Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, R. J. teikimą dėl nuteistojo A. Š. perkėlimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 16 d.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos atstovas teikime prašo nuteistąjį A. Š. perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodo, kad nuteistasis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę atlieka nuo 2017 m. balandžio 6 d. paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2018 m. liepos 5 d. – lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuobaudos negalioja, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vidaus tvarkos pažeidęs nebuvo, skatintas šešis kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką vidutinė – 46 balai.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau–BVK) 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus - jis nuo 2018 m. liepos 5 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. spalio 16 d.. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė – 46 balai ir yra linkusi mažėti.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl nuteistųjų bausmės atlikimo vietos nustatymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-386-202/2016, 1S-19-449/2017 ir kt.). Atsižvelgdama į pastarąsias aplinkybes, o taip pat į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. Š. yra nuteistas, sunkumą, reikšmingumą nuteistojo neteisėtais veiksmais pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių (veikdamas nusikalstame susivienijime darė labai sunkius nusikaltimus - į Lietuvos Respubliką kontrabanda gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų), teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, nebus tinkamai užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.

Kaip matyti iš bylos proceso eigos, savo kaltės nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nepripažino. Teismui jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, naudojosi jam įstatymo numatyta procesine teise ir teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, taip pat teigdamas, kad inkriminuotų nusikaltimų nepadarė ir negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Tačiau tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijų teismas pripažino, kad A. Š. kaltė dėl visų pareikštų kaltinimų yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, kad bylos procesas vyko pakankamai ilgai – pradėtas buvo 2010 metais, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta tik 2018 m. spalio 25 d. Per visą šį laikotarpį, kuris sudaro didesnę pusę nuteistajam paskirtos bausmės laiko, jis aktyviai siekė įrodyti savo nekaltumą. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis, kuris savo kaltę aktyviai neigia ir poelgio kritiškai nevertina, kartu ir nesigaili dėl padarytos veikos, taip pat nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio. Jis paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos įstaigos administracija A. Š. charakteristikoje apie jo požiūrį į padarytus nusikaltimus net nepasisakė. Joje nurodytos tik aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo šioje pataisos įstaigoje laikotarpiu. Tačiau akivaizdu, jog bausmės atlikimo sąlygų švelninimui neduoda pagrindo ne tik nuteistojo požiūris į padarytus nusikaltimus, tačiau ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Nors pataisos įstaigos teikime nurodyta, kad atlikdamas bausmę šioje pataisos įstaigoje A. Š. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau iš jo asmens bylos matyti, jog bausmės atlikimo metu A. Š. net 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus – tame tarpe ne kartą ir už draudžiamų daiktų laikymą, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimą. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios ir po jų gavimo nuteistasis ne kartą buvo paskatintas, tačiau tai, kad nuobaudos buvo skiriamos už pažeidimus, padarytus net 6 metų laikotarpyje (nuo 2011 iki 2017 metų, o paskutinė nuobauda 2017-03-29), patvirtina, kad A. Š. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nurodytas pataisos proceso metu gautų nuobaudų kiekis rodo, kad nuteistasis į priežiūrą yra linkęs žiūrėti su išlygomis, kas, vertinant perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą galimybes, leidžia spręsti apie nepakankamą jo pataisos progresą.

Tai, kad nuteistasis dirba, dalyvauja socialinio užimtumo programose, turi artimųjų palaikymą, pataisos namų administracijos jau yra įvertinta perkeliant jį į lengvąją nuteistųjų grupę. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, pozityvus laisvalaikio leidimo būdas nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad A. Š. bausmę lengvojoje grupėje atlieka tik nuo 2018 m. liepos 5 d., t. y. dar nepraėję nė metai laiko nuo bausmės sąlygų sušvelninimo. Abejonę dėl galimumo tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje teisėjų kolegijai kelia ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri priskiriama vidutinei.

Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismui pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti, jog nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems ir sugebėtų pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą. Esant tokioms aplinkybėms, teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, kolegija

nutaria:

Atmesti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimą dėl nuteistojo A. Š. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.