- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-11
- Bylos Nr.
- 2K-70/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nuosprendis ir apygardos teismo nutartis
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Vladislovas Ranonis (pran.), Egidijus Bieliūnas
- Nuteistasis
- R. Z.
- Kategorijos
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.6.1Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.)
- 1.2.7.1.1Paprastas išžaginimas (BK 149 str. 1 d.)
- 2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3 ir 5 d. ir kt. str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. nuteistas: pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartis, kuria nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. Z. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. lapkričio 28 d. 21.00 val. iki 2008 m. lapkričio 29 d. 16.00 val., pasitikęs L. Z. prie pastato, esančio Vilniuje, Gynėjų g. 16, taip pat būdamas 13 maršruto troleibuse, prie namo, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 55, ir bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiu grasino nužudyti L. Z. bei sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas; žodžiu grasino nukentėjusiąją nužudyti, kartodamas, jog „perrėš gerklę“, „iš buto abu išeis į amžinybę“, „sužalos ją ir ji atsidurs pas viešpatį“; minėtame troleibuse buvo įrėmęs L. Z. į šoną daiktą, panašų į peilį; bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, lauždamas nukentėjusiajai rankas ir kojas, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; prie namo, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 55, tris kartus galva smūgiavo L. Z. į kaktą ir nosį.
Be to, R. Z. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą neteisėtai atimti L. Z. laisvę ir šį tikslą realizuodamas, 2008 m. lapkričio 28 d., apie 21.00 val., pasitikęs nukentėjusiąją prie jos darbo, Vilniuje, Gynėjų g. 16, kartu su ja įlipo į 13 maršruto troleibusą, kuriame ties stotele „Tuskulėnų rimties parkas“, pasakęs, kad ji niekur neis, privalo važiuoti su juo, ir įrėmęs L. Z. į šoną daiktą, panašų į peilį, neleido nukentėjusiajai išlipti iš troleibuso, po to „Minties“ stotelėje, sugriebęs už L. Z. rankinės, mėgino jėga ištempti ją iš troleibuso; tačiau, jai įsikibus už turėklo, R. Z. liko stotelėje su nukentėjusiosios rankine. Po to, prie namo, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 55, sulaukęs grįžtančios namo L. Z., R. Z. sugriebė ją už drabužių ir suspaudęs rankas jėga nusitempė nukentėjusiąją už spaudos kiosko, kur, liepdamas nesipriešinti, eiti su juo ir pagrasinęs perrėžti gerklę, R. Z. galva tris kartus tyčia smūgiavo L. Z. į kaktos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą nosies srityje ir akių vokuose, nubrozdinimą nosies nugarėlėje bei nosies kaulų lūžimą, po to, laikydamas L. Z. už drabužių ir rankos, vėliau už sprando, jėga atsivedė ją į butą, esantį ,,duomenys neskelbtini“, kur tęsė savo nusikalstamą veiką: užrakinęs duris ir neleisdamas išeiti, laužė L. Z. rankas ir kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, grasino sužaloti ir nužudyti, laikė nukentėjusiąją savo namuose iki 2008 m. lapkričio 29 d., 16.00 val., kai pagal A. S. pranešimą atvyko policijos ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnai.
R. Z. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. lapkričio 28 d. 22.00 val. iki 2008 m. lapkričio 29 d. 16.00 val., bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, į kurį jis nukentėjusiąją L. Z. jėga nusivedė ir neteisėtai laikė, panaudojęs fizinį smurtą, t. y. galva tris kartus tyčia smūgiavęs nukentėjusiajai į kaktos sritį, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasindamas nužudyti, šiais smurtiniais veiksmais, anksčiau įvykdytais prieš L. Z., atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas nužudyti ir panaudodamas fizinį smurtą, lauždamas nukentėjusiosios rankas ir kojas, privertė ją nusirengti ir atliko tris lytinius aktus su nukentėjusiąja prieš jos valią.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį, priimti naują nuosprendį ir jį pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant byloje pagrįstų įrodymų, kad padaryta nusikalstama veika.
Šalies argumentai
Pasak kasatoriaus, teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nekreipė dėmesio, kad ikiteisminis tyrimas neišsamus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. Z. parodymus, jog ji buvo išžaginta. R. Z. pažymi, kad nebuvo atlikta ekspertizė, kuri atsakytų į klausimą, ar turėjo nukentėjusioji L. Z. su juo nurodytu laikotarpiu lytinių santykių. Pasak kasatoriaus, teismai rėmėsi tik nukentėjusiosios L. Z. parodymais, kurių nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Teismai pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo R. Z. kasacinį skundą nukentėjusioji L. Z. prašo nemažinti jam paskirtos bausmės.
Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis R. Z. nemoka, negali ir nenori valdyti savo emocijų, todėl ir griebėsi grasinimų, kurie vėliau perėjo į smurtą. L. Z. manymu, nuteistasis privalo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pasak nukentėjusiosios, nors R. Z. teisiamas jau ketvirtą kartą, tačiau išvadų nepadarė. Be to, išėjęs į laisvę, jis kerštautų nukentėjusiajai ir jos artimiesiems, taip sukeldamas realų pavojų sveikatai ar net gyvybei.
Atsiliepimu į nuteistojo R. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad R. Z. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (tarp jų ir dėl išžaginimo). Teismas pakankamai aiškiai ir įtikinamai argumentavo, kodėl neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad R. Z. lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino įrodymų tyrimo metu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Prokuroras pažymi, kad pats kasatorius, nors skunde ir nurodė, kad jo lytinių santykių su nukentėjusiąja faktas kaltinime nurodytu laikotarpiu nenustatytas, teisme tos aplinkybės, kad turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, neneigė, bet kitaip aiškino jų prievartinį pobūdį.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžiama, kad nukentėjusiajai L. Z. šioje byloje anonimiškumas nebuvo taikomas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais dėl išžaginimo. Be to, nukentėjusiosios parodymai šioje byloje nėra vienintelis įrodymų šaltinis, jie vertinami kartu su kitais bylos įrodymais. Teismas teisingai nurodė, kad L. Z. parodymus patvirtina liudytojos A. S. ir kitų liudytojų parodymai, specialisto išvada. Visi įrodymai, kuriuos vertino teismas ir kuriais buvo grindžiamas nuosprendis, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl BPK 301 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodymų baudžiamajame procese
Kasatorius nuteistasis R. Z. nurodo, kad teismai jo kaltę dėl nukentėjusiosios L. Z. išžaginimo pagrindė vien tik nukentėjusiosios parodymais, duotais praėjus ilgam laikui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pasak kasatoriaus, byloje buvo būtina užfiksuoti ir ištirti galimo lytinio santykiavimo pėdsakus ir atlikti kitus procesinius veiksmus, kurie patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiosios parodymus. Tokie kasatoriaus argumentai neatitinka BPK 20 straipsnyje apibrėžtos įrodymų sąvokos. Pagal šio straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, svarbu tai, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai išžaginimo byloje yra itin reikšmingi, taigi įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini įrodymais.
Kasatorius savo teiginius dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo grindžia BPK 301 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia teismus nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normos reikalavimų teismai nėra pažeidę. Teisiamajame posėdyje buvo ištirti visi įrodymai, pats kaltinamasis, pageidavęs duoti paaiškinimus po nukentėjusiosios apklausos, patvirtino nukentėjusiosios parodymus, savo kaltę pagal visus kaltinimus pripažino visiškai ir pareiškė nieko daugiau negalintis ir nenorintis pasakyti. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo pageidavimu suteikė jam galimybę duoti paaiškinimus, papildomai apklausė nukentėjusiąją L. Z. ir liudytoją A. S. Nuteistasis teigė, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja buvę ne prievartiniai, o savanoriški. Taigi jo kasacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo vienpusiškumo ir teismų šališkumo, patikint vien tik nukentėjusiosios parodymais ir nesiimant priemonių surinkti objektyvius buvusių lytinių santykių įrodymus, yra nepagrįsti. Šioje byloje esminė aplinkybė, turinti reikšmės bylai išspręsti teisingai, yra ne pats lytinių santykių buvimas ar nebuvimas, o prievartinis jų pobūdis. Teismai apie nukentėjusiosios valios palaužimą, panaudojant fizinį smurtą, sprendė ne vien tik iš nukentėjusiosios, bet ir iš liudytojų, mačiusių nukentėjusiąją tuojau pat po įvykio, parodymų bei specialisto, objektyviai nustačiusio kraujosruvas nosies srityje ir akių vokuose su nubrozdinimu nosies nugarėlėje bei nosies kaulų lūžimu, išvados.
Kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai skunde nurodytų BPK pažeidimų nepatvirtina.
Dėl paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnį
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Z. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tuo atveju, kai apeliantas nuteistas už keletą nusikalstamų veikų, toks prašymas suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti ne tik bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, bet ir subendrintos bausmės teisingumą.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad paskirtos bausmės subendrintos remiantis bausmių bendrinimo taisyklėmis (BK 63 straipsnio 4 dalis), galutinė subendrinta bausmė nustatyta tinkamai, ji nėra aiškiai per griežta.
Teismo išvada dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo vien pagal BK 63 straipsnio 4 dalį teisingumo prieštarauja įstatymo nuostatoms. BK 63 straipsnio 5 dalis numato du atvejus, kai teismas taiko bausmių apėmimo būdą. Vienas iš atvejų yra tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). R. Z. nusikalstamos veikos priskirtos nesunkių (BK 145 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 149 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas, kaip nustatyta šioje byloje) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 25 punktas), (baudžiamosios bylos Nr. 2K-54/2009, 2K-474/2010 ir kt.). Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Taigi nuteistajam R. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė turi būti apimta bausme, paskirta pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą, apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai pakeičiami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistajam R. Z. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apimti bausme, paskirta pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.