Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. prašymą dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – kuri Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato J. K., nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės D. V., nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato S. Z., nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo A. S. prašymas pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą. Nuteistasis nurodo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje vyksta daugiau nei šešerius metus ir visą šį laiką jis yra nežinioje dėl savo ateities. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ilgiau nei šešerius metus trunkantis baudžiamasis procesas vienareikšmiškai laikomas nepriimtinai ilgu. Nepriimtinai ilga proceso trukmė ne tik laiko nuteistąjį nežinioje dėl savo ateities, bet ir negatyviai įtakoja visą eilę kitų teisių. Be to, iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo Kauno tardymo izoliatoriuje A. S. ilgą laiką buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Šią aplinkybę procesiniuose sprendimuose yra pripažinę Kauno apygardos administracinis ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismai. Nuteistasis nurodo, kad jis yra kalinamas jau šešerius metus, kai kiti nuteistieji šioje byloje yra paleisti į laisvę. Kardomosios priemonės tikslus šioje byloje galima pasiekti ir kitomis kardomosios priemonės, juo labiau, kad jo paleidimas į laisvę nesutrukdytų bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis nurodo, kad turi du vaikus, jo šeimyniniai ryšiai tamprūs, laisvėje jis turi gyvenamą vietą, o jo tolimesnis kalinimas Marijampolės pataisos namuose pareikalautų dar daugiau valstybės lėšų. Dėl to jam taikomą kardomąją priemonę suėmimą tikslinga pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą. Nuteistasis nurodo ir tai, kad sutikimą atlikti neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę jis pasirašė tik siekdamas palankesnių kalinimo sąlygų. 2016 m. birželio 10 d. Marijampolės pataisos namų administracijai jis įteikė šio sutikimo atšaukimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. prašymas tenkinamas iš dalies.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. spalio 15 d. (t. 18 b. l. 90); Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 16 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Šios kardomosios priemonės terminas pratęstas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. ir 2011 m. sausio 6 d. nutartimis (t. 18, b. l. 105, 112). Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis A. S. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį devynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. S. skirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudėjus, ir A. S. skirta galutinė keturiolikos metų laisvės atėmimo, bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. spalio 15 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog siekiant užtikrinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio įvykdymą, nuteistajam A. S. iki minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti proceso metu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.

Kardomosios priemonės taikymo pabaigą reglamentuoja BPK 139 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teismui pateiktos informacijos matyti, kad nuteistasis A. S., vadovaujantis BPK 315 straipsnio nuostatomis, 2014 m. birželio 25 d. pareiškė norą pradėti atlikti bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (iki nuosprendžio įsiteisėjimo). Tai patvirtina minėtos įstaigos pateiktas, nuteistojo A. S. pasirašytas 2014 m. birželio 25 d. sutikimas.

BPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurio proceso dalyvio paduotas apeliacinis skundas sustabdo nuosprendžio vykdymą visų nuteistųjų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jie padavė apeliacinį skundą, ar jų atžvilgiu skundžiamas nuosprendis. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistasis turi teisę raštu pareikšti norą pradėti atlikti paskirtąją bausmę nedelsiant, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Esant tokiam nuteistojo prašymui, nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti ir anksčiau nei jis įsiteisės. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato nuteistajam teisės atšaukti savo sutikimą pradėti atlikti paskirtąją bausmę, neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. BPK 315 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės, ir leidžianti pradėti neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymą. Šios išimties taikymas yra siejamas su papildoma sąlyga, t. y. su paties nuteistojo laisvu pasirinkimu, jo paties raštu išreikšta valia pradėti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą anksčiau, t. y. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismų formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog nuteistojo prašymas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, pateiktas vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalimi, sudaro teisėtą pagrindą nuteistajam pradėti atlikti bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tokio asmens teisinis statusas keičiasi ir jis tampa asmeniu, atliekančiu bausmę. Nuteistųjų, savanoriškai pradėjusių atlikti laisvės atėmimo bausmę teisinį statusą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) 10 skirsnis. Tokių asmenų atleidimo nuo paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pagrindai yra numatyti BVK 176 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo tik esant šiems pagrindams: 1) atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką; 2) amnestijos aktu; 3) malonės tvarka; 4) kuriems panaikinamas nuosprendis ir nutraukiamas ikiteisminis tyrimas; 5) kuriems paskira bausmė, sumažinama iki atlikto bausmės laiko; 6) susirgus sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį; 7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuo 2014 m. birželio 25 d. A. S. yra ne suimtasis, o asmuo, atliekantis bausmę pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Taigi, jo teisinę padėtį ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką nustato BVK. Dėl to, jokios naujos kardomosios priemonės jam negali būti skiriamos, o paskirtosios negali būti keičiamos naujomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kadangi nuteistajam BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka pasirašius sutikimą buvo pradėta vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, minėtu nuosprendžiu jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas yra praradusi savo prasmę, todėl turi būti naikinama, o ne keičiama.

Priešingai nei prašyme nurodo A. S., nei BPK, nei BVK nenumato nuteistajam galimybės atšaukti savo sutikimo pradėti atlikti paskirtąją bausmę, neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, įstatyme taip pat nesuteikta teisė stabdyti neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių, pagal kuriuos nuteisti asmenys savanoriškai atlieka bausmes, vykdymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nuteistajam A. S. pradėjus Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas yra nebereikalinga, todėl naikintina. Nuteistasis A. S. lieka Marijampolės pataisos namų žinioje kaip savo noru atliekantis minėtu neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, 324 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti nuteistajam A. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paliktą galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuteistąjį A. S. palikti Marijampolės pataisos namų žinioje kaip savo noru atliekantį neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.