Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas (Skundas) Nr. TS-116-610/2022 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4

2022 m. vasario 28 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą dėl 2022 m. sausio 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-149 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis prašo pakeisti 2022 m. sausio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-149 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam S. V. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Tai rodo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Prokuroro nuomone, abejonių teigiamų nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Prokuroro nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad S. V. nuteistas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 23 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

2022 m. sausio 27 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis pripažįsta savo klaidas, jų nemenkina, prisiima atsakomybę, nuteistasis geba atpažinti savo elgesio problemas ir jas įvardyti, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių – tiek teigiamų, tiek neigiamų. S. V. įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ieškinių neturi, turės kur gyventi, gautas patvirtinimas apie įdarbinimo galimybę, pastaruoju metu stebimas teigiamas jo elgesys ir nustatytų taisyklių laikymasis. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.

Nustatyta, kad nuteistasis teistas anksčiau teistas 3 kartus (teistumai išnykę), 2 kartus už- labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes- žmogaus mirtį padarymu, jo atžvilgiu du kartus taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nors lygtinio paleidimo sąlygų jis laikėsi, tačiau, nutraukus kontrolę bei priežiūrą, vėl nusikalsdavo. Taigi, prokuroras visiškai pagrįstai skunde kelia abejonę teigiamų pokyčių stabilumu, todėl jo daromą pažangą charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai. Nuteistasis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo kaltės ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas gyvenimo būdas ir mąstymo lankstumo stoka, Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeninis veiksnys.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 11 kartų skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors nuteistasis pataisos namuose 11 kartų buvo skatintas už gerą elgesį ir darbą bei už dalyvavimą programose, tačiau po paskirtų paskatinimų jis ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis – baustas 4 kartus. Tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad paskutinė nuobauda paskirta dar 2018 metais, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet pataisos įstaigos taisyklės ir režimo reikalavimai asmeniui yra gerai žinomos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi.

Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo atveju grįš pas šeimą, įsidarbins, nuteistajam yra palankios, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Be to, pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės, su darbine veikla susijusios aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikaltimus, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Paminėtos aplinkybės nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė, t. y. nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį rinktis tik teisėtus elgesio variantus. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas daugumoje socialinės reabilitacijos programose) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-149 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1dalies 3 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.