Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. kovo 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. U. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 28 d., pabaiga – 2024 m. vasario 9 d.

2. Komisija 2021 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam D. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis D. U. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. U. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. U. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. U. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 26 balai (žema). Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad D. U. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą buvo skatintas 12 kartų, atvykęs į pataisos namus, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. pradėjo dirbti VĮ ,,M. A.“ darbininko pareigose, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors byloje pateikta UAB ,,S.“ pažyma, kurioje nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas dirbti, tačiau ji neįrodo paties fakto, kad nuteistasis realiai dirbs.

9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad šis kriminogeninis veiksnys siejamas ne su jo bendravimu su šeimos nariais, bet su praeities nusikalstamu elgesiu, bendravimą su neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis D. U. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, tai liudija kaltės neigimas bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Įvertintina ir tai, kad D. U. praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Be to, nuteistasis praeityje siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų, linkęs pasiduoti kitų įtakai, o tai liudija padaryta nusikalstama veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje). D. U. praeityje teistas, o tai apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų, vertinant nusikalstamos veikos kontekste. Kartu padaryta nusikalstama veika rodo ir padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei bei tai, kad nuteistasis D. U. yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Tai, kad tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, nuteistasis D. U. laikysis įstatymų ir nenusikals, nepažeidžia Konstitucijos, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas ir teismai vertina byloje esančių aplinkybių visumą ir sprendžia, ar jos sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje lygtinio paleidimo atveju nekartos savo priešingo teisei elgesio.

11. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartą pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir buvo nubaustas drausmine nuobauda. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų D. U. neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo eilę kartų skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2018 m. spalio 26 d., nors iki tol jis buvo jau buvo skatintas, o bausmę atlieka nuo 2017 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija, kadangi asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

12. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog D. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 26 balai pagal OASys sistemą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo atlikto paskutiniojo vertinimo nepakito, kas nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios pažangos. Akcentuotina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro net 21 kintantis balas, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 5 dienos, paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, priešingai, nei teigia apeliantas, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

15. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog neva skundžiamoje nutartyje nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių priimtą procesinį sprendimą. Su šiuo argumentu nesutiktina, kadangi teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. U. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. U. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.