- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-180-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00248-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Namavičius
- Nuteistasis
- N. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriaus direktoriaus teikimas dėl nuteistojo N. V. perkėlimo iš paisos namų į atvirąją koloniją atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 16 d., galimas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuo 2019 m. liepos 16 d.
2. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorius 2019 m. gegužės 28 d. raštu, gautu 2019 m. birželio 10 d., kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistojo N. V. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. birželio 28 d. nutartimi netenkino Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus teikimo. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nors nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą vien formalaus pagrindo nepakanka, nes turi būti vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, asmens nusikalstamo elgesio rizika, pataisos įstaigos administracijos nuomonė bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nors nuteistasis N. V. bausmės atlikimo metu skatintas, pataisos namuose dirba neatlygintinus darbus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kituose renginiuose, įgijo ne vieną specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais, nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, charakterizuojamas teigiamai, kas rodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nuteistasis N. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistas teistas šešis kartus, jam anksčiau ne kartą skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų taikymas nuo nusikalstamo elgesio N. V. nesulaikė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Aptartos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio bei moralės normų, teigiamų išvadų po ankstesnių nuteisimų nepadarė. Savo kaltės dėl nusikaltimų, dėl kurių padarymo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nagrinėjant bylą teisme nepripažino. Pataisos namų administracija apie nuteistojo požiūrio į jo padarytas nusikalstamas veikas pokyčius bausmės atlikimo metu duomenų nepateikė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 33 balais ir tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo nuomone, realią galimybę mažinti nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis vis dar turi, kadangi dalį nustatytos rizikos sudaro dinaminiai veiksniai (13 balų). Svarbu tai, kad kaip kriminogeninis veiksnys Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas nuteistojo gyvenimo būdas. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas (nuteistasis drausmine tvarka 2010 – 2015 m. buvo baustas 9 kartus), teismo vertinimu neduoda pagrindo spręsti, kad N. V., atlikdamas bausmę pataisos namuose, esmingai pakeitė savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme, todėl tolesnis bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir BVK 1 straipsnyje įtvirtintos bausmių vykdymo įstatymų paskirties.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis N. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir patenkinti pataisos namų administracijos teikimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nesuderinama su BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam non bis in idem principui ir oficialios konstitucinės doktrinos nuostatoms, pažeidžia įkalinimo įstaigos administracijos diskreciją skirti paskatinimo priemones, todėl privalo būti panaikinta.
4.2. Apeliantas teigia, kad paskatinimo priemonių skyrimas nuteistiesiems yra įkalinimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, o ankstesnės redakcijos BVK paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems netgi įvardino esant viena iš socialinės reabilitacijos priemonių. Paskatinimo priemonių gavimas už nepriekaištingą elgesį ir kitą šiame įstatymo straipsnyje išvardintą pozityvią veiklą yra nuteisto asmens teisėtas lūkestis, o vadovaujantis oficialioje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, yra ir nuteisto asmens teisė. Tokią teisę patvirtina ir BVK 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Jeigu yra kokia nors teisė, privalo būti ir jos gynimo priemonė (ubi ius ibi remedium). Paprastai nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigos administracijos yra vertinamas kas 3 mėnesius ir, jeigu nuteistojo elgesys atitinka nepriekaištingo elgesio kriterijus bei yra pareigūno teikimas, iš kurio galima spręsti apie pozityvų nuteistojo elgesį, nuteistasis yra skatinamas. Paskatinimo priemonės nuteistiesiems paprastai skiriamos pagal BVK 140 straipsnio l dalyje numatytą eiliškumą, taip palaipsniui nuo padėkos prieinant iki priemonių, gerinančių buitines sąlygas, o vėliau ir iki švelninančių nuteistojo teisinę padėtį, kaip tą numato BVK 9 straipsnis. Pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo Komisija (toliau ‑ LPK) 2019-03-22 nutarimu Nr. LK-75 buvo nutarusi taikyti N. V. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau teismas LPK nutarimo nepatvirtino. Ši aplinkybė taip pat patvirtina galimybę taikyti nuteistajam BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo priemones.
4.3. Nuteistasis nurodo, kad teismas privalo būti nešališku arbitru tarp ginčo šalių (kaltinimo ir gynybos), kurių procesinės teisės lygios. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją (kas yra BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo taikymu), reikšti savo nuomonę turi nukentėję asmenys (asmeninio intereso gynimas), įkalinimo įstaigos administracija ir prokuroras (viešojo intereso gynimas). Anot apelianto, skundžiamoje nutartyje cituojamas tik neįvardintos prokurorės atsiliepimas, kurio teiginiai neatlaiko kritikos ‑ žema (33 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvardinama kaip „nėra minimali“, įkalinimo įstaigos veiksmai senokai neatlikus OASys vertinimo pateikiami kaip nuteistojo kaltė, neturėjimas drausminių nuobaudų nuo 2015 metų pateikiamas kaip N. V. neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, pateikiama, bet neapibrėžiama įstatyme nenumatyta sąvoka „pakankamai didelė neatlikta bausmės dalis“. Pasak nuteistojo, šis atsiliepimas jam neįteiktas, galimybė pateikti kontrargumentus nuteistajam nesuteikta.
4.4. Apeliantas teigia, kad LPK jau kartą buvo nusprendusi, kad N. V. savo elgesiu jau įrodė, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos gali būti švelninamos taikant jam lygtinį paleidimą. Kadangi įkalinimo įstaigos administracijos teikimo tvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti nėra subjektyvi teisė, kuria teismui būtų leista pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra, teismo nutartis privalo atitikti oficialioje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintus motyvuotumo, argumentavimo racionalumo, aiškumo reikalavimus. Apelianto nuomone, nutartyje nėra jokių racionalių motyvų, vietoje to nutartyje išsakoma subjektyvi asmeninė nuomonė, kuri, be kita ko, nesuderinama ir su Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu non bis in idem principu. Kaip argumentą netvirtinti įkalinimo įstaigos teikimo, teismas nurodė aplinkybes, už ką N. V. yra nuteistas, kiek kartų buvo teistas, ar pripažino kaltę pirmosios instancijos teisme (kuris buvo N. V. iš dalies išteisinęs). Anot apelianto, tai laikytina tiesioginiu Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas įkalinimo įstaigos teikimo tvirtinimą ar netvirtinimą traktavo esant savo subjektine teise, kurią skundžiamoje nutartyje reikia tik pateisinti, ir to tikslu pateikė netgi konstituciniams principams priešingus argumentus.
4.5. Pasak apelianto, baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Kadangi teismo deklaruojami pasiteisinimai dėl sprendimo netvirtinti įkalinimo įstaigos teikimo nėra numatyti įstatyme (BVK 140 straipsnio 4 dalis), todėl paminėtos aplinkybės gal ir yra pageidautinos, gal ir yra siekiamybė, tačiau jokiu būdu to negalima traktuoti kaip privalomųjų sąlygų kalinamo asmens perkėlimui į atvirąją koloniją. Priešingu atveju baudžiamasis įstatymas būtų aiškinamas plečiamai.
4.6. Apelianto nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių argumentų, jog perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją prieštarautų bausmės tikslams, ar neatitiktų progresyvaus bausmės atlikimo principo. Teismas, skirdamas tiek griežčiausią bausmės rūšį ‑ laisvės atėmimą, tiek bausmės dydį, jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir pavojingumas visuomenei yra nekintančios aplinkybės, padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas visuomenei neišnyksta net ir kaltininkui pilnai atlikus bausmę. Todėl pakartotinis minėtų kriterijų vertinimas bausmės atlikimo paskutiniame trečdalyje, sprendžiant klausimą dėl progresyvaus bausmės atlikimo priemonės (paskatinimo) taikymo, yra netoleruotinas. Šių kriterijų vertinimas, kaip minėta, yra nesuderinamas su konstituciniu teisės principu non bis in idem bei gali būti vertinamas kaip kalinamo asmens diskriminavimas, nes daugybę kartų kalinti ir tikrai ne geriau elgęsi asmenys buvo perkelti į atvirąją koloniją. Skirtingų sąlygų vienodoje teisinėje padėtyje esantiems asmenims sudarymas yra galimas, tačiau tik įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų ir tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo. Minėtų kriterijų vertinimas iš esmės paneigia BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo valią ir įkalinimo įstaigų administracijoms suteiktą diskreciją (BVK 8, 21 straipsniai) vertinti nuteistųjų asmenybes, padarytos veikos pavojingumą, elgesį ir skirti nuteistiesiems tiek socialinės reabilitacijos, tiek ir paskatinimo priemones.
5. Nuteistasis N. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nori laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvesnėmis sąlygomis, dėl padarytų nusikaltimų ir pataisos įstaigos tvarkos pažeidimų labai gailisi, nori gyventi dorai, dirbti ir laikytis įstatymų. Nuteistasis nurodo, kad yra sukūręs naują šeimą, turi žmoną. Nuteistasis prašo suteikti galimybę atlikti likusią bausmės dalį atviroje kolonijoje, kur galėtų dirbti ir užsidirbti. Šiuo metu užsiima daržovių auginimu, laisvalaikiu skaito knygas, mokosi, įsigijo daug profesijų, žaidžia šachmatais. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje galėtų labiau tobulėti tiek dirbdamas, tiek besimokydamas. Nuteistasis jau atliko du trečdalius bausmės ir jo elgesys pastoviai tik gerėja. Pataisos namų direktorius jau trečią kartą prašo nuteistąjį perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. V. skundas tenkinamas.
6. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (BK 50 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis N. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, N. V. nurodė bausmę atlikti pataisos namuose. Skundžiamos 2019 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo metu galiojusi BVK 140 straipsnio redakcija (iki 2019-06-27 redakcijos, priimtos įstatymu Nr. XIII-2264, kuri įsigaliojo 2019-07-06), numatė kaip vieną iš paskatinimo priemonių ‑ nuteistojo perkėlimą iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Pagal tuo metu galiojusią BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatą, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjo būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Įstatymo leidėjas numatė galimybę nuteistajam taisytis jau atliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę įkalinimo įstaigose, todėl teismai, priimdami sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją, turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą.
7. Po įstatymo pakeitimo BVK 140 straipsnis nebenumato nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, kaip vienos iš paskatinimo priemonių. Pagal dabar galiojančią BVK 69 straipsnio 5 dalies redakciją teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą (taip pat laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis atliekančius nuteistuosius perkelti į atvirą koloniją) turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Taigi įstatymas nebereikalauja, kad teismas dėl to priimtų nutartį. Apygardos teismas sprendė šį klausimą dar galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, prieš BVK pakeitimus. Pagal BVK 3 straipsnio 1 dalį bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paduoto skundo ribose nagrinėja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliacinio proceso metu keičiantis įstatymo nuostatoms, gali kilti nevienareikšmiškų situacijų jeigu, pvz., anksčiau neleistinas procesinis veiksmas tampa leistinu arba, įgyvendinus naują įstatymą, tam tikras veiksmas tampa faktiškai neįmanomu. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nemato kliūčių apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertinti pagal tas nuostatas, kurios galiojo būtent bausmės atlikimo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl pataisos namų teikimo perkelti nuteistąjį į atvirąją koloniją. Todėl nagrinėjant nuteistojo N. V. skundą vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2264 redakcijos, kuri įsigaliojo 2019-07-06.
8. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikę bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.
9. Iš teikimo nagrinėjimui Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis N. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-07-06 (pakeista 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264)) numatytus formalius kriterijus – nuo 2016 m. gruodžio 20 d. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. liepos 16 d. Tačiau vien šių formaliųjų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors N. V. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas devynis kartus (2010-2015 metais), paskutinį kartą 2015 metais, tačiau šiuo metu nuobaudos nebegalioja, už nepriekaištingą elgesį skatintas aštuonis kartus (2012-2019 metais), per paskutinius ketverius metus nei karto nebaustas drausmine tvarka, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, kas rodo N. V. elgesio pokyčius teigiama linkme, jog jis yra motyvuotas pasitaisyti. Nuteistasis N. V. pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 33 balai (iš jų 20 balų rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus), kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (13 balų) sudaro dinaminiai veiksmai, kurie gali keistis) pagal OASys metodiką rodo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Paskutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, lyginant su prieš tai buvusiu OASys vertinimu, sumažėjo 4 balais (nuo 37 iki 33 balų). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo.
11. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo taip pat turi būti atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Nors nuteistasis teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, tačiau pats neigia narkotinių medžiagų vartojimą. Iki šio nuosprendžio priėmimo N. V. buvo teistas penkis kartus už vagystes. Nuteistajam nebūdingas nusikaltimo modelis, nes ankstesni nusikaltimai susiję su svetimo turto grobimu. Nors paskutinės bylos nagrinėjimo metu N. V. savo kaltės nepripažino, tačiau kaip matyti iš N. V. rašytinio paaiškinimo jis labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kritiškai vertina savo elgesį, jau padarė atitinkamas išvadas, ką patvirtina ir nuteistojo elgesys per paskutinius ketverius bausmės atlikimo metus ‑ daug kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, nuteistasis savanoriškai kiekvieną mėnesį dengia paskutiniu nuosprendžiu priteistą valstybei sumą, taip pat išlaiko ir savanoriškai kas mėnesį finansiškai remia dukrą.
12. Pataisos namų administracijos teikime ir nuteistojo N. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis paskirtą bausmės laiką stengiasi atlikti sąžiningai. Adaptacinis periodas pasibaigęs, nuteistojo N. V. santykiai su kitais nuteistaisiais yra draugiški, konfliktuojant su kitais nuteistaisiais nepastebėtas. Nuteistasis yra aktyvus, dirba neatlygintinus darbus, rūpinasi būrio gerbūviu, palaiko švarą ir tvarką, taip pat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, grupiniuose užsiėmimuose bei sporto renginiuose ir varžybose, kuriuose užima prizines vietas. Darbas nuteistajam, dėl darbo vietų trūkumo įstaigoje, nebuvo siūlytas, tačiau nuteistasis teigia, jog dirbti neatsisakytų. Pataisos namuose nuteistajam finansiškai padeda artimieji. Nuteistasis palaiko ryšius su savo artimaisiais, bendrauja su jais laiškais, skambina, susitinka per pasimatymus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, numatytos priemonės jiems šalinti ar mažinti. Šias numatytas priemones nuteistasis sėkmingai vykdo. Pataisos namuose N. V. įgijo šias profesines kvalifikacijas: 2012 metais ‑ siuvinių gamintojo; 2014 metais ‑ mūrininko betonuotojo; 2015 metais ‑ elektros įrengimų remontininko; 2016 metais ‑ baldžiaus; 2017 metais ‑ apdailininko. 2018 ‑ 2019 m. mokslo metais N. V. mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, kuriame įgis suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Nuteistasis N. V. aktyviai dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose ir sportinėse varžybose, kurias taip pat padeda organizuoti. Nuteistasis pabaigė dailės terapijos užsiėmimus „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Dailės terapija“ programas. 2018-05-22 nuteistasis pateikė prašymą dalyvauti pozityvaus užimtumo programoje „Padėk sau“, kuri skirta asmenims, turintiems priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. 2019-04-08 nuteistasis dalyvavo ir pabaigė Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės vedamoje nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“, skirtoje prevencijai arba priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintiems asmenims. Taip pat nuteistasis papildomai dalyvavo 2018-11-15 Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiėmime „Sveiko gyvenimo būdas“. Šiuo metu nuteistasis lanko jogos užsiėmimus, dalyvauja nuteistųjų individualioje augalų auginimo veikloje, socialiniame projekte „Žalioji oazė“, lanko „Kompiuterinio raštingumo pradmenų“ programą. Laisvalaikiu nuteistasis skaito įvairią spaudą bei literatūrą, klausosi muzikos, sportuoja. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo N. V. pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, jis supranta, jog dauguma žmonių laikosi įstatymų. Remiantis pažeidimais, ankstesniu elgesiu ar požiūriu, išreikštu vertinimo metu, diskriminacinių nuostatų nepastebima. Asmuo sutinka su priežiūra, jog ji gali būti naudinga. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat jis remia visuomenės vertybes. Nuteistasis labai motyvuotas savo elgesio keitimu. Socialinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis N. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, tinkamas nuteistojo elgesys negali būti ignoruojamas, pataisos namų pateikti duomenys leidžia spręsti apie teigiamą N. V. pataisos procesą, todėl daroma išvada, kad pataisos namų teikimas atitinka įstatymo nuostatas dėl perkėlimo į atvirąją koloniją. Skundžiamoje nutartyje teismas, netenkindamas pataisos namų administracijos teikimo, akcentavo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, ankstesnius teistumus, skirtas drausmines nuobaudas, jog nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, bei nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, kurią, anot apygardos teismo, nuteistasis turi galimybę mažinti, nes dalį nustatytos rizikos sudaro dinaminiai veiksniai (13 balų). Šios aplinkybės yra svarbios, bet turi būti vertinamos kitų aplinkybių kontekste, kaip teigiamas nuteistojo elgesys siekiant integracijos paskirtos bausmės vykdymo metu. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltės visiškas ar dalinis nepripažinimas yra nuteistojo procesinė teisė, todėl savaime neturėtų būti vertinamas neigiamai.
14. Kaip jau buvo minėta, kad nuteistasis N. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-07-06 (pakeista 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264)) numatytus formalius kriterijus – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. liepos 16 d. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertinamas teigiamai, jo elgesys rodo, kad jis yra tinkamai įvertinęs savo praeitį ir padaręs tinkamas išvadas dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai reaguoja į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigoje mokėsi ‑ įgijo penkias specialybes, šiuo metu mokosi šeštos specialybės, nors dėl darbo vietų trūkumo įstaigoje nedirba, tačiau nuteistasis teigia, jog dirbti neatsisakytų, dirba neatlygintinus darbus, rūpinasi būrio gerbūviu, palaiko švarą ir tvarką, taip pat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei sporto renginiuose, kuriuos taip pat padeda organizuoti, tai rodo nuteistojo N. V. atsakingumą, motyvaciją keistis, gebėjimą laikytis nustatytų režimo reikalavimų. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis N. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-07-06 (pakeista 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264)) numatytas sąlygas. Įvertinus nuteistojo pastangas keisti savo elgesį bei kitas nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistasis N. V. gali būti skatinamas perkeliant jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
tenkinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos 2019 m. gegužės 28 d. teikimą ir perkelti nuteistąjį N. V. į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.