Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo netaikyti nuteistajam N. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. V. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., pabaiga – 2024 m. kovo 16 d.

2. Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam N. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Šio teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistasis N. V. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis N. V. prašo panaikinti pataisos namų nutarimą ir priimti naują sprendimą – suteikti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

3.1. Skunde nurodo, kad yra padaręs tinkamas išvadas dėl nusikaltimo, dėjo pakankamai pastangų, kad įrodyti pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Nusikalstamo elgesio rizikos balas yra sumažėjęs iki 38, kas rodo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atlikdamas bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą.

3.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad turi galimybę dirbti laisvėje, šiuo metu taip pat dirba. Laikosi vidaus tvarkos pataisos namuose, buvo skatintas. Bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvos grupės sąlygomis. Turi žmoną, šeimą, finansinius įsipareigojimus dengia, dalyvauja resocializacijos programose.

3.3. Nuteistojo teigimu, padarytos nusikalstamos veikos, atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. 77 metų tėvui namuose reikia priežiūros, lygtinis paleidimas padėtų tai įgyvendinti.

4. Atsiliepimu į nuteistojo N. V. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė prašo skundą atmesti.

5. Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, skundžiamą nutartį ir skundo argumentus, konstatuojama, kad teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 38 balai (žema). Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Bylos medžiagoje įžvelgiama teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis N. V. (duomenys neskelbtini) įgijo siuvėjo, elektriko, baldžiaus, mūrininko, apdailininko ir tekintojo specialybes. (duomenys neskelbtini) įgijo suvirintojo elektra specialybę. Perkeltas į atvirąją koloniją, įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį UAB ,,G.“. Vėliau pradėjo dirbti neatlygintiną darbą (duomenys neskelbtini) parapijoje, ten dirba iki šiol. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, teigiamai koreguoti savo elgesį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Nors nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo atveju jam bus suteikta darbo vieta, yra pateikęs tai patvirtinančią pažymą pataisos įstaigai, tačiau pažymėtina, kad vien pažyma apie priėmimą į darbą po lygtinio paleidimo nėra pakankama konstatuoti, kad nuteistasis realiai dirbs. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu buvo 13 kartų skatintas už elgesį, mokymąsi, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos priemonėse. Akcentuotina, kad visiškai nepagrįstas ir melagingas skundo argumentas, jog namuose reikia prižiūrėti 77 metų tėvą, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu tėvas mirė.

9. Nors, sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis praeityje teistas net 5 kartus už vagystes, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe ir tuo, ar grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis vėl nepradės pragyvenimui lėšų prasimanyti nusikalstamu keliu. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikdamas bausmę N. V. net 11 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo 11 kartų baustas drausmine nuobauda. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu 13 kartų buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2020 m. gegužės 12 d., nors iki tol jis buvo skatintas 10 kartų, o bausmę atlieka nuo 2010 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Be to, nustatyti 3 kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir nuostatos. Nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių, didinančių riziką pakartotinai nusikalsti, taip pat verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe nagrinėjamu atveju.

11. Minėta, kad N. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 38 balai pagal OASys sistemą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo vertinimo rizika pakartotinai nusikalsti padidėjo 1 balu, o tai nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos. Juo labiau, kad iš aptartų 38 balų, 20 balų yra statiniai ir net 18 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 20 dienos, paskirta bausmė – 14 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

13. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nenustatyta nuteistojo N. V. akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Byloje esanti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. lapkričio 13 d. išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, patvirtina, kad nuteistasis, priešingai, nei teigiama skunde, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (b. l. 18), kas patvirtina, jog nuteistasis atsainiai žiūri į savo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje ir siekį įrodyti tiek Komisijai, tiek teismui, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kartu tai ir nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam N. V. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta – nedaryti teisės aktų pažeidimų, tačiau šio priemonės neįgyvendino, t. y. du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad nuteistasis skeptiškai žiūri į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekį integruotis į visuomenę, savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo.

14. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, be to, anksčiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygas nuteistasis pažeidė ir toliau darė nusikaltimas veikas. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

15. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti N. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo N. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.