Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. LK-100 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam S. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. nuteistas 1993 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 104 straipsnį, 8 metų laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ likusi bausmė sumažinta 1 metais 6 mėnesiais, galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 1997 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 54-2 straipsniu, buvo paleistas lygtinai 1 metams 3 mėnesiams 19 dienų. 2000 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 12 punktą, laisvės atėmimu 13 metų. 2003 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikinta 2003 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, veika perkvalifikuota iš 1961 metų BK 105 straipsnio 12 punkto į 2000 metų BK 104 straipsnį, galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/6. Galutinė bausmė 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2006 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus rajono apylinlės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsniu, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus1 metų 11 mėnesių 2 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Rusijos Federacijos 2009 m. spalio 29 d. Pytalovo rajono teismo nuosprendžiu 3 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuteistas laisvės atėmimu 13 metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 22 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. birželio 12 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

7. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo S. V. skundo argumentais bei Marijampolės apylinkės teismo nutarties turiniu sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus. Neaptarti šio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgtina ir į tai, kad Marijampolė apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. pranešimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų Komisijos nutarimo nagrinėjimo bei e. laiškas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijai patvirtina, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. birželio 29 d. rašytiniu procesu nagrinėjama Komisijos nutarimą dėl S. V. lygtinio paleidimo (b. l. 23 – 24).

9. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neišeinant už skundo ribų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). Tai neprieštarauja ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 75 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nuostatoms.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusioje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, tačiau tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

12. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Atlikus nuteistojo S. V. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 41 balas (skalėje nuo 41 iki 99). Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

14. Įvertinus S. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo pozityvaus užimtumo programose; kreipėsi dėl darbo ar kitokio užimtumo, tačiau neturėjo kūriko pažymėjimo arba dėl vietų stokos nepriimtas (2020 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-648, 5.2. punktas; b. l. 9). Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę S. V. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

15. Pastebėtina, kad minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog iš 41 balo – statiniai iš jų 20 balų (2020 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-648, 7.1. punktas; b. l. 9 – 10), todėl likusius kintamus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus savo teigiamu ir kryptingu elgesiu S. V. dar gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu, dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Skundą nagrinėjančios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pabrėžiama, kad S. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

17. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog S. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. vasario 11 d. už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje buvo skatintas 4 kartus (t. y., buvo prailgintas pasimatymo laikas; panaikintos 2 nuobaudos prieš terminą; pareikšta padėka), tačiau už pažeistą lokalizaciją, jog keitė, dovanojo ar kitaip perleido savo daiktus ir atsisakė gyventi administracijos jam paskirtame būryje buvo gavęs 4 nuobaudas (t. y., papeikimą; 2 kartus buvo uždrausta 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes); buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas) (b. l. 22). Atsižvelgtina, jog nuteistasis bausmę atlieką nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Nuteistojo teigiamas elgesys fiksuojamas dar pakankamai trumpą laiko tarpą, tad dar negalima daryti išvados, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs. Be to, pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Atliekant bausmę, jis palaiko socialinius ryšius su žmona, motina, seserimi ir vaikais. Aptartieji pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

18. Abejonių nuteistojo S. V. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (2020 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-648, 7.2. punktas; b. l. 10). Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo pokalbio su specialisčių išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

19. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

20. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už 4 nusikalstamų veikų padarymą (3 iš 4 nusikaltimai tyčiniai ir labai sunkūs; nuteistasis savo kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nepripažino), teisiamas nuo 1993 m, iš viso praeityje jis buvo teistas 4 kartus. Be to, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis padarė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

21. Abejonių pakankama S. V. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikaltimą padarė su bendrininkais, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu (2020 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 85/04-648, 4.6. punktas; b. l. 7). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu.

22. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai. Kaip minėta, šiuo atveju nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai. Nors nuteistasis skunde teigia, kad yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialisčių kompetentingumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla. Akivaizdu, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, ne visada laikosi jam nustatytų taisyklių, todėl jo sėkminga probacija kelia pagrįstų abejonių. Taigi, darytina išvada, kad nuteistajam socialinės reabilitacijos priemonių bei programų taikymas vis dar nėra pakankamas.

23. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

24. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas socializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos integracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

25. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos neįpareigoja teismą besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, kaip ir skunde nurodytą teismų praktika nėra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nuteistojo atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog teismas netvirtindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo nemenkina Komisijos darbo, kaip teigia nuteistasis savo skunde, o siekia teisėtumo principo įtvirtinto BVK 5 straipsnyje įgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis S. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.