- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-301-483/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pran.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- S. V.
- Advokatai
- Stasys Zabita, Diana Višinskienė, Mindaugas Paukštė, Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria nuteistajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. spalio 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme 13 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir S. V. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 13 metų ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį (1 metai ir 7 mėnesiai). Nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti proceso metu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.
1.1. Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus nagrinėjama apeliacine tvarka.
1.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka S. V. sulaikytas 2011 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.
1.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patenkintas nuteistojo S. V. prašymas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 3 dalimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, o nuteistasis S. V. paliktas Vilniaus pataisos namų žinioje, kaip savanoriškai atliekantis neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
1.4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 24 d. buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatomis nuteistojo savanoriškai atliekamos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo kardomosiomis priemonėmis – namų areštu ir intensyvia priežiūra, kuriame jis nurodė atšaukiantis minėtą sutikimą dėl savanoriško neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
1.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi: patvirtino nuteistojo S. V. 2014 m. birželio 9 d. sutikimo pradėti atlikti bausmę, paskirtą neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, atšaukimą; panaikino S. V., kaip savanoriškai atliekančio neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuteistojo statusą; nuteistajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.
1.6. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo S. V. prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis atmestas ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, nustačius Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis S. V. skunde prašo pakeisti suėmimą į kitas švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir intensyvią priežiūrą.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad jau yra atlikęs daugiau nei pusę nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu negali trukti ilgiau kaip 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.
3.2. Skunde nurodoma, jog nuteistasis turi šeimą, sergančią žmoną, senyvo amžiaus sergančią motiną, kuria reikia rūpintis, gyvenamąją vietą, darbą. Tai įrodo, jog jis turi tvirtus socialinius ryšius.
3.3. Anot nuteistojo, dėl prastų laikymo sąlygų suėmimo taikymo metu pablogėjo jo sveikata, Lukiškių tardymo izoliatoriuje tinkamo gydymo jam nesuteikia, nes Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra reikalingų specialistų.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
6.1. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
6.2. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pratęsė nuteistajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
6.3. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
6.4. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių labai sunkių baigtų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, padarymą dalyvaujant nusikalstamame susivienijime. Šios nusikalstamos veikos patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jei Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis įsiteisės, nuteistasis turės atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniais nuosprendžiais Lietuvos Respublikoje S. V. teistas du kartus, tarp jų ir už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Be to, S. V. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo nuteistas ir Rusijos Federacijoje už narkotinių medžiagų kontrabandą. Naujos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą S. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, įvykdytos turint neišnykusį teistumą, netrukus po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos termino pabaigos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja S. V. asmenybę. S. V. nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, galimai padarytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, todėl nuteistojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, pasiskirstyti vaidmenys, S. V. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, o nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Atsižvelgiant į S. V. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad S. V. iki sulaikymo nedirbo bei kitas nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių S. V. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
6.5. Šio pagrįstai nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepašalina skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą, sergančią žmoną, senyvo amžiaus sergančią motiną, kuria reikia rūpintis, gyvenamąją vietą, darbą. Šios aplinkybės būtų svarbios sprendžiant klausimą, ar S. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuteistajam suėmimo terminas nebuvo paskirtas. Šiuo atveju minėto įstatyminio pagrindo, pratęsdamas suėmimo terminą nuteistajam S. V., Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, o nurodytų aplinkybių visuma nėra reikšminga pratęsiant suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
6.6. Nuteistasis nurodo, kad jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu – suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nuteistajam S. V. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2011 m. lapkričio 22 d., ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinio proceso metu nuteistasis S. V. savanoriškai atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o kardomoji priemonė – suėmimas vėl jam taikoma nuo 2017 m. gegužės 4 d. Taigi, nagrinėjamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
6.7. Skundo argumentai dėl nuteistojo S. V. sveikatos būklės taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis S. V. dėl sveikatos būklės negali būti laikoma suimta ar būti gydoma Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ar, iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
6.8. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme jau baigta nagrinėti, sprendimo paskelbimas numatytas 2017 m. lapkričio 3 d. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad S. V. ar kiti asmenys galėtų sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
6.9. Nuteistajam S. V. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo nuteistojo S. V. teises, tačiau šiuo atveju nuteistojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be nuteistojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti.
Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistajam S. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 4 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.