- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-5-307/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Linas Šiukšta, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- S. V., D. P., G. T., D. U., R. J., S. M., A. Š., S. B., D. V.
- Advokatai
- Stasys Zabita, Diana Višinskienė, Mindaugas Paukštė, Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas), Lino Šiukštos, Elenos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 249 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir S. V. paskirta galutinė trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį (vieneri metai ir septyni mėnesiai). Nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti proceso metu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.
Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus nagrinėjama apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka S. V. sulaikytas 2011 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patenkintas nuteistojo prašymas ir vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, o nuteistasis S. V. paliktas Vilniaus pataisos namų žinioje, kaip savanoriškai atliekantis neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 24 d. buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatomis nuteistojo savanoriškai atliekamos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo kardomosiomis priemonėmis – namų areštu ir intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino nuteistojo S. V. 2014 m. birželio 9 d. sutikimo pradėti atlikti bausmę, paskirtą neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, atšaukimą. Panaikino nuteistojo S. V., kaip savanoriškai atliekančio neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo, statusą. Nuteistajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 4 d.
Nesutikdamas su šia nutartimi, nuteistasis ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. birželio 6 d. gautas nuteistojo S. V. prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti jam kardomąsias priemones – namų areštą ir intensyvią priežiūrą. Prašyme nuteistasis nurodo, jog suėmime jis laikomas nuo 2011 m. lapkričio 22 d., o toks ilgas suėmimo terminas prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatoms, draudžiančioms suėmimą taikyti ilgiau nei 18 mėnesių. Be to, bylą nagrinėjančios kolegijos jis prašė skirti jam švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, jis perkeltas į kalėjimą, kur jis laikomas griežtesnėmis sąlygomis, nei pataisos namuose, o jo sveikata toliau blogėja. Nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs daugiau kaip septynerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis turi šeimą, sergančią žmoną bei senyvo amžiaus motiną, kuriai reikalinga jo pagalba. Iki suėmimo jis dirbo, byloje yra duomenys, kad paleistas į laisvę jis būtų priimtas dirbti į tą pačią darbovietę.
Nagrinėjant bylą, 2017 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas baigiasi 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nepaisant to, kad iki minėto termino pabaigos dar likęs pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narių kasmetinių atostogų nuteistajam S. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas spręstinas iš anksto.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo prašymą, o jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti. Prokuroras prašė nuteistojo prašymą atmesti, o pastarajam paskirtos kardomosios – suėmimo priemonės terminą pratęsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. V. prašymas atmetamas, o jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas dviem mėnesiams.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. V. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis S. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir S. V. skirta galutinė trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį (vieneri metai ir septyni mėnesiai (t. 19, b. l. 137-138)). Kaip jau buvo minėta, nuteistasis S. V. po nuosprendžio paskelbimo, 2014 m. birželio 9 d., pateikė prašymą savanoriškai atlikti neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šio sutikimo atšaukimas buvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ir ja panaikintas jo, kaip savanoriškai atliekančio neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo, statusas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi jam vėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Ši kardomoji priemonė jam paskirta nustačius, jog egzistuoja BPK 121 straipsnio 2 dalyje ir BK 122 straipsnio 8 dalyje nustatytos suėmimo taikymo sąlygos bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios suėmimo taikymo sąlygos bei pagrindas vis dar nėra išnykę.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu negauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtas suėmimo taikymo pagrindas jau yra išnykęs. S. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, padarymą veikiant nusikalstamame susivienijime. Jam skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Ankstesniais nuosprendžiais Lietuvos Respublikoje S. V. teistas du kartus, tarp jų ir už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Be to, S. V. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo nuteistas ir Rusijos Federacijoje už narkotinių medžiagų kontrabandą. Naujos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą S. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, įvykdytos turint neišnykusį teistumą, praėjus neilgam laiko tarpui po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos termino pabaigos. Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pakankamai aktyvus. Nusikaltimų pobūdis leidžia spręsti, kad jis galėjo gauti neteisėtų pajamų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Būtent nusikaltimų pobūdis, o ne nuteistojo įsitraukimas į darbo rinką iki jo sulaikymo, suponuoja išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis gaudavo ir iš nusikaltimų darymo. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, kad jis, jo žmona ir jo motina turi sveikatos problemų, laisvėje jis turėtų legalų darbą, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo keitimą ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Šie teiginiai taip pat nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindo egzistavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog S. V. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar kad jam nėra galimybės taikyti gydymą laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kitose gydymo įstaigose. Juo labiau, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti S. V. pageidaujamas švelnesnes kardomąsias priemones. Kolegija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančių bylos duomenų visumą, sprendžia, kad švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – netrukdomą bylos nagrinėjimą, siekį užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą, jei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka jis liktų nepakeistas. Dėl to nuteistajam S. V. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas.
Nuteistasis savo prašyme akcentuoja baudžiamojo proceso šioje byloje trukmę bei aplinkybę, kad po suėmimo paskyrimo buvo pabloginta jo teisinė padėtis. Tačiau apeliacinio proceso metu byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, taigi bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Nuteistajam S. V. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta 2011 m. lapkričio 22 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinio proceso metu nuteistasis S. V. savanoriškai atlikinėjo jam paskirtą bausmę pataisos namuose, kardomoji priemonė – suėmimas vėl jam taikomas nuo 2017 m. gegužės 4 d., taigi, priešingai nei savo prašyme nurodo nuteistasis, šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų ir proporcingumo principo. Juo labiau, kad nuteistojo prašyme nurodyta aštuoniolikos mėnesių suėmimo taikymo termino riba aktuali tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas ir šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka. priešingai nuteistojo teiginiams, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iš pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, jis buvo perkeltas po to, kai pats išreiškė pageidavimą atšaukti sutikimą dėl savanoriško neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistajam buvo išaiškintos visos tokio sutikimo atšaukimo pasekmės, tarp jų ir galimybė, kad vietoje jo pageidautų švelnesnių kardomųjų priemonių jam gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Nuteistasis su tokiomis sąlygomis sutiko, taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva pablogino jo teisinę padėtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo S. V. prašymas pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę švelnesnėmis yra nepagrįstas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas dar dviem mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 270 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. V. prašymą atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistajam S. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.