Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. V. prašymą dėl jam Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teisme gautas S. V. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, arba atleisti jį nuo tolimesnio bausmės atlikimo. Nuteistasis nurodo, jog blogėja jo sveikata. Sveikatos problemų turi ir jo motina bei žmona. Teigia, jog išėjęs į laisvę dirbtų. Sąžiningu darbu jis nori įrodyti, kad daugiau nenusikals. Be to, tokiu būdu padėtų savo šeimai. Prašyme S. V. nurodo ir tai, kad jis supranta savo kaltę, labai gailisi, palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeimos nariais, laisvėje turi gyvenamąją vietą, kur gyveno ir iki bausmės atlikimo, bei darbo vietą - jį dirbti priimtų buvusi darbovietė (UAB „(duomenys neskelbtini)“).

2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teisme taip pat buvo gautas nuteistojo S. V. raštas, įvardintas „pasižadėjimu“, kuriame nuteistasis nurodė, jog yra atlikęs gan didelę bausmės dalį, supranta savo klaidas, dalyvauja visuose užsiėmimuose, renginiuose, tiki Dievu, lanko koplyčią, bendrauja su šeimos nariais, yra atsiribojęs nuo kitų kalinių, laisvėje esančių draugų, pasižada daugiau nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Kaip ir prašyme dėl bausmės sušvelninimo, taip ir šiame rašte, S. V. dar kartą pažymi, kad laisvėje turi sergančias motiną bei žmoną, taip pat turi dukrą bei anūkę, kurioms nori padėti, teigia, jog nori būti sąžiningas pilietis, įsidarbinti ir iš darbo užmokesčio padengti turimus įsiskolinimus. Taip pat prie rašto pridėtas 2020 m. liepos 28 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimas „Dėl nuteistojo skatinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog S. V. už aktyvų dalyvavimą dvasinio ugdymo programoje buvo paskatintas, perkeliant jį iš paprastosios grupės į lengvąją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. prašymas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. V. prašo švelninti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuostatas arba atleisti jį tolimesnio bausmės atlikimo.

Nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo jos vykdymo stadijoje yra galimas tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo po nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga arba po bausmės paskyrimo sutriko jo psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 76 straipsnio 2, 3 dalys). Tvarką, pagal kurią sunkia nepagydoma ar psichine liga sergantis bausmę atliekantis nuteistasis yra atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada.

Analizuojant pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, matyti, jog nuteistajam nėra suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokio pobūdžio teikimo nagrinėjimo. Įstatymų leidėjas imperatyviai numatė, kad teismas nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos gali atleisti tik gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą. Be to, būtina ir motyvuota gydytojų komisijos, kompetentingos įvertinti nuteistojo sveikatos būklę, išvada. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, kuriame S. V. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracija nepateikė prašymo atleisti nuteistąjį nuo tolimesnio bausmės atlikimo dėl ligos. Be to, kaip matyti iš nuteistojo prašymo turinio, S. V. ir neprašo jo atleisti nuo bausmės atlikimo dėl to, kad serga psichine ar nepagydoma liga, dėl kurios jam būtų per sunku ir toliau atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks jo prašymas iš esmės grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais apie pataisos namuose blogėjančią sveikatos būklę, laisvėje esančių jo šeimos narių sveikatos problemas, norą laisvėje dirbti, padėti savo artimiesiems. S. V. prašyme taip pat aptartas jo neteisėtų veiksmų vertinimas, nuteistojo galimybės laisvėje integruotis į darbo rinką, jo gyvenimo laisvėje sąlygos. Tačiau nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos teisės normos nesieja galimybės atleisti nuteistąjį nuo atliekamos bausmės su tokio pobūdžio aplinkybėms. Taigi, nesant tam jokio įstatyminio pagrindo, nuteistojo S. V. prašymas atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atmetamas.

Taip pat konstatuojama, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti nuteistojo S. V. atžvilgiu ir BK 75 straipsnį.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tokio įstatymo taikymo tvarką reglamentuoja BPK 361¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

S. V. nusikalstamų veikų padarymo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu bei šio laikotarpio tarpe galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos numatė, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus arba už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Tuo tarpu šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, nuteistam asmeniui, kai jam paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo.

Kadangi pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, kai jam paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, kai tuo tarpu S. V. nusikalstamų veikų padarymo bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme ar įstatyme, įsigaliojusiame ir galiojusiame kurį laiką po to, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, bet praradusiame galią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu (t. y. tarpiniame įstatyme) tokia galimybė nebuvo numatyta, laikytina, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija lengvina teisinę padėtį asmenų, nuteistų už sunkius nusikaltimus, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, kai jiems paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, todėl ji vertinama kaip turinti grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pažymėtina, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2020 m. liepos 1 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas teismams nesuteikia diskrecijos įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese taikyti naujai įsigaliojusią BK 75 straipsnio redakciją. Tuo tarpu nuteistasis S. V. pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti bausmės vykdymą padavė būtent bausmės vykdymo procese, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose .

Be to, naujoji BK 75 straipsnio redakcija S. V. negalėtų būti taikoma ir dėl to, kad jis yra nuteistas už dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose. Taigi, nusikalstamos veikos, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 punktas), padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikomas.

Taip pat konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju - nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kaip jau minėta, S. V. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Nei BK 249 straipsnio 1 dalis, nei BK 260 straipsnio 3 dalis per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar keista nebuvo, atsakomybė už veikas, numatytas šiuose BK straipsniuose, nešvelnėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo S. V. padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą ir sušvelninti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. V. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014 dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.