Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. S., Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. (toliau – N. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 95-158 taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. V. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Dėl N. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl N. V. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, N. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 16 d.

3. Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 95-158, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo nutarta taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime konstatuota, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, savo mąstymą bei požiūrį jis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami pagrįstai manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas nuteistajam būnant laisvėje, bet prižiūrimam.

4. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 95-158. Teismas nutartyje nurodė, kad nors nuteistasis N. V. ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis N. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 95-158 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją, o šiuo metu jis gyvena patalpose, kuriose nėra jokių apsaugos priemonių, kas visumoje rodo, kad pataisos įstaigos administracija juo pasitiki, todėl jam skirta bausmė jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus. Be to, pasak, N. V., pataisos įstaigoje jis nuolat mokėsi – įgijo siuvėjo, elektriko, baldžiaus, mūrininko, apdailininko, tekintojo, suvirintojo elektra specialybes bei CE vairuotojo kategoriją, leidžiančią vairuoti sunkiasvorius vilkikus. Pataisos įstaigoje jis be kita ko dirbo UAB „G.“, iš kur atleidus visus darbuotojus, nuteistasis ėmėsi neatlygintino darbo, dirba ir šiuo metu. Be to, jis nuolat dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, konkursuose, jokių finansinių įsipareigojimų neturi.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, už gerą elgesį pataisos įstaigoje jis buvo paskatintas 17 kartų. Ir nors už drausmės pažeidimus jis buvo baustas 11 kartų, tačiau visos jam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja. Nors N. V. nuteistas už vieno apysunkio ir kelių labai sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant jam itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, sprendžiant ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebuvo pagrindo. Nuteistasis pripažįsta, jog buvo teistas ir praeityje, tačiau, jo vertinimu, tai neužkerta kelio asmeniui pasitaisyti. Paleistas į laisvę nuteistasis turės darbą, gyvenamąją vietą, šiuo metu jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi N. V., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmeniui taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

8. Bylos duomenimis, N. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Be to, laisvėje N. V. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo net kelias skirtingas specialybes, dirbo. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka atvirojoje kolonijoje, už gerą elgesį jis buvo skatintas net 17 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, tokiais savo veiksmais nuosekliai mažindamas jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai. Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui jo atžvilgiu nepakanka.

9. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, N. V. skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis teistumas N. V. nėra pirmasis. Praeityje už skirtingo pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir kitos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas), tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas net kelias nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, jo elgesio korekcija teigiama linkme buvo laikina. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad, kaip minėta, praeityje N. V. atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo elgesio korekcijai tai jokios įtakos neturėjo – bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis nėra linkęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

11. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad nuteistojo elgesio korekcija net ir pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Nors už gerą elgesį, stropų mokymąsi ir darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose per visą bausmės vykdymo laiką N. V. buvo paskatintas 17 kartų, tačiau net 11 kartų jis buvo pažeidęs pataisos įstaigoje galiojančią tvarką, dėl ko buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė drausminė nuobauda už tai, kad N. V. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos jam buvo paskirta prieš kelis metus, t. y. 2020 m. gegužės 12 d. Po to, skatintas jis buvo septynis kartus, kas rodo, jog tinkama jo elgesio korekcija šiuo metu stebima vis dar neilgą laiką, t. y. kiek daugiau nei dvejus metus, kuris, įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2010 m. kovo 16 d.), vis dar nėra pakankamas pagrįstai spręsti, jog šioje N. V. paskirtos bausmės vykdymo stadijoje jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad N. V. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Juo labiau, jog nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuteistajam buvo parodytas ypatingas pataisos įstaigos darbuotojų pasitikėjimas – jam buvo leista laisvu nuo darbo metu iki 2 parų parvykti į namus, tačiau, jam parodyto pasitikėjimo N. V. nepaisė, padarė pažeidimą, dėl kurio 2020 m. kovo 10 d. ši teisė jam buvo panaikinta. Iš naujo ji nuteistajam buvo suteikta tik 2020 m. spalio 2 d. Neabejotina, kad neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje, nepaisant to, jog N. V. skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą N. V. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

12. Nors skunde apygardos teismui akcentuojama, kad atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje N. V. dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad būdamas laisvėje asmuo taip pat daugiausiai dirbo ir pragyvendavo iš savo oficialaus darbo užmokesčio. Tačiau, jo padaryti nusikaltimai, be kita ko, buvo susijęs ir su finansinės naudos sau siekimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako, nuteistasis galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir prie gaunamo darbo užmokesčio bandė prisidėti nusikalstamu būdu. Esant šiems duomenims, abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Iš esmės analogiškai vertintini ir N. V. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Juos asmuo neabejotinai palaikė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio jie nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju jie gali paveikti nuteistojo elgesį teigiamai ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamumą.

13. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nors nuteistajam šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas ir nuostatos. Nors ankstesni nusikalstami veiksmai neabejotinai priskiriami statiniams kriminogeniniams rizikos veiksniams, kurių pakeisti net ir itin pavyzdingu savo elgesiu nuteistasis negali, tačiau tiek jo nuostatos, tiek ir gyvenimo būdas vis dar gali ir privalo būti koreguojami siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog nors nuteistasis praeityje buvo teistas ne kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, kad iš savo praeityje buvusių klaidų nuteistasis nesugebėjo pasimokyti ir vėl nusikalto, tačiau pats N. V. tvirtina, jog yra patenkintas savimi kaip asmenybe ir nieko savyje nenorėtų keisti. Toks nuteistojo egocentriškas požiūris neabejotinai rodo jo nepakankamas išvadas iš savo praeityje buvusio neteisėto elgesio bei jokio kritiško požiūrio į save nebuvimą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau neigiamai charakterizuoja N. V. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama jo gyvenimui laisvėje.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią N. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo N. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai J. S.