- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-45-307/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas dėl nuteistojo A. Š. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis buvo pakeistas, paliekant nuteistajam A. Š. tokią pačią subendrintą bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiai buvo pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
3. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas 2019 m. sausio 2 d. teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistojo A. Š. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. Š. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę atlieka nuo 2017 m. balandžio 6 d. paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2018 m. liepos 5 d. – lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuobaudos negalioja, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistasis administracijos charakterizuojamas teigiamai, vidaus tvarkos pažeidęs nebuvo, skatintas šešis kartus, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką vidutinė – 46 balai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimą dėl nuteistojo A. Š. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją atmetė. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad teismui pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti, kad nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems ir sugebėtų pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. Š. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir tenkinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
5.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas pernelyg sureikšmino nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir nepagrįstai neatsižvelgė į jo teigiamas pastangas ir pažangą atliekant bausmę pastaruosius dvejus metus. Nuteistojo teigimu, jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir jo dalinis prisipažinimas jas padarius nėra esminis kriterijus sprendžiant jo perkėlimo į atvirąją koloniją klausimą. Pasak nuteistojo, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose jis elgėsi nederamai dėl kitų nuteistųjų jam daromos įtakos. Tačiau gydydamasis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis paprašė administracijos leidimo pasilikti šioje įstaigoje, kad įrodytų, jog yra linkęs pasikeisti. Nuteistasis kritiškai vertina savo praeitį ir yra tvirtai apsisprendęs daugiau nepažeisti įstatymų. Atlikdamas bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistasis buvo tik skatintas, geranoriškai atliko jam paskirtus darbus. Nors apygardos teismas nurodė, kad į lengvąją grupę tęsti bausmės atlikimą nuteistasis buvo perkeltas neseniai, tam, kad būtų perkeltas į šią grupę jis turėjo ilgą laiką tinkamai elgtis ir neturėti nuobaudų.
5.2. Nuteistojo teigimu, už gerą darbą ir elgesį jam buvo suteiktos atostogos, kurių metu jam buvo leista nuvykti į namus. Šios išvykos metu nuteistasis nepažeidė nustatytų taisyklių ir laiku grįžo į pataisos įstaigą. Visa tai įvertinusi Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija priėmė teikimą perkelti jį į atvirąją koloniją. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką yra vidutinė, beveik dvigubai mažesnė nei bausmės atlikimo pradžioje, linkusi ir toliau mažėti, todėl, nuteistojo vertinimu, nepagrįstas apygardos teismo teiginys, kad atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje jis galėtų daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Nuteistasis taip pat nesutinka su apygardos teismo vertinimu, jog perkėlus jį į atvirąją koloniją nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Jis ir toliau turėtų atlikti bausmę, būtų stebimas pataisos namų darbuotojų, galėtų stiprinti santykius su žmona ir mažamečiu sūnumi, dirbti už žymiai didesnį atlyginimą įmonėje, esančioje už pataisos namų ribų, ir prisidėti prie šeimos išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalimi, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.
6.2. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Š. atitinka pirmiau paminėtus BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus formalius kriterijus – nuo 2018 m. liepos 5 d. jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, o jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. spalio 16 d. Tačiau vien šių formalių kriterijų nepakanka, kad nuteistasis iš pataisos namų būtų perkeltas į atvirąją koloniją. Teismas, sprendžiantis šį klausimą, privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas išvadai apie konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.
6.3. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikę bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y., kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.
6.4. Bylos duomenimis, nuteistasis A. Š. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka nuo 2018 m. liepos 5 d. Įstaigos administracija nuteistąjį vertina kaip visada taktišką, pagarbų, noriai bendraujantį, adekvačiai suvokiantį aplinką, reaguojantį į pastabas, patarimus. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje elektriku, geranoriškai atlieka paskirtus darbus ir užduotis. Savaitgaliais ir poilsio dienomis jis papildomai dirba statybose, renovuojant naują ligoninės korpusą, yra atsakingas už nuteistųjų sporto salės priežiūrą. Kitoje pataisos įstaigoje nuteistasis įgijo staliaus-baldžiaus, suvirintojo, šaltkalvio-įrankininko, elektriko specialybes. Lankė psichologines programas, orientuotas į elgesio korekciją, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose socialinio užimtumo programose, dalyvauja sporto renginiuose. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su mama, seserimi, žmona ir vaiku: skambina jiems telefonu, rašo laiškus, susitinka trumpalaikių pasimatymų metu, padeda jiems finansiškai. Aptartos aplinkybės leidžia nuteistąjį A. Š. charakterizuoti teigiamai. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis anksčiau buvo šešis kartus skatintas, jis taip pat net 10 kartų buvo baustas drausmine tvarka už įvairius nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus: durų signalizacijos atjungimą, mobiliojo ryšio priemonių neteisėtą laikymą, alkoholio bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Nuteistojo skunde pagrįstai nurodoma, kad už šiuos ankstesnius pažeidimus jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai nepaneigia apygardos teismo diskrecijos atsižvelgti į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas siekiant charakterizuoti jo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šios, praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, 2011–2017 m. laikotarpiu, nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis.
6.5. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo taip pat turi būti atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. Š. buvo nuteistas už labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą, t. y. už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, savo kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies. Praeityje A. Š. buvo teistas net septynis kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimų, įskaitant kvalifikuotas vagystes ir plėšimą, padarymą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos palaipsniui tik sunkėjo. Nuteistajam ne kartą buvo taikyta amnestija ir jis atleistas nuo kai kurių bausmių vykdymo, tačiau jam rodomas pasitikėjimas jo teigiamai nepaveikė ir jis vėl nusikalto. Aptartos aplinkybės nuteistąjį A. Š. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio bei moralės normų, teigiamų išvadų po ankstesnių nuteisimų nepadarė. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pataisos namų administracija apie nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas net nepasisakė, o nuteistojo skunde nurodomi teiginiai apie jo pakeistą požiūrį į gyvenimą ir siekį nebenusikalsti laikytini deklaratyviais, jų nepatvirtina jo asmenybės charakteristika.
6.6. Nuteistojo skunde nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką yra vidutinė (46 balai), beveik dvigubai mažesnė nei bausmės atlikimo pradžioje, linkusi ir toliau mažėti, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis yra pasiruošęs būti perkeltas į atvirąją koloniją. Pažymėtina, kad pagal OASys vertinimo metodiką, aprobuotą 2012 m. birželio 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ nuteistojo A. Š. nusikalstamo elgesio rizika 2015 m. buvo 56 balai, taigi, daugiau kaip per ketverius metus ji sumažėjo tik 10 balų ir išlieka vidutinė. Nuteistojo progresas siekiant mažesnės jo nusikalstamo elgesio rizikos nelaikytinas tokiu akivaizdžiu ir tolygiu, kaip nurodoma pataisos namų administracijos teikime.
6.7. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo A. Š. skunde, spręsdamas dėl jo perkėlimo į atvirąją koloniją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka dar gan trumpą laiko tarpą – nuo 2018 m. liepos 5 d. (nepraėję nė metai nuo bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimo). Praėjo dar nepakankamas laiko tarpas, kad būtų galima vertinti nuteistojo elgesį jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis, ir skatinti jį perkeliant iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
6.8. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant nuteistąjį A. Š. teigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie neabejotinai yra reikšmingi, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir pakankamai socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje. Šiuo metu perkėlus nuteistąjį A. Š. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties naikinti nuteistojo A. Š. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.