Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 81/04-861 netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis A. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis paklusta nustatytoms pataisos namų elgesio taisyklėms ir vidaus tvarkai, vykdo pataisos namų administracijos reikalavimus, tausoja įkalinimo įstaigos turtą, laikosi nustatytos dienotvarkės ir režimo. Jis nuobaudų neturi, neskatina ir kitų kalinių neigiamo elgesio, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje ir siekia tobulėti, įgyti naujų žinių bei įgūdžių, kad galėtų socialiai reabilituotis ir lengviau integruotis visuomenėje pasibaigus laisvės atėmimo bausmei. Nuteistasis pažymi, kad yra neteistas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo pagrindinį įsilavinimą, elektriko, suvirintojo ir ožinių kranų specialybes, nuo šių metų rusėjo mėn. mokosi mūrininko padėjėjo specialybės. 2020 m. vasario 9 d. – 2020 m. vasario 26 d. dalyvavo nuteistųjų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, „Teisinio socialinio švietimo“ programoje, lankė psichologijos užsiėmimus, yra išklausęs programas „Kitoks“ bei „EPP“ (elgesys, pokalbis, pasikeitimas), „Relaksas“. Be to, nuteistasis turės gyvenamąją vietą, jis yra vedęs, o vyresnis posūnis turi psichine negalią. Būdamas laivėje turės darbą, dirbs pagalbiniu darbuotoju baldų gamyboje. Šiuo metu nuteistajam atliekant bausmę pataisos namuose, jis yra išlaikomas valstybės, o jo tolimesnis kalinimas pareikalautų dar daugiau valstybės lėšų. Paleistas lygtinai jis rūpintųsi negalią turinčiu sūnumi ir savo elgesiu turėtų galimybę įrodyti, jog per 10 metų praleistų įkalinimo įstaigose bausmės tikslai buvo pasiekti, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė ir jis sugeba dalyvauti visuomenės gyvenime laikantis įstatymų, visuotinai priimtų elgesio taisyklių, vadovautis geros moralės normomis, būti pilnaverčiu ir naudingu piliečiu.

5.2. Nuteistojo nuomone, Komisijos teiginys, kad A. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, yra paremtas prielaidomis. Pakartotinis nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimas yra LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimas. Ankstesnes bausme nuteistasis jau yra atlikęs, o teistumai yra išnykę, todėl šios aplinkybės neturi būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Minėtas aplinkybes jau įvertino teismas skirdamas bausmę, todėl pakartotinis minėtų aplinkybių vertinimas yra baudimas antrą kartą. Komisija nutarime nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Toks teiginys yra nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir kvalifikuotinas kaip BK 154, 155 straipsniuose numatyta nusikalstama veika. Be to, Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos turi įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Jokioms kitoms institucijoms teisės aktai to nesuteikia.

5.3. Skunde teigiama, jog iš Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties neaišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis vykdė nustatytas rekomendacijas, režimo reikalavimus, tačiau vis tiek priimamas nemotyvuotas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymima, kad praktikoje yra žinomas ne vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, lygtinis paleidimas netaikomas. Tokiu būdu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas ir diskriminacijos draudimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais ir taip pažeidė LR teismų įstatymo 33 straipsnį, diskriminavo nuteistąjį kitų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, ir taip pažeidė LR Konstitucijos 29 straipsnį.

5.4. Skunde didelis dėmesys kreipiamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Rec(2003)22 (toliau – ir Rekomendacijos) ir jose numatytus principus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo nuomone, Komisija veikė priešingai minėtoms Rekomendacijoms. Atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Todėl lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Be to, lygtinis paleidimas yra vienas iš BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmių atlikimo principo realizavimo būdų – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka jam paskirtą bausmę su visais bausmei numatytais elgesio apribojimais ir priežiūra, tačiau švelnesnėmis sąlygomis.

5.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nuteistojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus dėl Komisijos nutarimo. Taip pat skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, jog nuteistasis Komisijos nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą, nes ji galiojo iki 2020 m. liepos 22 d. Be to, teismo teiginiai neturi nieko bendro su teisingumo vykdymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė ne Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, o ėmėsi spręsti tik Komisijai priskirtus vertinimo klausimus, t. y. nusprendė, kad kalinys neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau nepateikė tokio sprendimo įrodymų, kaip to reikalaujama Rekomendacijose. Nuteistojo atveju nurodoma, kad pateiktas rekomendacijas jis įvykdė, todėl neaišku ko iš nuteistojo dar norima, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad galėtų būti lygtinai paleistas. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, o tai yra esminis teisės į teisingą teismą pažeidimas.

5.6. Pažymima, kad aplinkybė, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, nėra vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės prieš terminą. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims atlikti likusią bausmės dalį ne įkalinimo įstaigoje, toliau taisyti šiuos asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ne tik lygtinio paleidimo kriterijus, kompetencijas ir prerogatyvas, bet ir klaidingai aiškino paties lygtinio paleidimo instituto esmę, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Nuteistojo nuomone, teismas klaidingai aiškino įstatymą teigdamas, kad taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos turi būti užtikrintas bausmės tikslų realizavimas, teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 157 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, o BVK 158 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems lygtinis paleidimas netaikomas. Apie bausmės tikslus ir teisingumo principo įgyvendinimą BVK nėra kalbama. Klausimus, susijusius su bausmės tikslais, nagrinėja ir sprendžia teismas, skirdamas bausmę. Nuteistojo teigimu, teisingumo principas bus įgyvendintas, kai lygtinis paleidimas bus taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nors Komisijos nutarime jau būna įvertinta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nei apylinkės teismo, tvirtinančio/ atsisakančio tvirtinti Komisijos nutarimą, nei apygardos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą, Komisijos nutarime konstatuotos išvados neriboja. BVK 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog analizuojamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes atmestini kaip deklaratyvūs.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. A. S. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. S. nustatoma vidutinė – 54 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo (2020 m. sausio 6 d.) nesikeitė. Nuo 2015 m. kovo 30 d. A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo keturiolika balų, t. y. nuo 68 iki 54 balų, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (34 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti A. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nuteistasis mokėsi (įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko, suvirintojo elektra, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybę), dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai A. S. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 5 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis Komisijos nutarimo priėmimo dieną neturėjo galiojančių nuobaudų, kadangi Komisijos nutarimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 24 d. (svarstymas Komisijos posėdyje vyko 2020 m. rugpjūčio 20 d.), o paskutinė nuobauda galiojo iki 2020 m. liepos 22 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. S. nėra pirmasis, ankstesni teistumai išnykę. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirtas laisvės atėmimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos A. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikyta net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Be to, A. S. bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors, kaip jau minėta nutartyje, nuobaudos negalioja, tačiau jos įvertintinos nuteistojo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. S. netinkamas elgesio modelių pasirinkimas yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. A. S. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą ir nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo teistumus, likusią atlikti bausmės dalį, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino A. S. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad A. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti kriminogeniniai rizikos veiksniai: finansinio stabilumo trūkumas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios gaudavo bedarbio pašalpą. Pats pripažįsta, kad dirbdavo nelegaliai, o finansiškai prisidėdavo žmona. Nuteistasis nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, kurių nėra padengęs. Dabartinis teisės pažeidimas susijęs su finansinės naudos gavimu, o dalis nuteistojo pajamų buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Būdamas laisvėje nuteistasis jokioje veikloje, kuri nesusijusi su nusikalstamumu, nedalyvavo. Nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas nusikalstamo susivienijimo. Nors nuteistasis pateikė duomenis, kad išėjęs į laisvę turės legalų darbą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti A. S. vengti legalaus darbo ir slėpti oficialias pajamas ar net vėl nusikalsti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir jose nurodyti principai. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose ir jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių A. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.