Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios V. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metu terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šio nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 17.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, savo šeimos narei - sugyventinei V. B. - tyčia sugriebė už sprando ir lenkė jos galvą žemyn, po to prie buto (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė ją, dėl to nukentėjusioji suklupo ant grindų, sugriebė V. B. už plaukų ir juos tempė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą.

Kėdainių rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, įvertino E. M. charakterizuojančių aplinkybių visumą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas bausmių bendrinimo klausimą teismas padarė išvadą, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, skirta 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, turi būti bendrinamos remiantis BK 64 straipsniu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Skunde nuteistasis pabrėžia, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia. E. M. manymu paskirta bausmė yra per griežta. Pasak nuteistojo, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, ji atleido.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Teigiama, kad 2017 m. gruodžio 4 d. apeliantas nusikalto ne nuosprendžio vykdymo atidėjimo metu, kadangi 2017 m. lapkričio 27 d. Kėdainių apylinkės teismo nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam paskirtos bausmės neturėjo būti bendrinamos remiantis BK 64 straipsniu. Teismas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes turėjo bendrinti arba iš dalies jas sudedant arba taikant bausmių apėmimą. Be to teismas, skirdamas bausmę, turėjo atkreipti dėmesį į pačios nukentėjusiosios elgesį, kuris nebuvo tinkamas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. B. prašo sušvelninti E. M. paskirtą bausmę, neskirti laisvės atėmimo bausmės arba sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės laiką. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga, nes yra per griežta. V. B. atkreipia dėmesį, kad teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, todėl ji negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, t. y. paaiškinti, kad dėl kilusio konflikto kalta yra ji. Nukentėjusioji pripažįsta, kad savo netinkamu elgesiu išprovokavo E. M.. Suprasdama savo kaltę prašo švelninti bausmę. Su E. M. kartu gyvena daugiau kaip 4 metus, E. M. padėjo materialiai. Suėmus E. M. materialinė padėtis pasidarė ypatingai bloga.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir gynėjas advokatas Raimundas Gargasas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios V. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Atsižvelgdamas į nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios V. B. apeliaciniuose skunduose suformuluotus tapačius prašymus sušvelninti nuteistajam E. M. paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sutrumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundų pasisako bendrai ir neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam individualizuojant ir skiriant bausmę.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bausmių bendrinimo nuostatų, numatytų BK 64 straipsnyje nepažeidė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Komentuojamo straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Nagrinėjamu atveju E. M. paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, bei į tai, kad padaryta baigta veika. Apylinkės teismas, vertindamas E. M. asmenybę ir pavojingumą, skundžiamame teismo nuosprendyje taip pat visiškai pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Apeliaciniame nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo apylinkės teismo nuosprendyje buvo įvertinta, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitas E. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (2 t., b. l. 1-29) - ankščiau teistas 2 kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąja, kas rodo, kad nuteistasis linkęs smurtauti, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo naujos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, kurią jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus savaitei po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu paskelbimo, kas aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu atskleidžia E. M. antivisuomeninį požiūrį į bendrai visiems priimtas moralės normas ir nihilistinį požiūrį į teismo jos atžvilgiu išreikštą pasitikėjimą. Pažymėtina, kad E. M. baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, todėl paskirtos administracinės nuobaudos galioja, nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Skiriant E. M. bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio smurtinis nusikaltimas ir padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o susiformavusio, priešingo teisei, elgesio tąsa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nors E. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, nėra.

Nuteistojo skundo argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, kolegija atmeta, kaip nepagrįstą. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014). Kaip matyti iš bylos duomenų, sulaikytas policijos pareigūnų E. M. neprisipažino vartojęs smurtą sugyventinės atžvilgiu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, ir tik apklausiamas pirmos instancijos teisme prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu E. M. už savo sugyventinės sumušimą nuteistas jau ketvirtą kartą, jam anksčiau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsniu, tačiau jis ir toliau vartoja smurtą savo sugyventinės atžvilgiu, kas rodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad toks gailėjimasis negali būti laikomas nuoširdžiu ir lengvinančiu nuteistojo padėtį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtų bausmių bendrinimu pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 4 d. veiką jis padarė ne 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo metu, nes šis nuosprendis net nebuvo pradėtas vykdyti, todėl skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos jas iš dalies sudedant arba taikant bausmių apėmimą. Šiuos apelianto skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–220/2008, Nr. 2K-280/2012). Nagrinėjamu atveju, skundžiamu 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu apylinkės teismas E. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams (2 t., b. l. 10-13). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d. Dar neįsiteisėjus šiam nuosprendžiui, t.y. 2017 m. gruodžio 4 d. E. M. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pastarasis nuosprendis buvo priimtas 2017 m. gruodžio 21 d., t.y. jau įsiteisėjus ankstesniam 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiui, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmes, paskirtas E. M. dviem nuosprendžiais bendrino pagal BK 64 straipsnio nuostatas, o ne pagal BK 63 straipsnio nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad apylinkės teismas nenurodė motyvų kodėl vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmes E. M. subendrino visiško sudėjimo būdu, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai nėra esminis skundžiamo nuosprendžio trūkumas, kadangi patį bausmių subendrinimo būdą, pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, apylinkės teismas parinko teisingai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teisminę praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas už analogiškas smurtines veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, jau buvo nurodyta, kad ankstesniu 2017 m. lapkričio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau dar ney neįsiteisėjus priimtasm apklatinamajam nuosprendžiui nuteistasis ir vėl padarė analogišką smurtinį nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad paskiriant E. M. galutinę subendrintą bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, apylinkės teismas pagrįstai taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

Nukentėjusiosios skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusiosji išprovokavo konfliktą ir smurtinį nuteistojo elgesį, yra nepagrįstas, neparemtas byloje surinktais duomenimis. Iš paties E. M. ir nukentėjusiosios bei liudytojų duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji fiziškai su nuteistuoju nekontaktavo, jam smūgių nesudavė ar kitaip jo neprovokavo agresyviam elgesiui, todėl konstatuoti nukentėjusiosios provokuojančio elgesio nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nėra.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas, pripažinęs E. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskyręs jam bausmę bei ją subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. M. bei nukentėjusiosios V. B. apeliacinius skundus atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.