Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. LK-177 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu), kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 22 d.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis S. V. ir daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad būtų galima konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis S. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jis būtų lygtinai paleistas iš pataisos namų.

4.1. Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiama nutartis buvo priimta visiškai nepagrįstai neatsižvelgus į jo pateiktą raštą apie jo šeimos narius, kurie yra sunkiai sergantys bei į tai, kad bausmės atlikimo metu jis dalyvauja visose programose ir stengiasi elgtis pavyzdingai, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių.

4.2. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, jog Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad parašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Teigia, kad dėl minėtos priežasties bausmę atlikti jis buvo perkeltas į kitą būrį, kuriame jo gyvybei gresia pavojų. Nurodo, kad šią nuobaudą jis yra apskundęs administraciniam teismui ir akcentuoja, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio kalėdamas Vilniaus pataisos namuose visą laiką stengėsi nepažeisti režimo reikalavimų, bet buvo persekiojamas administracijos, kadangi dėl pataisos namų pareigūnų veiksmų nuolatos rašė skundus.

4.3. Be kita ko, nuteistojo skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog trumpas bausmės atlikimas ir jau nebe pirmą kartą labai sunkiai nusikaltusio asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos formuotų šiam nuteistajam ir kitiems linkusiems nusikalsti asmenims klaidingą ir pavojingą visuomenei nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius ir sunkius nusikaltimus ir galėtų būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs netrumpą bausmės dalį, t. y. 9 metus ir beveik 9 mėnesius ir jo manymu tokio dydžio bausmė jokiu atveju negali būti vertinama kaip per švelni bei atkreipia dėmesį į tai, jog jis prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo R. F. Respublikoje, kur buvo sulaikytas ir nuteistas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikoje dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo jis buvo nuteistas antrą kartą, nors tai ir draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

4.4. Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti (arba sąmoningai yra realizuojami). Be to jis pažymi, kad yra atlikęs įstatymo numatytą lygtinio paleidimo taikymui būtinąją bausmės dalį, o jau vien tik pats šios bausmės paskyrimas ir dalies jos atlikimas jam padarė teigiamą poveikį, dėl ko jis kategoriškai ir tvirtai apsisprendė nebenusikalsti, vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus, niekada nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų ir tęsti darbinę veiklą, kurią vykdė būdamas laisvėje. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog jis turi šeimą, kuriam yra reikalinga jo parama ir pagalba, bei akcentuoja aplinkybę, jog bausmės atlikimo metu jis kasdien vaikšto į koplyčią.

4.5. Nuteistojo skunde teigiama, jog nors, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas ir įvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, tačiau pagal teismų praktiką vien tik sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymas negali būti pakankamas ir pagrįstas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, S. V. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš skundo nagrinėjimo medžiagoje esančios nuteistojo S. V. 2019 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog jo pastangos mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką nėra maksimalios, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 42 balai (pagal „OASys“), iš jų 20 balų sudaro statinius (nekintančius), o tai reiškia, kad kiti 22 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad S. V. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ir į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš S. V. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu iš tiesų negalioja, tačiau apygardos teismo manymu, vien tik aplinkybė, kad jos buvo paskirtos, ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir yra reikšminga sprendžiant dėl jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. balandžio 22 d., o minėti pažeidimai buvo padaryti 2015 ir 2018 metais), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms praėjus daugiau kaip pusei paskirtos bausmės atlikimo laiko ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog S. V. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Šiuo atveju, svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis apygardos teismui pateiktame skunde siekia sumenkinti jam paskirtas drausmines nuobaudas, teigdamas, jog jos buvo paskirtos nepagrįstai ir tai, kad jis buvo nubaustas tik todėl, kad dėl pataisos namų pareigūnų veiksmų nuolatos rašė įvairius skundus ir dėl to minėti pareigūnai pradėjo jį persekioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė įrodo, jog net nepaisant įkalinimo įstaigoje vykdomo jo pataisos proceso, S. V. vis dar neadekvačiai vertina savo elgesį ir nesugeba dėl jo prisiimti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra pasibaigęs bei nėra pasiekti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai.

11. Vertinant S. V. pažangą pataisos proceso metu svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nepaisant to, kad nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (t. y. ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, ankstesni gyvenimo stilius ir draugai bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas.). Be to, nuteistojo 2019 m. gruodžio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog yra stebima nuteistojo savikritikos bei savo elgesio pasekmių vertinimo stoka, be to jis yra linkęs atsakomybę perkelti išoriniams veiksniams, pvz. provokacijoms ir pan. Taip pat minėtoje išvadoje konstatuota ir tai, jog S. V. patiria sunkumų įvardydamas problemas, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo S. V. pataisos procesas vis dar nėra pasibaigęs, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti.

12. Pažymėtina, kad nors padarytos nusikalstamos veikos bei jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus gali būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, laisvės atėmimo bausmę S. V. atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš nuteistojo įvykdytų nusikaltimų yra susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią išvadą tik dar labiau sustiprina aplinkybė, jog S. V. atžvilgiu, dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą, buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų padarymo, tačiau už juos paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo S. V. atžvilgiu.

13. Nors nuteistojo skunde ir teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į jo pateiktą raštą apie jo šeimos narius, kurie yra sunkiai sergantys bei į tai, kad bausmės atlikimo metu jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

13.1. Pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, kad žemesnės instancijos teismas dėl nuteistojo dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse vis dėlto pasisakė, t. y. nurodė, jog nors aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse ir laikytinas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, tačiau neigiamai S. V. charakterizuojančių aplinkybių kontekste nesuteikia pagrįsto pagrindo išvadai dėl galimumo taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, jog iš tiesų egzistuoja nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (tris kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų), tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone anksčiau aptartų duomenų kontekste, šios aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie S. V. elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, t. y. jos nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistąjį galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo išvadai ir pažymi, jog vien tik aplinkybė, kad tokia išvada nepateisina nuteistojo lūkesčių, nesuteikia jokio pagrindo manymui, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog bausmės vykdymo metu S. V. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

13.2. Ir nors skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, nevertino ir nepasisakė, dėl kartu su nuteistojo skundu pateiktų medicininių dokumentų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog ši aplinkybė niekaip nepaneigia nei aptariamos nutarties teisėtumo, nei jos pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtų dokumentų turinys patvirtina, kad juose yra pateikiami duomenys ne apie paties nuteistojo, o apie jo sutuoktinės sveikatos būklę. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, klausimą, įvertinti ir atsižvelgti į jo šeimos narių sveikatos būklę, todėl ir šiuo atveju žemesnės instancijos teismas neturėjo jokios pareigos įvertinti aptariamus dokumentus ir atsižvelgti į juos sprendžiant S. V. lygtinio paleidimo klausimą.

14. Nuteistojo skunde be kita ko teigiama ir tai, kad jo atlikta paskirtos bausmės dalis jokiu atveju negali būti vertinama kaip per trumpa, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą jo atlikta bausmės dalis lemiamos reikšmės neturi – lemiamą reikšmę šiuo atveju turi aplinkybė ar bausmės atlikimo metu buvo pasiekti bausmės tikslai. Aptariamu atveju nustačius, jog S. V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti, atliktos jam paskirtos bausmės dalies terminas nevertinamas, todėl aukštesnysis teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

16. 2020 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teisme gautas advokato nuteistojo S. V. pasirašytas apeliacinio skundo papildymas-pasižadėjimas. Įvertinus tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės vienam apeliantui paduoti kelis skundus (papildomus skundus), be to šis papildymas pateiktas pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, todėl jame dėstomi argumentai nesvarstomi ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.