Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. LK-206 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 22 d. Nutarimo priėmimo dieną, tai yra 2020 m. gruodžio 11 d., neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 9 mėnesiai 12 dienų.

4. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinus Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą, kadangi sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Skunde nuteistas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pasisakoma dėl būtinybės atsisakyti griežtos baudžiamosios politikos, mažinant nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, arba įdiegti alternatyvių baudžiamųjų priemonių sistemą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja galimybę taikyti sąlyginę alternatyvą paskirtai laisvės atėmimo bausmei, tai yra lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas asmuo, kuris atitinka formaliuosius kriterijus probacijai taikyti, gali būti paleidžiamas lygtinai. Priešingai, atsižvelgiant į jau aptartas įstatymo nuostatas, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ir materialiąsias sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti. Tuo tarpu bendrojo pobūdžio tarptautinės teisminės praktikos formuojamos nuostatos, kuriomis skatinama valstybių narių nacionaliniu lygmeniu vykdomą bausmių politiką kreipti ta linkme, jog nuteistųjų skaičius pataisos įstaigose būtų mažinamas, nereiškia, jog asmenų, kuriems bausmės tikslai jiems paskyrus realias terminuoto laisvės atėmimo bausmes, dar nėra pasiekti, kadangi jų pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, tolesnė priežiūra gali būti tęsiama jiems taikant probaciją.

9. Vertinant nuteistojo S. V. skundo kontekste, pažymėtina, kad jis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau tai sudaro tik formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, o, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema, tačiau itin artima vidutinei, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (40 balų), kuri nuo nuteistojo nukreipimo atlikti bausmę ir jos atlikimo metu kito nenuosekliai. Tai yra 2019 m. buvo stebimas rizikos balų didėjimas (2 balais) ir tik nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo rizika yra mažėjanti, tačiau ji grįžo į 2018 m. spalio 10 d. vertinimo lygmenį (kuomet rizika taip pat sudarė 40 balų). Be to, šį svertinių taškų skaičių vis dar sudaro itin reikšmingas dinaminių balų kiekis (20 balų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant santykinai reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis iki karantino paskelbimo valstybės mastu dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, kreipėsi dėl darbo veiklos, tačiau įdarbintas nebuvo dėl neturimos reikiamos kvalifikacijos bei darbo vietų pataisos įstaigoje stokos, baigė socialinės reabilitacijos programą, konsultuojasi teisiniais, socialiniais ir buitiniais klausimais su specialistais. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados bei paties nuteistojo teiginių, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo 6 kartus paskatintas, nuo 2020 m. liepos mėn. yra perkeltas bausmę atlikti lengvojoje grupėje. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pastarasis veiksnys nėra statinis ir išlieka aktualus šio vertinimo metu. Tai pasireiškia tuo, jog nuteistasis, nepripažinęs kaltės teisminio nagrinėjimo metu, šiuo metu taip pat yra linkęs minimizuoti savo kaltę nusikalstamų veikų padaryme. Jis savo teisei priešingo elgesio pasekmes linkęs suvokti iš asmeninės perspektyvos, kaip tai atsiliepia jam pačiam bei artimiesiems, jo mąstymas stokoja lankstumo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo gilesnė savo elgesio pasekmių įžvalga, teisei priešingų nuostatų keitimas ir mąstymo lankstumas padėtų mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje, kas tik patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija, nepaisant šiuo metu jo lankytų socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo programų, dar nėra pakankama.

14. Tai, kad S. V. iki šiol nepasimoko iš turimo ankstesniojo patyrimo ir jo elgesio korekcija nėra išimtinai teigiama, patvirtina aplinkybė, jog bausmę atlikdamas nuo 2011 m., jis dar 2018 m. lapkričio mėn. buvo baustas drausmine tvarka (be kita ko, ir skiriant itin griežtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas), viso už pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus drausminės nuobaudos jam buvo skirtos keturis kartus. Paskutinioji nuobauda nustojo galioti tik 2019 m. lapkričio 12 d., ją panaikinus prieš terminą, taigi jo elgesys išimtinai teigiama linkme kreipiamas santykinai trumpą bausmės atlikimo laikotarpį. Nors nuobaudos nuteistajam nėra galiojančios, tačiau tiek jo pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo pakartotinumas, tiek ir pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasirengęs bausmės atlikimą tęsti jam pritaikius probaciją. Aptartos aplinkybės suponuoja, kad nuteistasis iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad jo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas reabilitacijos programose neužtikrino nuteistojo teisėto elgesio net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje.

15. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais nėra. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, daro išvadą, jog apylinkės teismas tiek nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, tiek ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis įvertino visapusiškai ir išsamiai, nesuteikdamas neigiamai nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms prioriteto prieš kitas. Priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymas nėra grindžiamas išimtinai jo atliktų nusikalstamų veikų pobūdžiu bei pavojingumu, jie vertinami visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, o tai nuteistojo skunde cituojamos teismų formuojamos praktikos nepažeidžia. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai šiuo atveju vertinami tik tiek, kiek sudaro pagrindą spręsti apie jo pažangos pataisos proceso metu pakankamumą, kuris, atsižvelgiant į jau aptartus motyvus, šiuo metu dar nepakankamas vertinti, jog nuteistasis probacijos laikotarpiu būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje jis sirgo Covid-19, o ligos eiga buvo sudėtinga. Ši aplinkybė niekaip neįtakoja nuteistojo pažangos koreguojant savo elgesį teigiama linkme, vertinimo. Tokio manymo šiuo atveju nepatvirtina ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, nuteistojo išsakoma teigiama darbinės veiklos motyvacija, kurie, nors tam tikrais aspektais ir vertintini kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo, tačiau šiuo atveju, kai nuteistasis teigia darbinę veiklą vykdęs bei skunde nurodomus socialinius ryšius palaikęs dar iki bausmės atlikimo, tai sudaro pagrindą spręsti, kad socialinė aplinka nėra pakankamas faktorius, eliminuojantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir, juolab, nepatvirtina jo akivaizdžios pažangos pataisos proceso metu.

17. Nuteistajam ginčijant pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvus, atkreipiamas dėmesys ir į bendrojo pobūdžio rekomendacijas švelninant bausmių politiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – jau aptartomis BVK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai, o toks skundžiamos nutarties motyvavimas, vertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje atsižvelgiant į jo pažangą pataisos proceso metu, asmens nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai nepagrindžia aptariamų teisės aktų nuostatų nesilaikymo skundžiamoje nutartyje. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Aptarti duomenys, taip pat socialinio tyrimo išvada, patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama. Aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.

18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visuma. Tuo tarpu aptarti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nesąlygoja, ką patvirtina ir nuteistajam išliekantis iš esmės stabilus artimas vidutiniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.