Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-54/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
2K-54/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Jonas Prapiestis, Vladislovas Ranonis (pran.)
Nuteistasis
E. K.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-54/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.; 2.4.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 236 straipsnio 1 dalį (dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą 2005 m. gegužės 16 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 236 straipsnio 1 dalį (dėl melagingo įskundimo 2005 m. gegužės 17 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad:

tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005 m. balandžio 15 d., nenustatytoje vietoje lietuvių ir anglų kalbomis išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo A. M. iki pareikalavimo be sąlygų 2005 m. vasario 16 d. neva įsipareigojo sumokėti D. K., gyvenančiam Kaišiadoryse (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt. Vekselio blanko eilutėje ,,asmens vardas, pavardė ir parašas” prie spausdinto teksto A. M. E. K. pasirašė imituodamas A. M. parašą, patvirtinantį, kad A. M. įsipareigojo pateikus vekselį sumokėti jam 700 000 Lt; taip suklastojo tikrą dokumentą;

2005 m. gegužės 18 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, notarei D. M. kaip tikrą dokumentą pateikė paties suklastotą minėtą A. M. vardu išrašytą paprastąjį vekselį, įpareigojantį A. M. iki pareikalavimo be sąlygų sumokėti D. K. 700 000 Lt, o suklaidinta notarė D. M. 2005 m. gegužės 18 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3-5896, reikalaujantį iš A. M. išieškoti 704 177, 53 Lt. Vykdydama E. K. pateiktą notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-5896, antstolė P. K. 2005 m. gegužės 23 d. pervedė iš A. M. sąskaitos į E. K. nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Snoras 229 576, 09 Lt sumą; taip E. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, taip pat įgijo turtinę teisę į likusią neišieškotą A. M. pinigų sumą;

2005 m. gegužės 16 d., apie 18.00 val., kreipėsi į Vilniaus m. VPK 7-ąjį policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Justiniškių 14 A, pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. apie tai, kad 2005 m. gegužės 12 d., apie 17.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Laisvės pr. 60, iš jo automobilio ,,Ford Escort“ (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas aplankas, kuriame buvo jo (E. K.) asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), išduota 2005 m. kovo 10 d. Kaišiadorių PK Migracijos poskyryje;

2005 m. gegužės 17 d., apie 23.00 val., kreipėsi į Vilniaus m. VPK 7-ąjį policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Justiniškių 14 A, melagingai įskųsdamas A. M., kad ši apgaule iš E. K. įgijo 700 000 Lt, kaip įrodymą pateikdamas paties suklastoto A. M. vardu 2005 m. vasario 16 d. data išrašyto paprastojo vekselio, kuriuo A. M. iki pareikalavimo be sąlygų įsipareigojo sumokėti D. K. 700 000 Lt kopiją, todėl A. M. buvo pradėta persekioti.

Kasaciniu skundu E. K prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio nuostatos, todėl ir neteisingai subendrintos bausmės.

E. K. pažymi, kad jis nuteistas už vieną sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus. Pasak nuteistojo, skirdamas subendrintą bausmę, teismas privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nes bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, turėjo būti subendrintos visiško ar dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 arba 4 dalys), o galutinė bausmė, subendrinta su paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, turėjo būti paskirta vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimais, t. y. bausmių apėmimo būdu, nes nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas), ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskirtos skirtingoms veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Kasatorius akcentuoja, kad Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 25 punkte nurodyta (Teismų praktika, Nr. 27, p. 316), jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 236 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamos per vieną skirtingoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 punktai), todėl galutinė subendrinta bausmė turėtų būti skirtina apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis. E. K. nurodo, kad net jei teismas, skirdamas subendrintą bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, pasirinktų visišką bausmių sudėjimo būdą, tai subendrinta bausmė už šiuos nusikaltimus neviršytų dvejų metų laisvės atėmimo ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta griežčiausia trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėtų apimti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, todėl galutinė subendrinta bausmė turėtų būti laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Atsiliepimu į nuteistojo E. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, E. K. paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu; remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, E. K. bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos epizodai) subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu paskyręs E. K. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to jas subendrinęs BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepime pažymima, kad E. K. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką (BK 182 straipsnio 2 dalis), priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai ir tris nusikalstamas veikas (BK 236 straipsnio 1 dalis – 2 nusikalstamos veikos epizodai; BK 300 straipsnio 1 dalis), priskiriamas nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nes jos priskirtos ne tik skirtingoms, bet ir ne greta esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pripažįstama, kad veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Tokios bausmės turi būti bendrinamos, taikant apėmimo būdą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pritaikęs ne tą normą, kurią reikėjo, ir bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šios klaidos neištaisė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo ribų

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, nieko nepasisakydamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio), subendrinant už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje tinkamas BK 63 straipsnio taikymas lemia švelnesnės, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, galutinės subendrintos bausmės paskyrimą nuteistajam E. K., todėl nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti ne tik bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, bet ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl nėra įstatyminio pagrindo ją sumažinti. BK 63 straipsnio nuostatų laikymosi, skiriant nuteistajam subendrintą bausmę, apeliacinės instancijos teismas nesvarstė. Toks svarstymas pagal skundo esmę yra būtinas ir neviršija apeliacinio skundo ribų. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, pažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kadangi neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimus šį pažeidimą pašalinti, sušvelnindamas bausmę (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo

E. K. nuteistas už vieną sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskyrė, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, paskirtas už nesunkius nusikaltimus, netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies normą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas įgaliojimus nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą šią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ištaisyti, to nepadarė, todėl pakeičiami tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas, kaip nustatyta šioje byloje) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 25 punktas, Teismų praktika Nr. 27, p. 316).

Byloje nustatyta, kad E. K. yra padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas turi būti subendrintos visiškai ar iš dalies jas sudedant. Netgi taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, taip subendrinta bausmė būtų mažesnė negu bausmė, paskirta už sunkų nusikaltimą, todėl pagal BPK 63 straipsnio 6 dalies nuostatas tokiu būdu subendrinta bausmė turi būti apimama bausme, paskirta už sunkų nusikaltimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistajam E. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir BK 236 straipsnio 1 dalį dėl melagingo įskundimo paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę už šiuos nusikaltimus paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Šią subendrintą bausmę apimti bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas FedosiukasJonas PrapiestisVladislovas Ranonis