Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – Komisijos) 2021 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 81/04-270, kuriuo nuteistajam A. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. vasario 19 d.) – 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 25 (dvidešimt penkios) dienos.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis A. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis padarė ženklią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai, jog elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių ir pastangas eliminuoti riziką didinančių veiksnių. Teismas akcentavo, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių nepakako išvadai, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Priimdamas nutartį teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas darė išvadą, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei sutiko su Komisijos nutarime nurodyta išvada, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo A. S. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Paleistas lygtinai turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei bandytų įsidarbinti V. S. individualioje įmonėje nekvalifikuotam darbui. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, santykiai nėra nutrūkę. Laisvės atėmimo bausmės metu skatintas 5 (penkis) kartus. Nuteistasis 3 (tris) kartus dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“, nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. nesistemingai dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“, vėliau dukart programoje „Kitoks“ dalyvavo sistemingai, 2014 m. dalyvavo „Prison SMART“ programos užsiėmimuose, dalyvavo „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programos užsiėmimuose, dalyvavo programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ užsiėmimuose. Taip pat Marijampolės pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo elektros įrenginių remontininko ir suvirintojo elektra profesines kvalifikacijas, taip pat yra įgijęs ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybes bei šiuo metu mokosi statybininko specialybės. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, nepakanka. Kaip nurodė apylinkės teismas nutartyje, jog nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje A. S. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nekyla abejonių tam tikrais teigiamais A. S. asmenybės pokyčiais, kurie yra išvardyti šios nutarties 10 punkte. Tačiau vien tai, kad A. S. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos anksčiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo metu nuteistasis yra net 9 (devynis) kartus pažeidęs nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta 2020 m. rugsėjo 4 d. bei kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas nutartyje, jog nutarimo priėmimo dienai 1 (viena) nuobauda galiojo. Apylinkės teismas teisingai vertino tai, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Taigi, paminėtos nuobaudos leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis Komisijos rekomenduotas priemones nevisai įvykdė, t. y. A. S. bausmės atlikimo metu nedirbo ir nepradėjo dirbti. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad paminėtos aplinkybės dėl visų nuteistojo drausmės pažeidimų neleidžia jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu, todėl daroma išvada, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo koreguojamas išimtinai tik teigiama linkme. Todėl šiuo metu apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo daryti išvadai, jog išėjęs į laisvę A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. S. nėra pirmasis, ankstesni teistumai išnykę. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirtas laisvės atėmimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos A. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikyta net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, pagrįstai atsižvelgė į padarytus nusikaltimus, ankstesnių teistumų skaičių ir jų pobūdį ir sprendė, jog nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, priešingai, dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai, bei pabrėžė, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl sutiktina su apylinkės teismo manymu, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. S. yra išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą, t. y. finansinio stabilumo trūkumas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka.

13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad A. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kriminogeninis rizikos veiksnys – finansinio stabilumo trūkumas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios gaudavo bedarbio pašalpą. Pats pripažįsta, kad dirbdavo nelegaliai, o finansiškai prisidėdavo žmona. Dabartinis teisės pažeidimas susijęs su finansinės naudos gavimu, o dalis nuteistojo pajamų buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Būdamas laisvėje nuteistasis jokioje veikloje, kuri nesusijusi su nusikalstamumu, nedalyvavo. Nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas nusikalstamo susivienijimo. Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės legalų darbą, įsidarbins, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo, dėl ko konstatuotina, kad jis ne visai vykdė Komisijos rekomenduotų priemonių, todėl manytina, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą yra neigiamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad neigiamas požiūris į darbą gali paskatinti A. S. vengti legalaus darbo ir/ar net vėl nusikalsti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors nuteistasis struktūruotoje aplinkoje pirmenybę teikia planavimui, o ne greitam veikimui, tačiau atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją, negalima atmesti impulsyvaus elgesio galimybės.

15. Medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė – 54 (penkiasdešimt keturi) balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, iš kurių 20 (dvidešimt) balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 34 (trisdešimt keturi) balai sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis A. S. savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar gali ir kartu privalo sumažinti. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nuo formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą atlikus minimalią bausmės dalį (t. y. nuo 2020 m. vasario 14 d.), nusikalstamo elgesio rizikos per daugiau nei vienerius metus laiko nuteistasis nesumažino. Teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo momentu nėra galimybės teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai pritarė Komisijos nutarime išdėstytai pozicijai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. neatliktos bausmės dalis 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 25 (dvidešimt penkios) dienos neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo, kurie leistų šiuo metu pagrįstai tikėtis, kad ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

17. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

18. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas.

19. Taip pat aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 81/04-270, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas. Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

20. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

21. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

22. Kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.