Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Jaliniausko ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-879 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. (toliau – ir S. V.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 22 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (nutarimo priėmimo dieną) – 1 metai 1 mėnuo 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, Komisijos nutarime ir baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad, priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog S. V. nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi, lygtinio paleidimo taikymui būtinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021).

9. Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

10. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms ir jam nepalankioms aplinkybėms. Žemesniojo teismo nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankamai svarūs ir reikšmingi, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, įvykdžius visus įstatymo keliamus reikalavimus. Remiantis tokiu argumentavimu, kokį išdėstė žemesnysis teismas, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami ir motyvuojami bausmės atlikimo laikotarpiu dėti pastangas iš tiesų pakeisti savo elgesį.

11. Pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl nuteistojo S. V. atitikimo formaliesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindams nėra. Iš Komisijos nutarimo ir priimtų procesinių sprendimų matyti, kad S. V. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 14 d. nuosprendžiu yra nuteistas galutine subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atitinkamai sprendžiant dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikytinos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. būtina nustatyti, kad jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės S. V. atliko 2019 m. kovo 23 d., todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

13. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas sprendė, kad šiuo atveju iš esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, o tokį sprendimą grindė šiomis aplinkybėmis: 1. nuteistasis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles; 2. nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai; 3. nuteistojo padarytų veikų sunkumas ir pavojingumas bei atliktos bausmės dalis, kuri, žemesniojo teismo nuomone, neužtikrina visuomenės intereso, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Aukštesnysis teismas su tokiais žemesniojo teismo argumentais nesutinka.

14. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas ne kartą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vėlesnių vertinimų metu mažėjo ir šiuo metu vertinama kaip žema. Tokios aplinkybės, priešingai nei nustatė žemesnysis teismas, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis S. V. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Žemesnysis teismas pateikė nuteistojo S. V. dinaminių kriminogeninių veiksnių analizę ir sprendė, kad nuteistasis įdėjo nepakankamai veiksmų ir pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks procesinio sprendimo argumentavimas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aukštesnysis teismas šiuo aspektu pažymi, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, priešingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. BVK 157 straipsnio dispozicijos konstrukcija leidžia spręsti, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimas, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, aktualus tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama aukštesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikos grupei.

15. Pastebėtina, kad žemesnysis teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį S. V. elgesys nebuvo visiškai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas 3 kartus. Ši aplinkybė nėra palanki nuteistajam, vis dėlto šį ankstesnį jo elgesį apibūdinanti aplinkybė, kurios nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu. Išties, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu, viena iš svarbių aplinkybių, kuri turi būti įvertinta, yra tai, ar nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičiaus konstatavimo, o būtina įvertinti praėjusį laikotarpį nuo paskutinio tokio pažeidimo, nuteistajam taikytų nuobaudų santykį su jam taikytais paskatinimais ir jų reikšmingumą, nuteistojo pastangas eliminuoti pažeidimo priežastis lankant atitinkamus užsiėmimus ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-149-851/2021, 1S-312-932/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiais atvejais vertintinos tiek pirmiau paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, tiek nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų pavojingumas, jų turinys ir priežastys.

16. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai nors ir vertintini jam nepalankiai, tačiau savo esme nebuvo šiurkštūs, be to, dalis nuobaudų panaikinta anksčiau laiko dėl nuteistojo gero elgesio. Pastebėtina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau nei prieš trejus metus ir nuo to laiko daugiau nuobaudų negavo. Be to, nuteistasis buvo 12 kartų paskatintas. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, jo gauti paskatinimai ir vėliau sekęs pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės kompensuoja šiuos nešiurkščius pažeidimus ir rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis S. V. ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų.

17. Klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistasis S. V. Komisijoje svarstytas ne kartą, po svarstymų jis dėjo pastangas keisti savo elgesį, vykdė rekomendacijas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad S. V. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Vis dėlto, S. V. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis vykdė kitų asmenų nurodymus, atlikdamas narkotinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį. Pažymėtina ir tai, kad visos esminės S. V. apibūdinančios aplinkybės (padaryto nusikaltimo pobūdis ir kitos aplinkybės) jau buvo įvertintos apkaltinamajame nuosprendyje, individualizuojant skiriamą pačią griežčiausią bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimą 13 metų 6 mėnesiams. Nuteistasis S. V. šiuo metu yra atlikęs didelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iš kurių ilgiau nei trejus pastaruosius metus elgėsi iš esmės pavyzdingai, aktyviais veiksmais siekė kiek įmanoma keisti savo elgesį teigiama linkme, kas tik sustiprina išvadą, kad nuteistasis nebenori nusikalsti ir siekia ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų bei nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

18. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu S. V. vis labiau apgalvoja savo veiksmus ir su jais susijusias pasekmes, nuteistasis pripažįsta savo klaidas, jų nemenkina, prisiima atsakomybę, pripažįsta, kad paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė spontaniškai. Tyrimą atlikę specialistai taip pat nurodė, kad šiuo metu S. V. impulsyvumas nestebimas, asmuo linkęs apsvarstyti savo veiksmus prieš pradėdamas veikti, jis gali įvertinti savo problemas, imasi konkrečių veiksmų jas spręsdamas, turi realius tikslus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, pilnai supranta, jog itin šiurkščiai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, savo vaidmens neminizuoja, nekaltina susidariusios situacijos bei aplinkos.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. V. atžvilgiu yra nustatyti šeši apsauginiai riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; ryšiai; narkotikų bei alkoholio nevartojimas; emocinė gerovė; nuostatos. Tai gana reikšmingas kiekis apsauginių veiksnių, sudarančių pagrindą tikėti nuteistojo asmenybės pokyčiu. Nors nagrinėjamu atveju išties nustatyti ir riziką nusikalsti didinantys veiksniai, tačiau pažymėtina, kad vienas iš jų – nusikaltimas organizuotoje grupėje, yra priskiriamas statiniams rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad statiniais veiksniais laikomi pastovūs teisės pažeidėjo praeities įvykiai, kurie padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kurių neįmanoma pakeisti intervencija. Išties, statiniai kriminogeniniai veiksniai didina pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl, viena vertus, jie vertintini daugiau nepalankiai nuteistajam, kita vertus, šie veiksniai iš esmės nekintantys, ar kintantys labai mažai, jie susiję su nuteistojo praeities įvykiais, todėl vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbiausias vaidmuo tenka būtent dinaminių veiksnių mažinimui. Nors išties S. V. atžvilgiu vis dar išlieka ir dinaminiai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti rizikos veiksniai yra intensyviai ir reikšmingai mažinami, nuteistajam koreguojant savo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, nepagrįsta.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis stengiasi palaikyti emociškai visaverčius, pozityvius santykius su artimaisiais – jis yra vedęs, turi suaugusią dukrą. Su artimaisiais bendraudavo viso bausmės atlikimo metu, buvo lankomas pasimatymų metu. Pažymėtina, kad padedamas artimųjų nuteistasis padengė savo turimus įsiskolinimus, be to, trumpalaikių išvykų į namus metu vyksta pas artimuosius, kur lygtinio paleidimo atveju planuoja grįžti gyventi. Duomenų apie kylančius nesutarimus ar nustatytų išvykų sąlygų pažeidimus teismui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl darytina išvada, kad nuteistasis geba prisitaikyti prie socialinės aplinkos, nėra konfliktiškas ar ūmaus būdo asmuo.

21. Socialinio tyrimo išvados duomenimis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę S. V. mokėsi, įgijo kelias specialybes. Atvykęs į pataisos įstaigą, išreiškė norą dirbti administracijos apmokamą darbą, šiuo metu dirba UAB „I.“ (duomenys neskelbtini), iki suėmimo taip pat turėjo darbinės patirties. Iš nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateikto pranešimo matyti, kad jo darbo laikas yra nuo 06 val. iki 18 val., todėl didelę dalį laiko nuteistasis būna išvykęs iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta, aplinkybės, jog nuteistasis per šį laiką nepažeidė jam nustatyto režimo reikalavimų, sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad ir toliau taikomos probacijos metu bei po jos nuteistasis sugebės išlaikyti tinkamą elgesį. Lygtinio paleidimo atveju S. V. planuoja tęsti darbą, gauta pažyma, kad įmonė sutinka įdarbinti S. V. ir pasirašyti ilgalaikę darbo sutartį. Aptartos aplinkybės rodo, jog S. V. turi teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, darbo pobūdžiui jis nėra išrankus, nuteistasis suvokia darbinio užimtumo naudą, todėl atsakingai atlieka jam pavestas darbines funkcijas. Tikėtina, kad nuteistajam turint pastovų bei oficialų darbą, tai ne tik palengvintų jo integraciją visuomenėje, tačiau ir apsaugotų nuo pakartotinių nusikalstamų veikų ateityje.

22. Skundo nagrinėjimui pateiktoji medžiaga taip pat liudija, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nuosekliai dengė turimus finansinius įsipareigojimus. Šiuo metu likusi nesumokėta dalis yra 466,16 Eur, todėl turimi finansiniai įsipareigojimai nėra laikomi dideliais, lengvai įveikiami tęsiant darbinę veiklą. Šiuo atveju sisteminga darbinė veikla, materialinių išteklių valdymo įgūdžių ugdymas galėtų tapti svarbiu veiksniu, mažinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

23. Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais, subjektyviais teiginiais nei objektyviais faktais, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos išsamiais bylos duomenimis ir jų visapusiška analize, todėl konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis nėra teisėta, ji naikinama, o 2022 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos nutarimas Nr. 81/04-879 dėl S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Mariajmpolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-879 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.