Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistojo N. V. ir nuteistojo S. C. gynėjo Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo

S. C. nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų ir 6 mėnesiams; pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui; pagal BK 259 str. 2 d. 27 paroms arešto;

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. pagal BK 260 str. 3 d. (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta BK 260 str. 1 d.) ir BK 259 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir po to BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

N. V. nuteistas pagal BK 265 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

N. V. pagal BK 260 str. 3 d. dėl 2828,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 459,230 g (16,3 ir 16,0 procentai) psichotropinės medžiagos – metamfetamimo, laikymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o dėl 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 379,585 g psichotropinės medžiagos – metamfetamimo, gabenimo ir perdavimo S. C. išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. L. nuteistas pagal BK 265 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. L. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmę įskaičius 10 dienų laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime, pagal BK 65 str. 1 d. 1 laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 laisvės apribojimo dienoms, nuspręsta laikyti R. L. jau atlikusiu 40 dienų laisvės apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai be tikslo platinti įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų ir neteisėtai tikslu platinti gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. R. L. ir N. V. nuteisti už tai, kad neteisėtai augino didelį kiekį kanapių. Teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

S. C. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 16 d. Vilniaus m. iš nenustatyto asmens neteisėtai, be tikslo platinti įgijo 4,985 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2.135 g narkotinės medžiagos heroino ir levometorfano, bei šią medžiagą be tikslo platinti ir nenustatytam asmeniui priklausiusį labai didelį kiekį, t.y., 837,750 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 379,585 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tikslu platinti, neteisėtai gabeno vežiodamasis Vilniaus m., vykdamas iš Vilniaus į Kauną ir grįždamas iš Kauno į Vilnių jam priklausančiu automobiliu „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, S. C. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. kovo 30 d., 07:40 val., neturėdamas tikslo platinti, savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), striukės kišenėje neteisėtai laikė 2 tabletes su logotipais, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,078 g psichotropinės medžiagos piperazino.

R. L. ir N. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini). esančioje M. V. sodyboje, specialiai įrengtoje patalpoje pasodino ir neteisėtai augino didelį kiekį – 1028 vnt. daigų – 4686,5 g narkotinės medžiagos kanapių.

N. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2010 m. kovo 16 d., apie 20 val., greitkelyje Kaunas–Vilnius, automobiliu „Mercedes Benz A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. H., neteisėtai gabeno 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir apie 20:10 val. prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, , perdavė ją S. C..

Be to, N. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad iki 2010 m. kovo 16 d., 21.30 val., savo gyvenamos vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – garaže, neteisėtai laikė 2828,69 g 3 paketus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 459,230 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2010 m. kovo 16 d. buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Teismas N. V. pagal BK 260 str. 3 d. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo išteisino neįrodžius, kad N. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo ir perdavimo S. C. N. V. išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Pripažinęs S. C. kaltu pagal BK 260 str. 3 d., teismas pašalino kaltinimo dalį, kad S. C. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų neteisėtai įgijo iš N. V..

Abiem išteisinimo atvejais teismas nuosprendyje nurodė, kad N. V. kaltė yra grindžiama tik psichotropinės medžiagos radimo faktu vienu atveju N. V. gyvenamosios vietos pagalbinėje patalpoje, o kitu atveju - nuteistojo S. C. vairuotame automobilyje. Jokie kiti faktiniai duomenys, kurie galėtų pagrįsti N. V. pateiktą kaltinimą dėl neteisėto labai didelio kiekio 459,230 g psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo garaže nepateikti, tad šioje kaltinimo dalyje jo kaltė yra tiesiog preziumuota. N. V. kaltu dėl jo gyvenamos vietos garaže rasto labai didelio kiekio metamfetamino neprisipažino ir parodė, kad apie garaže rasto metamfetamino buvimą jis sužinojo tik šį radus. Garaže 2009 m. yra gyvenęs šiuo metu miręs Ž. D., todėl, jo nuomone, rastas metamfetaminas tam asmeniui ir galėjo priklausyti. Nepateikus teismui faktinių duomenų, kad garaže rastas psichotropines medžiagas buvo pasidėjęs ir jas laikė būtent kaltinamasis N. V., jų radimas garaže leidžia daryti tik prielaidą, kad jas ten pasidėti ir laikyti galėjo jis, tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį teisės normos griežtai draudžia, todėl šioje dalyje pagal BK 260 str. 3 d. N. V. dėl labai didelio 459,230 g (16,3 ir 16,0 procentai) psichotropinės medžiagos metamfetamimo kiekio laikymo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Išteisindamas N. V. dėl labai didelio kiekio - 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino gabenimo ir perdavimo S. C., teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad N. V. kaltės, be psichotropinės medžiagos S. C. vairuotame automobilyje radimo fakto, jokie kiti faktiniai duomenys nei šios psichotropinės medžiagos gabenimo, nei jos perdavimo S. C. fakto nepatvirtino. Nuteistasis N. V. kaltu dėl S. C. vairuotame automobilyje rasto metamfetamino neprisipažino ir parodė, kad šios psichotropinės medžiagos jis neturėjo ir perduoti jos S. C. negalėjo. Nuteistasis S. C. kaltu dėl jo vairuotame automobilyje rasto metamfetamino neprisipažino ir parodė, kad jo automobilyje rastas maišelis su metamfetaminu paliktas buvo asmens vardu L., su kuriuo jis susitikęs buvo 2010 m. kovo 16 d., apie 17 val. 2010 m. kovo 10 d. bei 2010 m. kovo 16 d. pokalbių tarp kaltinamųjų N. V. ir S. C. išklotinių turinys neinformatyvus ir pateikto N. V. kaltinimo nepatvirtina. Pokalbio turinys pagrindo tvirtinti, kad į šį susitikimą kaltinamasis N. V. susitarė atvežti ir S. C. perduoti psichotropines ar narkotines medžiagas, neleidžia. Kaltinamųjų N. V. ir S. C. teigimu, kalbėtis jie ketino apie kaltinamojo N. V. prašymą paskolinti šiam pinigų kelionei į užsienį. Šie kaltinamųjų parodymai faktiniais duomenimis byloje nepaneigti.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl nepagrįsto N. V. išteisinimo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

N. V. buvo perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad iki 2010 m. kovo 16 d. 21.30 val. savo gyvenamosios vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje - garaže neteisėtai laikė tris paketus, kuriuose įvairiais kiekiais supakuota 2828,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 459,230 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kuris kratos metu buvo rastas ir paimtas. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. V. išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje nurodė, kad N. V. kaltė dėl labai didelio kiekio - 459,230 g metamfetamino laikymo kaltinimo grindžiama yra vien tik šios psichotropinės medžiagos garaže radimo faktu. Jokie kiti faktiniai duomenys, kurie galėtų šį N. V. pateiktą kaltinimą pagrįsti, nepateikti, tad šioje kaltinimo dalyje jo kaltė yra tiesiog preziumuota. N. V. kaltu dėl jo gyvenamos vietos garaže rasto labai didelio kiekio metamfetamino neprisipažino ir parodė, kad apie garaže rasto metamfetamino buvimą jis sužinojo tik šį radus. Garaže 2009 m. yra gyvenęs šiuo metu miręs Ž. D., tad jis mano, kad rastas metamfetaminas tam asmeniui ir galėjo priklausyti. Liudytoja V. H., kuriai priklausė garažas, parodė, kad nežino kada ir kokiomis aplinkybėmis ši medžiaga tenai atsirado. Jame 2009 m. vasarą yra gyvenęs asmuo vardu Ž.. Liudytoja A. V. parodė, kad metamfetamino atsiradimo garaže aplinkybių nežino, tačiau 2009 m. vasarą jame gyvendavo 2009 m. rugsėjo mėnesį miręs Ž. D.. Liudytojas N. D. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. nuo narkotikų perdozavimo miręs jo brolis Ž. D. tų metų vasarą gyveno pas kaltinamąjį N. V. garaže. Liudytojas A. B. parodė 2009 m. matęs pas kaltinamąjį N. V. gyvenant šiuo metu mirusį Ž. D., kuris dažnai būdavęs apsvaigęs.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog neginčytina, kad labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos namo, kuriame kaltinamasis N. V. gyvena, garaže radimas leidžia daryti prielaidą, kad šią psichotropinę medžiagą laikyti galėjo kaltinamasis N. V., tačiau tam pagrįsti būtini yra faktiniai duomenys. Iš duomenų byloje matyti, kad garaže rasta psichotropinė medžiaga metamfetaminas buvo supakuota į 3 atskirus paketus po 2 paketėlius kiekviename. Duomenų, kad tuos paketus ar jų viduje esančius paketėlius būtų lietęs kaltinamasis N. V., byloje nėra. Pats kaltinamasis tai kategoriškai neigia. Duomenys byloje nepatvirtina ir kaltinamojo sąlyčio su psichotropine medžiaga - metamfetaminu buvimo. Kaltinamojo N. V. parodymai, kad garaže rastas psichotropines medžiagas, jam apie tai nieko nežinant, galėjo būti pasidėjęs 2009 m. vasarą Ž. D., nepaneigti. Šių psichotropinių medžiagų atsiradimo garaže laikas, būdas bei kitos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Pateikta mirties liudijimo kopija rodo, kad Ž. D. 2009-09-08 mirė. Jo mirties priežastimi nurodyta diagnozė, kuria, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10 redakciją, tai yra nepatikslinta ir neapibūdinta mirties priežastis. Tokie faktiniai duomenys leidžia manyti, kad garaže rastą metamfetaminą tikrai galėjo būti pasidėjęs ir Ž. D..

Nepateikus teismui faktinių duomenų, kad garaže rastas psichotropines medžiagas buvo pasidėjęs ir jas laikė būtent kaltinamasis N. V., jų radimas garaže leidžia daryti tik prielaidą, kad jas ten pasidėti ir laikyti galėjo jis, tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tiek šalies, tiek ir tarptautinės teisės normos griežtai draudžia, todėl šioje dalyje pagal BK 260 str. 3 d. N. V. dėl labai didelio kiekio 459,230 g (16,3 ir 16,0 procentai) psichotropinės medžiagos - metamfetamimo laikymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas N. V. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 3 d., motyvus, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Priimdamas sprendimą teismas išimtinai rėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu teisme gynybos prašymu iškviestų liudytojų parodymais bei paties N. V. artimųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais ir visiškai nevertino kitų liudytojų parodymų. Taip pat liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą teisme pasikeitė ir N. V. sutuoktinės A. V. bei jos motinos V. H. parodymai lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šių liudytojų parodymai kaip tik ir pasikeitė ta dalimi, kur kalbama apie tai, kokie asmenys naudojosi jų namo apačioje esančiu garažu. Liudytoja A. V. parodė, kad po namu esantis garažas priklauso jos šeimai ir jame daugiausiai lankosi jos vyras N. ir kai grįžta iš Vokietijos mama V. H.. Pati garaže mažai lankydavosi. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. nurodė, kad nieko nežino apie tai, kad vyras N. galėjo būti kam nors išnuomavęs garažą bei neteko būnant namuose matyti, kad į garažą ateitų ar juo naudotųsi pašaliniai asmenys. Teisminio nagrinėjimo metu A. V. pakeitė parodymus ir nurodė, kad garažu, esančiu po jų namu, vis tik naudojosi N. V. draugas Ž. D., kuris, remiantis jos parodymais, ne tik ten lankydavosi, bet ir nakvodavo ten, turėjo pultelį nuo garažo, galėjo įlipti per garažo langą. Šių parodymų pasikeitimas ir netikėtas „prisiminimas“ šios aplinkybės tik teisminio nagrinėjimo stadijoje kelia daug abejonių A. V. parodymų teisingumu. Juo labiau, kad ši aplinkybė, nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, galėjo palengvinti suimtojo jos vyro N. V. padėtį, tačiau tuo metu nebuvo žinoma tyrimo metu surinkta medžiaga ir nebuvo sugalvota tokia versija, kuri padėtų N. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl inkriminuojamos labai sunkios nusikalstamos veikos. Tuo tarpu pasirinkta tokia versija, kurios neįmanoma objektyviai patikrinti, t.y. surastas šiuo metu jau miręs asmuo Ž. D., kuris nebegali apsiginti nuo jam mestų kaltinimų ar paaiškinti situacijos. Tuo tarpu liudytoja V. H., kuriai nuosavybės teise ir priklauso minėtas garažas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad garažu naudojasi labai retai, nes nuolat gyvena Vokietijoje, tačiau grįžus į Lietuvą garaže paprastai pastato savo automobilį, o garažu nuolat naudojasi ir jame tvarkosi jos dukra A. V. su vyru N.. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu V. H. taip pat „prisiminė“, kad jos garažu dar naudojosi ir Ž. D., kuris ten nakvodavo. Todėl, prokurorės manymu, A. V. ir V. H. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu dėl garaže tariamai gyvenusio Ž. D., vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės N. V.. Tuo tarpu teismas, vertindamas šiuos parodymus, visiškai nevertino kaltinamojo R. L. ir liudytojos K. P. parodymų, kurie buvo priešingi. Kaltinamasis R. L., kuris tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pilnai prisipažino dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, davė išsamius ir teisingus parodymus, nurodė, kad N. V. namuose būdavo beveik kiekvieną dieną (ten tvarkė aplinką, pjovė žolę, dirbo kitus ūkio darbus), vėliau rečiau, tačiau niekada pas N. V. namuose ar garaže nematė jokio Ž. D. ar kitų pašalinių asmenų. Taip pat liudytojos K. P., kuri gyvena tame pačiame name, tik kitoje jo dalyje, parodymai, kad minėtu garažu naudojasi tik V. šeimos nariai, pašalinių ten nematė, kad kas nakvotų taip pat nematė, tačiau patvirtino, kad žino tokį N. V. draugą kaip Ž. D.. Liudytoja B. J., atlikusi kratą minėtame garaže, taip pat nurodė, kad A. V. kratoje dalyvavo ir radus paketus su milteliais aiškino, kad nežino kieno tai ir nurodė, kad garažu naudojasi šeimos nariai: jos vyras N. V. ir kai grįžta iš Vokietijos jos mama V. H..

Visų kitų liudytojų (N. D., A. B.) parodymai, apie tai, kad Ž. D. nakvodavo minėtame garaže, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, iš esmės bebaigiant visų kitų įrodymų tyrimą ir atsirado gynybos prašymu, tai yra siekiant patvirtinti N. V. versiją apie tariamai jo garaže psichotropines medžiagas galėjusį palikti Ž. D.. Prokurorė nurodo, kad šie asmenys apie Ž. D. mažai ką žinojo, netgi brolis N. D. nurodė, kad nežinojo kuo brolis užsiėmė, kur gyveno, mažai su juo bendravo, tačiau konkrečiai ir kategoriškai žinojo, kad matė Ž. D. būnantį bei nakvojantį būtent 2009 m. vasarą pas N. V.. Tačiau nė vienas iš jų negalėjo patvirtinti, kad šis asmuo paliko pas N. V. garaže rastas psichotropines medžiagas ar jas turėjo. Be to, liudytojas N. D., Ž. D. brolis, negalėjo paaiškinti, kodėl jis, žinodamas, kad jo draugas N. V. yra suimtas, nes jo garaže rastos kaip įtariama psichotropinės medžiagos ir suprasdamas, kad jas ten galėjo palikti jo brolis, neatėjo į policiją ir tokių aplinkybių nepapasakojo, juo labiau, kad tai galėjo palengvinti ir jo suimto draugo N. V. padėtį.

Be to, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad N. V., kaip įtariamasis, turėdamas tokią teisę, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodymus davė pabaigoje, išklausęs visų liudytojų parodymus, ištyrus visus kitus įrodymus. Tik tuomet pateikė savo versiją, kuri buvo pilnai priderinta prie jau surinktų įrodymų ir tokią, kurios objektyviai nebūtų įmanoma patikrinti, todėl ši jo versija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad teismas vertino vienų liudytojų parodymus, jais tikėjo ir visiškai neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, be to, nevertino liudytojų, kurių parodymais rėmėsi, parodymų pasikeitimo, todėl nepagrįstai išteisino N. V. dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo garaže, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

N. V. buvo perduotas teismui kaltinant jį ir tuo, kad 2010 m. kovo 16 d., apie 20.00 val., greitkelyje Kaunas - Vilnius automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. H., neteisėtai gabeno 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 379,585 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, bei šią medžiagą 2010 m. kovo 16 d., apie 20 val., 10 min. prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė S. C..

Išteisindamas N. V. dėl šios nusikalstamos veikos, teismas nuosprendyje nurodė, kad N. V. kaltė dėl labai didelio kiekio metamfetamino gabenimo ir perdavimo S. C. grindžiamas vien tik šios psichotropinės medžiagos S. C. vairuotame automobilyje radimu, nes jokie faktiniai duomenys nei šios psichotropinės medžiagos gabenimo, nei josios perdavimo S. C. fakto nepatvirtino. Kaltinamasis N. V. kaltu dėl S. C. vairuotame automobilyje rasto metamfetamino kaltu neprisipažino ir parodė, kad šios psichotropinės medžiagos jis neturėjo ir perduoti jos S. C. negalėjo. Kaltinamasis S. C. dėl jo vairuotame automobilyje rasto metamfetamino parodė, kad jo automobilyje rastas maišelis su metamfetaminu paliktas buvo asmens vardu L., su kuriuo jis susitikęs buvo 2010 m. kovo 16 d., apie 17 val. 2010 m. liepos 29 d. specialisto išvados aktu konstatuota, kad nei ant kaltinamojo N. V. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)”, nei ant jo vairuoto automobilio vidinių paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekusorių) nerasta.

2010 m. kovo 10 d. bei 2010 m. kovo 16 d. pokalbių tarp kaltinamųjų N. V. ir S. C. išklotinių turinys neinformatyvus ir pateikto N. V. kaltinimo nepatvirtina. Iš teismui pateiktos 2010 m. kovo 10 d. pokalbio suvestinės vertimo turinio galima suprasti tik tiek, kad N. V. paskambinus S. C., abu pokalbio dalyviai kalbėjosi jiems abiems gerai žinoma tema, kad abu juokaudami pokalbio metu aptarė „miego naudą“, vėliavos 20 metų Kovo 11-osios šventės sukaktuvių proga iškėlimą ir sutarė, kad rytoj N. V. S. C. dėl kažko paskambins. Iš teismui pateikto 2010 m. kovo 16 d. pokalbio suvestinės vertimo turinio galima suprasti tik tiek, kad S. C. paskambino N. V. ir abu jie, N. V. pasiūlymu, susitarė 8 val. susitikti jiems abiems gerai žinomoje vietoje. Pokalbio turinys pagrindo tvirtinti, kad į šį susitikimą kaltinamasis N. V. susitarė atvežti ir S. C. perduoti psichotropines ar narkotines medžiagas, neleidžia. Kaltinamųjų N. V. ir S. C. teigimu, kalbėtis jie ketino apie kaltinamojo N. V. prašymą paskolinti šiam pinigų kelionei į užsienį. Šie kaltinamųjų parodymai faktiniais duomenimis byloje nepaneigti.

2010 m. kovo 16 d., nuo 19:23 val. iki 21:00 val., N. V. sekimo pažymoje užfiksuoti duomenys, kad 19:23 val. N. V., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavęs iš savo gyvenamos vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), 20:00 val. greitkelyje Vilnius-Kaunas, prie (duomenys neskelbtini)viaduko Elektrėnų sav. ribose susitiko ir, išlipęs iš savo automobilio, trumpai apie kažką pasikalbėjo su ten automobiliu „Audi A3’ atvažiavusiu ir iš jo išlipusiu S. C., po to, kiekvienas jų, sėdęs į savo automobilius, atvažiavo prie Bačkonių restorano, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 20:10 val. iki 20:20 val. abu N. V. automobiliu važinėjosi po kaimą. 20:20 val. S. C. su N. V. išsiskyręs nuvažiavo link Vilniaus. S. C. vairuotame automobilyje 21:30 val. pradėtos ir 22:15 val. baigtos kratos atlikimo protokole užfiksuotas krepšio su miltelių paketu bei peiliu jame radimas, o 2010 m. kovo 17 d. S. C. automobilio apžiūros metu, be kitų daiktų jame užfiksuotas ir rastų 2 užspaudžiamų maišelių su juose esančiais šviesiai rusvos spalvos milteliais paėmimas. Šie kaltinimo pateikti faktiniai duomenys pagrindo tvirtinti, kad pas S. C. vairuotame automobilyje rasti milteliai, kuriuose metamfetamino kiekis sudaro 45,4 procentus, N. V. ir S. C. susitikimo dieną S. C. gauti buvo iš N. V., neduoda.

Teismas nurodė, kad šioje dalyje N. V. inkriminuotą kaltinimą patvirtinančių duomenų apie tai, kad N. V. šį metamfetaminą turėjo, kad jis jį savo vairuotu automobiliu atgabeno į susitikimą su S. C. ir perdavė šiam, duomenys byloje nepatvirtina. Kaltinamojo N. V. automobilyje jokių psichotropinių medžiagų pėdsakų nėra. Duomenų, iš kur paėmęs, kada, kokioje konkrečioje vietoje ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis metamfetaminą S. C. perdavė, kaltinimas nenustatė. Kad kaltinamasis N. V. iš kaltinamojo S. C. vairuoto automobilio paimtą krepšį bei jame buvusį metamfetamino paką ir peilį būtų lietęs, duomenys byloje taip pat nepatvirtina. Kaltinamojo S. C. automobilyje rastas metamfetamino pakas įdėtas buvo į raudonos spalvos maišelį. Duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis N. V. įvykio dieną tokį maišelį būtų nešęs ir padavęs S. C. ar kad kaltinamasis S. C. tuo maišeliu nešinas būtų išlipęs iš kaltinamojo N. V. automobilio ir nešinas juo, įlipo į savo automobilį, kaltinimas nenustatė. Prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tiek šalies, tiek ir tarptautinės normos griežtai draudžia, todėl ir šioje dalyje pagal BK 260 str. 3 d. kaltinamasis N. V. dėl labai didelio kiekio (379,585 g.) psichotropinės medžiagos - metamfetamimo gabenimo ir perdavimo S. C. išteisintas nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Ir šioje dalyje teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors nuteistasis N. V. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nurodė savą įvykių versiją, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu parodymus davė po visų įrodymų tyrimo, kas leido susikurti sau tinkamą versiją, priderintą prie jau surinktų įrodymų. Iš esmės jo versiją patvirtino ir kitas kaltinamasis S. C., kuris tyrimo metu taip pat buvo atsisakęs duoti parodymus ir savąją įvykių versiją taip pat sudėliojo po visų įrodymų ištyrimo, ją priderinęs prie esamų duomenų. Teismas įrodymus vertino atsietai vieną nuo kitų, o ne jų visumą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą ir N. V. išteisino jam nepadarius nusikalstamos veikos. Kaip matosi iš baudžiamosios bylos medžiagos, visa įvykių eiga buvo tokia, kuri pareigūnams leido pagrįstai įtarti, kad N. V. ir S. C. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, kas vėliau ir pasitvirtino. 2010-03-10 įvyko S. C. ir N. V. telefoninis pokalbis, kuris iš esmės yra apie „nieką“, t.y. pokalbis yra be jokio turinio, tačiau vienintelis pokalbio prasmės elementas yra S. C. klausimas N. V. „nu tu paskambinsi jeigu ką tada?“, ir N. V. atsakymas „taip taip būtinai iš karto“. Iš pokalbio turinio matyti, kad šie asmenys kalba užmaksuotai, tik jiems abiems žinant dėl ko reikia paskambinti, nors to paties pokalbio metu apie jokį „reikalą“, dėl ko reikėtų paskambinti, nebuvo kalbėta. Pareigūnams, kontroliuojantiems N. V. telefoninius pokalbius, šis pokalbis pagrįstai sukėlė įtarimų, kad kalbama gali būti apie neteisėtą veiklą, ką patvirtina ir liudytojo M. D. parodymai, kad N. V. ir S. C. bendraudavo kartą ar du per mėnesį, pokalbiai būdavo neinformatyvūs, konspiruoti, akivaizdžiai kažką nutylint ar kalbant užuominomis, tokie kaip „susitinkam“, „kas gero“ ir pan., kas leido manyti, kad jie užsiima nusikalstama veikla. Kaltinamieji susitikdavo paprastai „pusiaukelėje“ tarp Vilniaus ir Kauno. Susitikimo vietos niekada tiksliai neįvardindavo, tik susitardavo abiejų išvykimo ar susitikimo laiką. Tą aplinkybę, kad bendraudavo nedažnai, patvirtino ir patys kaltinamieji. Toliau tęsiant kontrolę, 2010-03-16 užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp šių dviejų asmenų, kuris, kaip ir pirmasis, akivaizdžiai yra užmaskuotas, t.y. vienintelė jo prasmė yra ta, kad reikia susitikti „aštuntą valandą“. Šis pokalbis tik dar labiau sustiprino įtarimą apie galimą neteisėtą veiklą. Toliau sekant įvykius N. V. slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2010-03-16, apie 20.00 val. (kaip buvo susitarę) N. V. ir S. C. susitiko greitkelyje Vilnius - Kaunas. Jiedu pabendravę ir kartu sėdę į N. V. automobilį, kurį laiką pavažinėję, išsiskyrė. Kaip nurodė liudytojas pareigūnas M. D., susitikimo metu buvo naudojama konspiracija, asmenys buvo teritorijoje, kurioje stebėjimas yra apsunkintas, kadangi buvo tamsus paros metas, atvira teritorija, susitikę pavažinėjo keletą minučių vienu automobiliu tam, kad įsitikintų ar nėra sekami. Visos aplinkybės pagrįstai leido pareigūnams įtarti, kad šio susitikimo metu buvo perduotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, todėl šiems asmenims išsiskyrus, jie buvo sulaikyti siekiant nustatyti ar iš tiesų buvo padaryta kokia neteisėta veika. Ir iš tiesų, sustabdžius S. C. vairuojamą automobilį, kratos metu jame buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos- metafetamino.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis S. C. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, o teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus jau po visų įrodymų tyrimo ir nurodė, kad automobilyje rastą paketą, kuriame buvo metamfetaminas (nors tuo metu jis tariamai to nežinojo) jam davė pavežioti asmuo vardu L., kurio jokių kitų duomenų jis nežino, jo telefono numerio negalėjo nurodyti. L. tariamai turėjo paskambinti vėliau ir pranešti, kam perduoti šį paketą. Kaip nurodė S. C., į susitikimą su N. V. važiavo dėl pinigų skolinimo. Šie kaltinamojo S. C. parodymai akivaizdžiai yra neteisingi, nelogiški ir vertintini kaip siekimas padėti išvengti atsakomybės tiek N. V., tiek sau pačiam. Jo parodymai kelia abejonių ir dėl to, kad asmuo, tariamai perdavęs tokį didelį kiekį psichotropinės medžiagos S. C., jį perdavė be jokio atlygio, įskaitant tai, kad šie asmenys pagal kaltinamojo parodymus vos pažįstami (S. C. nežino šio asmens jokių duomenų, gyvenamosios vietos, kitų kontaktų). Kaip nurodė S. C., jis tiesiog nesumokėjo visos sumos už perkamą heroiną (sumokėjo tik 300 lt), o kaip už „paslaugą“ sutiko pavežioti paketą. Be to, visiškai nelogiški atrodo S. C. parodymai, jog jis važiavo susitikti su N. V. dėl skolos, ir tam reikėjo vykti iš Vilniaus link Kauno daugiau kaip 50 km., kad išsiaiškintų, jog jis neturi galimybės paskolinti pinigų. Visiškai nesuprantama, o teisminio nagrinėjimo metu to negalėjo paaiškinti ir pats S. C., kodėl dėl pinigų paskolinimo negalima buvo susitarti telefonu to paties 2010-03-16 pokalbio metu atvirai kalbant. Be to, S. C. negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip turėjo žinoti N. V., kur susitikti telefonu sutartą valandą.

N. V. teisminio nagrinėjimo metu pripažino susitikimą su S. C. minėtu laiku, minėtoje vietoje (nors ikiteisminio tyrimo metu buvo iš viso atsisakęs duoti parodymus), tačiau neigė, kad perdavė kokias nors medžiagas S. C. ir taip pat teigė važiavęs su S. C. susitikti dėl pinigų paskolinimo. Kaip susitikimo vietą suprato, tiksliai negalėjo paaiškinti, galimai susitarė dieną prieš tai susitikę. Jo parodymai, kaip ir S. C., kelia labai daug abejonių jų teisingumu, kadangi priderinti prie esamos medžiagos, logiškai sunkiai paaiškinami ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės.

Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad tiek pas N. V. namuose (garaže), tiek pas S. C. automobilyje rasta psichotropinė medžiaga yra metafetaminas.

Teismas, nepagrįstai išteisindamas N. V. dėl nusikalstamos veikos (psichotropinės medžiagos perdavimo S. C.), kartu nepagrįstai iš kaltinimo S. C. panaikino tą aplinkybę, kad jis psichotropinę medžiagą gavo (įgijo) iš N. V.. Todėl pripažinus N. V. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, keistina ir ši nuosprendžio dalis. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai S. C. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino gabenimo, tačiau nepagrįstai iš kaltinimo pašalino šios medžiagos įgijimą. Teismas tai motyvavo tuo, kad įgijimas - tai psichotropinės medžiagos užvaldymas (pirkimas, išmainymas, pasiskolinimas, gavimas, dovanojimas ir pan., tad pats įgijimo procesas apima paiešką žmogaus, užsiimančio narkotikų platinimu, tiesiogines ar per tarpininkus vykstančias derybas dėl tų medžiagų kainos, kiekio ar kitų sąlygų.) Tokių veiksmų buvimą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. S. C. parodymai apie tai, kad jis įvykio dieną pats paskambino asmeniui vardu L. tam, kad galėtų iš šio įsigyti 5 g heroino bei kad jis už tai, Lino prašymu, leido pasilikti jo vairuotame automobilyje atsineštą krepšį ir už tai jis už iš Lino įgytus 1000 lt vertės 5 g heroino paėmė 300 lt., faktiniais bylos duomenimis taip pat nepaneigti. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad jo automobilyje rasto metamfetamino S. C. neįgijo ir įgyti negalėjo, nes paprašęs leisti jam pasilikti krepšį su jame buvusiais daiktais, savo teisių į jį S. C. nurodomas asmuo neatsisakė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu S. C. neįgijo šios psichotropinės medžiagos. Nors kaltinimas įrodinėjo, kad šią medžiagą S. C. įgijo iš N. V., tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi paties S. C. parodymais, kad šią medžiagą gavo iš Lino tik palaikyti, todėl į jį neįgijo jokių teisių, o L. tokių teisų į šį daiktą neatsisakė. Negalima sutikti su tokia teismo pozicija, kadangi net ir tokiu atveju, kai asmuo gavo šią medžiagą palaikymo ar pasaugojimo tikslu, jis ją jau įgijo, t.y. įvyko faktinis šios medžiagos gavimas ir bent jau tam tikram laikui asmuo su šiuo daiktu gali elgtis kaip nori, t.y. realiai juo disponuoja (turi galimybę pats suvartoti, perleisti kitam asmeniui ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, pripažindamas S. C. kaltu pagal BK 260 str. 3 d., 259 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., už šias nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, tačiau bendrindamas bausmes LR BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka padarė klaidą rezoliucinėje nuosprendžio dalyje įrašydamas, kad bausmės bendrinamos už nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 1 d., BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. padarymą, todėl ši klaida taisytina.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, pagrįstai R. L. pripažino kaltu pagal BK 265 str. 1 d. ir paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę, pagrįstai į bausmės laiką įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką -10 dienų ir teisingai vadovavosi BK 65 str. 1 d. 1 laisvės atėmimo dieną prilygindamas 2 laisvės apribojimo dienoms, tačiau neteisingai suskaičiavo, kad atlikta bausmės dalis yra 40 dienų, kai tuo tarpu atlikta bausmės dalis turėtų būti 20 dienų, todėl reikėtų laikyti R. L. atlikusiu 20 dienų laisvės apribojimo bausmės, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Teismas, paskyręs N. V. 3 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 265 str. 1 d., padarymą, jos atlikimo pradžią pagrįstai nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tačiau suklydo nurodydamas šią datą ir nurodė, kad skaičiuotina nuo 2010-07-08, nors nuosprendis paskelbtas 2011-07-08, todėl ši klaida taip pat taisytina nurodant, kad nuosprendžio paskelbimo diena yra 2011-07-08.

Priimdamas nuosprendį teismas neišsprendė visų daiktinių įrodymų likimo. Tyrimo metu rastos ir paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, šiuo metu saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, yra uždraustos apyvartoje, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus jos turi būti sunaikintos (LR BPK 94 str. 1 d. 2 p.). Taigi nuosprendis keistinas ir šioje dalyje.

Teismas nuosprendyje nepasisakė ir dėl turto konfiskavimo, nors kaltinimas prašė konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę (duomenys neskelbtini). esančias patalpas, kuriose buvo auginamos kanapės. Pagal BK 72 str. 2 d. (2004-07-13 įstatymo redakcija) turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis ar priemonė. BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Šiuo konkrečiu atveju patalpos, kuriose buvo rastos auginamos kanapės, buvo specialiai įrengtos ir pritaikytos kanapių auginimui: padengtos specialia plėvele, įrengta vėdinimo ir drėkinimo sistema, taip pat speciali elektros instaliacija, todėl laikytinos nusikaltimo priemone, kurią N. V. sąmoningai naudojo nusikalstamai veikai daryti. Nors pagal registracijos duomenis šis nekilnojamas turtas - patalpos priklauso N. V. motinai M. V., tačiau tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad iš tiesų patalpas įsigijo pats N. V. ir būtent šios nusikalstamos veikos vykdymui, tačiau įregistravo motinos vardu. Tą faktą patvirtina šios aplinkybės: M. V. nuolat gyvena užsienyje, tik kartais parvyksta į Lietuvą, todėl tikėtina, kad tokios patalpos jai nebuvo reikalingos. Šios patalpos įgytos M. V. davus įgaliojimą sūnui N. V. konkrečiai šių patalpų įgijimui, sudarant pirkimo-pardavimo sandorį pati M. V. nedalyvavo, o dalyvavo pagal įgaliojimą N. V.. Už šiose patalpose suvartotą elektros energiją mokėjo N. V.. Remontą šių patalpų pritaikymui darė N. V. padedant R. L.. Šiose patalpose lankydavosi tik N. V., jis turėjo raktus nuo šių patalpų, o M. V. jose nesilankė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad faktiškai šį turtą - patalpas valdė ir juo naudojosi N. V., o M. V. šio turto likimu visiškai nesidomėjo. Nors šiuo atveju nuosavybės teisė faktiniam naudotojui nėra perėjusi, tačiau atsižvelgtina į tai, kad M. V., duodama N. V. naudotis savo turtu, prisiima ir riziką dėl tokio turto panaudojimo. Be to, M. V., žinodama, kad jos sūnus yra ne kartą teistas, bei žinodama ir suprasdama, kad patalpas realiai įsigyja ne ji ir pati jomis nesinaudos, be to, patalpos, akivaizdu, kad įrengtos ne gyvenimui, o N. V. turi gyvenamąją vietą, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. V. turėjo ir galėjo žinoti bei suprasti, kad jos turtas gali būti panaudotas darant nusikaltimą.

Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. V. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., dėl labai didelio kiekio metamfetamino laikymo garaže ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir paskirti jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. V. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., dėl labai didelio kiekio metamfetamino perdavimo S. C., ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, pripažįstant N. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir paskirti jam 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., pagal BK 265 str. 1 d. ir BK 260 str. 3 d. (dėl S. C. automobilyje rastos psichotropinės medžiagos) paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, N. V. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 m. ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 260 str. 3 d. (dėl garaže rastos psichotropinės medžiagos), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Taip pat prašo nuosprendį pakeisti.

Pripažinti, kad psichotropinę medžiagą metamfetaminą S. C. įgijo iš N. V..

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, nurodant, kad S. C. bausmės bendrinamos už nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 3 d., BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., padarymą.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, nurodant, kad N. V. bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011-07-08.

R. L. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti 20 dienų laisvės apribojimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (psichotropines ir narkotines medžiagas) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę Kaišiadorių r., Kruonio sen., Avinėlių k. esančios sodybos patalpas, priklausiančias M. V., kuriose buvo auginamos kanapės.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Bausmės skyrimas yra viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, bei į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis savanoriškai papasakojo visas jam žinomas bylos aplinkybes. Nors teismas pripažino, kad jis kaltu prisipažino, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kadangi nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 61 str., teismas turėjo paskirti jam mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Nuosprendyje teismas nemotyvavo, kodėl paskyrė tokią griežtą bausmę. Skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę teismas visiškai neatsižvelgė, kad jis vienas rūpinasi mažamete dukra, ją išlaiko. Jo žmona serga psichikos liga, dėl ko viena negali tinkamai rūpintis ir prižiūrėti dukros, iš jo artimųjų taip pat niekas neturi galimybės rūpintis jo mažamete dukra. Nuteistojo šeima pragyvena tik iš jo darbo užmokesčio, kito pragyvenimo šaltinio neturi. Taip pat jis rūpinasi savo tėvu, kuris gyvena vienas, yra neįgalus, serga sunkiomis ligomis ir be jo nėra kam tėvo prižiūrėti. Jis rūpinasi ir savo žmonos motina, kuri irgi yra neįgali. Jo motina yra išsiskyrusi su tėvu, gyvena viena ir taip pat yra neįgali ir ja nėra kam daugiau pasirūpinti. Dėl jam paskirtos bausmės jo artimi žmonės atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Jo paties sveikata taip pat yra bloga, jis serga nepagydoma liga ir būdamas suimtas buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį numatytos ir kitos bausmės rūšys. Jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. atitikti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti ne tik į įstatyme išvardintus reikalavimus, bet ir į asmenines kaltininko savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą. Šiuo metu jis neigiamai vertina savo vaikiškus poelgius, dėl jų labai pergyvena, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino ir be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Be to, sutinkamai su BK 59 str. 2 d. nuostatomis teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

N. S. C. gynėjas Raimundas Jurka apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai S. C. pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingos bausmės paskyrimo bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

BK 2 str. 3 d. numatyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ši nuostata įtvirtina draudimą asmenį traukti baudžiamojon atsakomynėn išimtinai remiantis objektyvaus pakaltinamumo kriterijumi. Šis kriterijus reiškia, kad asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal išoriškai suvokiamus nusikalstamos veikos požymius nesigilinant į subjektyviuosius. Subjektyvieji veikos požymiai gali būti aiškinami ir įrodinėjami remiantis objektyviosios pusės duomenimis, tačiau tai privalomai turi būti atliekama analizuojant subjektyviuosius požymius – asmens kaltę, motyvus, tikslus ir pan. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, grįsdamas nuteistojo S. C. kaltę išimtinai vien objektyviuosius požymius sudarančiais duomenimis, padarė išvadą, kad jis yra kaltas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d. (dėl labai didelio kiekio – 837,750 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 379,585 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino gabenimo), padarymo. Šioje dalyje teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Nuosprendyje nurodoma, kad S. C. įvykio dieną iki susitikimo su N. V., paskambinęs telefonu, susitiko su Linu Vilniuje ir už tai, kad šio prašymu leido jam jo mašinoje pasilikti paketą, jis įsigijo 5 gr. heroino vietoje 1000 Lt mokėdamas Linui 300 Lt. Šie kaltinamojo S. C. duoti parodymai jokiais faktiniais duomenimis nepaneigti ir kaltinimo neginčijami. Iš šios teismo nuosprendžio citatos, kuria teismas konstatuoja, kad šis teiginys nėra paneigtas, matyti, jog iš tiesų S. C. nežinojo, koks yra automobilyje L. palikto paketo turinys. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis S. C. bent iš bendrų bruožų galėjo suvokti, numanyti ar spėti, koks to paketo turinys, kokia jo masė ir t. t.

Nuosprendyje teismas nurodo, kad „Iš [...] S. C. automobilio paimtuose [...] baltų miltelių buvo 379,454 g (45,4 procentai) psichotropinės medžiagos metamfetamino“. Toliau teismas spėjamai konstatuoja, kad „Būdamas epizodiškai vartojančiu narkotines ir psichotropines medžiagas asmeniu (šio kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio įvairiose vietose buvo rasti kokaino, heroino ir amfetamino pėdsakai) S. C., kaip narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantis asmuo, akivaizdžiai suprato, kad leido jo nurodomam asmeniui savo vairuotame automobilyje pasilikti būtent psichotropines, narkotines [...] medžiagas, o matydamas jo nurodomo asmens ant priekinės keleivio sėdynės ne tik palikto krepšio, bet ir jame esančio įdėto pako gabaritus [...], kaltinamasis [...] suprato ir kad jo leistų pasilikti psichotropinių (narkotinių) medžiagų kiekis yra ganėtinai didelis.“ Šie teismo motyvai yra klaidingi, spėjamojo pobūdžio ir paviršutiniški. Teismo manymas, kad S. C. galėjo akivaizdžiai suprasti, jog jo nurodomas asmuo automobilyje paliko būtent psichotropines ar narkotines medžiagas, niekuo neparemtas ir abejotinas. Faktas, kad žmogus vartojo ar vartoja psichotropines ar narkotines medžiagas, šios bylos duomenų kontekste dar neduoda objektyvaus pagrindo manyti ar suvokti, kad ant jo automobilio priekinės sėdynės esantis paketas yra su psichotropinių ar narkotinių medžiagų turiniu. Tokios išvados daryti neleidžia jokie bylos duomenys.

Teismas padarė išvadą, kad S. C., suvokdamas, kad tai yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, suprato, kad šių medžiagų kiekis yra ganėtinai didelis. Neaišku, kokia yra termino „ganėtinai didelis“ prasmė ir pagal kokius kriterijus teismas apie tai sprendžia. Tiesa, byloje yra specialisto išvada, taip pat cituojami įstatymus lydintieji teisės aktai, apibrėžiantys tam tikros medžiagos didelio kiekio sampratą. Tačiau tai yra specialių žinių turinčių duomenų dalykas. Jeigu jau ir būtų neginčytinai įrodyta, kad nuteistasis objektyviai žinojo, kas yra tame paliktame pakete, teismas galėtų tik manyti ar spėti, jog asmuo galėjo suvokti, kad kiekis yra tikrai nemažas. Tačiau tokių duomenų byloje objektyviai nėra.

BK 260 str. 3 d. numatytas nusikaltimas yra padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 17 punktas). Iš BK nuostatų, taip pat teismų praktikos reikalavimų matyti, kad teismo užduotis yra ne tik spėti, kad vienas ar kitas asmuo, kuris pasižymi vienomis ar kitomis savybėmis (S. C. atveju – epizodiškai vartojo psichotropines ar narkotines medžiagas), gali žinoti ir akivaizdžiai suvokti tam tikras aplinkybes (S. C. atveju – kad jo automobilyje padėto paketo laikymas ar gabenimas yra neleistinas ir nusikalstamas), bet itin svarbu – teismas privalo motyvuoti, kokie nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sudarantys duomenys leidžia teigti, kad būtent S. C., po to, kai asmuo, vardu L. iš Vilniaus, paliko jo automobilyje minėtą paketą, iš tiesų paliko ne ką kita kaip psichotropines ar narkotines medžiagas. Jeigu teismas tokių klausimų nesprendžia ir neanalizuoja, tuomet gynybai kyla abejonės – kodėl teismui nepakako noro spręsti klausimą – kokia viso šio epizodo loginė prasmė – asmuo (L.), svetimame automobilyje (S. C. vairuojamame Audi A3) kuriam laikui (su tikslu atsiimti) palieka paketą su, kaip nuosprendyje rašoma, narkotine medžiaga, kurios kiekis yra labai didelis. Koks S. C. motyvas laikyti šį pilną neteisėtos medžiagos paketą akivaizdžioje vietoje – ant priekinės sėdynės, jos neliesti, neapžiūrinėti, netgi nebandyti jos kaip nors atsikratyti matant, jog yra stabdomas (šalia Vilniaus) policijos pareigūnų, matant, jog netrukus bus sulaikomas ir t. t. Ar įtikinama pirmosios instancijos teismo versija patikėti vien tuo, jog S. C., kaip epizodiškai vartojantis panašias medžiagas turi permatyti ir kažkaip kitaip suvokti matomo paketo turinį. Visi šie klausimai visiškai neanalizuoti, juolab, kad ne tik buvo nerasti nuteistojo pirštų atspaudai ant paketo, bet ir netirta, kam priklausė Audi A3, kas juo važinėjo iki tol, kur, kokiais tikslais ir t. t. Tas pats pasakytina ir apie minėto paketo dydį, kurį teismas apibrėžia kaip „ganėtinai didelį“. Jeigu ir manyti, kad vis tik teismas gali žmogų teisti remdamasis vien objektyvaus pakaltinamumo duomenimis, t. y. remiantis kilusių pasekmių kriterijumi, tuomet nuosprendyje buvo privalu įtikinamai ir neabejotinai nurodyti duomenis, leidžiančius teigi, kad nuteistasis galėjo suprasti, kad paketas yra tikrai „ganėtinai didelis“. Tačiau apie paketo apimtis ir jame esantį turinį paprastai sprendžiama ne iš jo gabaritų, bet svorio matmenų. Taigi – jeigu ant minėto paketo nebuvo rasti S. C. rankų ar kitokie pėdsakai – ar galima tvirtai teigti, kad vien regos principu žmogus gali spręsti apie didelį tam tikrų medžiagų kiekį. Taigi, veiksmų neteisėtumą, jų pavojingumą ir nusikalstamumą rodo ne tik asmens tam tikro poelgio kryptingumas, bet ir poelgio subjektyvūs požymiai – suvokimas, kad elgiasi neteisėtai, numatymas ir norėjimas to. Valinis ir intelektualinis tyčios momentai itin svarbūs šioje baudžiamojoje byloje, priešingu atveju belieka teigti, jog šioje byloje, dalyje dėl BK 260 str. 3 d. taikymo, yra tik prielaida apie neva neteisėtą ir nusikalstamą S. C. veikimą.

Kad kaltininkui būtų galima inkriminuoti šį kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tokios medžiagos konkretų svorį, o tai, kad disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400/2008, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2007 ir kt. Teismo argumentai, kad matydamas S. C. nurodomo asmens ant priekinės keleivio sėdynės ne tik palikto krepšio, bet ir jame esančio įdėto pako gabaritus, nuteistasis S. C. suprato, kad jo leistų pasilikti psichotropinių (narkotinių) medžiagų kiekis yra ganėtinai didelis, nepakanka. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas įrodyti, kad nuteistasis iš tiesų padarė BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, turėjo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių pagalba įrodyti, kad Audi A3 automobilyje ant priekinės sėdynės S. C. žinomai gabeno psichotropines ar narkotines medžiagas bei suprato apie jų didelį kiekį. Neįrodžius S. C. žinojimo, kad jo automobilyje yra paketas su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, jau nekalbant apie jų kiekį, prasmės netenka ir teismo išvados apie tai, kad „S. C., vežiodamasis su savimi jo nurodomam nenustatytam asmeniui, vardu L., priklausantį metamfetaminą, [...] buvo pasiruošęs tą psichotropinę medžiagą [...] Lino pareikalavimu, šiam atiduoti. S. C. teisės disponuoti šia medžiaga, neturėjo. Atiduodamas [...] šią medžiagą, kaltinamasis [...] platintų žinodamas, kad ir ją atgavęs jo nurodomas nenustatytas asmuo, ta medžiaga prekiaus, todėl [...] veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 260 str. 3 d. kaip [...] metamfetamino gabenimas, tikslu jį platinti“.

Tampa akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad S. C. padarė BK 260 str. 3 d. numatytą veiką, ne tik neįrodė, bet ir nuosprendyje nepagrindė duomenimis šios veikos padarymo aplinkybių – kada ir iš kur nuteistasis įgijo metamfetaminą, kaip pasireiškė jo gabenimas, tikslas platinti, suvokimas, kad pakete yra ne kas kita, o psichotropinė ar narkotinė medžiaga, koks jos kiekis, svoris ir kt. Taigi metamfetamino įgijimo bei laikymo faktai šioje byloje tiesiog preziumuojami remiantis nustatytu metamfetamino gabenimo faktu. Ši teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas S. C. dėl labai didelio kiekio metamfetamino gabenimo turint tikslą platinti nekonkretus ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Tuo tarpu neginčijamas konstatavimas, kad nuteistasis gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis turėjo tikslą platinti labai didelį kiekį šių medžiagų. BK 260 str. 3 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 str., 260 str. 3 d. nurodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-P-218/2009).

BPK 1 str. įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 str. 6 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 1, 2 p.). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 str. 3 d.) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant S. C. neteisėtai gabenant su tikslu platinti didelį kiekį metamfetamino ir nuteisus jį už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimai.

Gynėjas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., netinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant bausmę. BK 260 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Vadovaujantis BK 61 str. 3 d., nesant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių skirtinas numatytos bausmės vidurkis. BK 260 str. 3 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 12 m. ir 6 mėn. Tai yra formalusis baudžiamosios atsakomybės rūšies ir dydžio skaičiavimas. Tačiau BK numatytos ne tik formaliosios taisyklės, bet ir nuostatos, leidžiančios individualizuoti bausmę asmeniui priklausomai nuo jį ir jo padarytą veiką apibūdinančių, charakterizuojančių aplinkybių. BK 54 str. 2 d. numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors teismas ir nenustatė nei S. C. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau nesigilino į S. C. asmenybę, jo veikos motyvus ir tikslus ir kt.

Kyla klausimas – kodėl teismas, individualizuodamas bausmę nuteistajam, itin akcentavo teistumą kaip asmenį charakterizuojančią aplinkybę, kodėl nuteistojo amžius, jo šeiminė padėtis bei sveikatos būklė yra paminėti tik „dėl visa ko“, tačiau bausmė, lyginant su jos vidurkiu, yra tokia, tarytum šios aplinkybės, t. y. šeiminė padėtis, S. C. sveikatos būklė, kitos jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės individualizavimui. Nuteistasis yra vedęs, turi du nepilnamečius (mažamečius) vaikus, šiuo metu juos išlaiko jo žmona V. C., S. C. tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir dabar serga įvairiomis ligomis (diagnozuotas skydliaukės padidėjimas, arterinė hipertenzija, lėtinis gastritas, stuburo ligos ir kt.), jis yra silpnas. Iki buvo sulaikytas jis dirbo pagal verslo liudijimą, t. y. gaudavo teisėtų pajamų, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jo tėvai, t. y. G. C., gim. 1947 m., tėvas – V. C., gim. 1945 m., yra pensininkai, sunkiai gyvenantys, kuriems reikalinga artimųjų – jų vaikų priežiūra ir globa. S. C. mama yra taip pat serganti, ką patvirtina ir pridedami dokumentai. Taip pat pažymėtina, kad S. C. žmonos – V. C. tėvams (B. K. bei L. K.) taip pat yra reikalinga priežiūra, ką anksčiau aktyviai padėdavo daryti nuteistasis. Šiuo metu be S. C. neįmanoma tinkamai ir visapusiškai rūpintis šiais žmonėmis. Šios ir kitos S. C. apibūdinančios aplinkybės lemia pagrįstą manymą, jog jam skirta bausmė pagal BK 260 str. 3 d. yra aiškiai per griežta, todėl ši bausmė švelnintina.

Jeigu vis tik apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vis tiek esama netikslumų, taip pat klaidingų nuostatų. Jos gynybai kelia abejones, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino BPK nuostatas, kiek tai susiję su bausmės atlikimo pradžia bei kardomosios priemonės – suėmimo taikymu. Taip pat šioje nuosprendžio dalyje esama ir tam tikrų klaidų. Kauno apygardos teismo nuosprendis priimtas būtent 2011-07-08, atitinkamai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2011-07-08. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas nusprendė nekeisti. Manytina, kad šiuo atveju be jokio pagrindo yra taikomas suėmimas asmeniui, kuriam po nuosprendžio paskelbimo pradedamas bausmės pradžios momento skaičiavimas. Kyla klausimas, ar asmeniui pradėjus atlikti bausmę tuo pačiu kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui, ar šios dvi valstybės prievartos priemonės yra reikalingos vienu metu to paties asmens atžvilgiu dėl tų pačių nusikalstamų veikų toje pačioje byloje. Nors tai, atrodytų, gana formalus nuosprendyje spręstinų klausimų dalykas, tačiau tinkamas BPK nuostatų aiškinimas ir taikymas yra susijęs su tinkamo proceso garantijomis.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, po to, kai S. C. buvo paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas (padaryti sprendimai dėl bausmės), teismas, vėliau subendrindamas paskirtąsias bausmes, nurodo, kad „Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka, pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 259 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus jų apėmimo būdu ir po to BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, skirta pagal BK 259 str. 2 d., galutinę subendrintą bausmę paskirti [...] bausmę atliekant pataisos namuose“. Taigi, iš šių nuostatų matyti, kad subendrindamas bausmes teismas, vietoje BK 260 straipsnio 3 dalies (dėl didelio kiekio metamfetamino gabenimo turint tikslą platinti), kaip ir turėtų būti, nurodo BK 260 straipsnio 1 dalį.

Prašo nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. pakeisti ir S. C. šioje dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Jeigu teismas manys, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą nuosprendį, prašo pagal BK 260 str. 3 d. paskirti švelnesnę bausmę, nes paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl neteisinga.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Nepalaiko šio skundo dalies, kurioje nuteistąjį N. V. prašoma pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo garaže, taip pat dėl patalpų, kuriose buvo auginamos kanapės, konfiskavimo. Kitoje dalyje prokurorės skundą prašo patenkinti, o nuteistojo N. V. ir nuteistojo S. C. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis N. V. ir jo gynėja prašo nuteistojo N. V. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo S. C. gynėjas ir pats nuteistasis S. C. prašo patenkinti S. C. gynėjo apeliacinį skundą. Nuteistojo R. L. gynėja prašo prokurorės apeliacinio skundo dalį dėl nuteistojo R. L. patenkinti.

Nuteistojo N. V. ir nuteistojo S. C. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria N. V. pagal BK 260 str. 3 d. dėl 2828,69 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 459,230 g (16,3 ir 16,0 procentai) psichotropinės medžiagos – metamfetamimo laikymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, taip pat nuosprendžio dalis, kuria N. V. pagal BK 260 str. 3 d. dėl 837,750 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 379,585 g psichotropinės medžiagos – metamfetamimo gabenimo ir perdavimo S. C. išteisintas nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, naikinamos ir šiose dalyse priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.)

Kolegija tenkina prokurorės apeliacinį skundą dėl nepagrįsto N. V. išteisinimo. Pirmosios instancijos teismas N. V. atžvilgiu dėl dviejų nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 3 d., priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje daro išvadą, kad šiose dalyse reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad N. V. neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

N. V. iki 2010 m. kovo 16 d. 21.30 val., savo gyvenamos vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – garaže, neteisėtai laikė 2828,69 g 3 paketus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 459,230 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2010 m. kovo 16 d. buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta įrodytu, kad N. V. neteisėtai gabeno ir perdavė S. C. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

N. V. 2010 m. kovo 16 d. apie 20 val. greitkelyje Kaunas – Vilnius automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. H., neteisėtai gabeno 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir tą pačią dieną apie 20 val. 10 min., prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kaišiadorių rajone, Žiežmarių sen. Bačkonių kaime, šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos perdavė (kitaip platino) S. C..

Priimant naują, apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažįstant N. V. kaltu dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo ir perdavimo (kitokio platinimo) S. C., dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių nuosprendis keičiamas ir nuteistojo S. C. atžvilgiu. Nuosprendis keičiamas jo aprašomojoje dalyje nustatant, kad nuteistasis S. C. labai didelį kiekį 379, 585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėtai įgijo iš N. V..

N. V. kaltę garaže neteisėtai laikius labai didelį kiekį – 459,230 g. metamfetamino įrodo visuma pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtų įrodymų: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad N. V. kaltė šioje dalyje grindžiama yra vien tik šios psichotropinės medžiagos garaže radimo faktu. Jokie kiti faktiniai duomenys, kurie galėtų šį N. V. pateiktą kaltinimą pagrįsti, nepateikti, tad šioje kaltinimo dalyje jo kaltė yra tiesiog preziumuota. Taip pat teismas nurodė, jog duomenų, kad tuos paketus ar jų viduje esančius paketėlius būtų lietęs N. V., byloje nėra. Pats kaltinamasis tai kategoriškai neigia. N. V. parodymai, kad garaže rastas psichotropines medžiagas, jam apie tai nieko nežinant, galėjo būti pasidėjęs 2009 metų vasarą Ž. D., nepaneigti. Pateikta mirties liudijimo kopija rodo, kad Ž. D. 2009 m. rugsėjo 8 d. mirė būdamas 29 m. Jo mirties priežastimi nurodyta diagnozė, kuri, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10 redakciją yra nepatikslinta ir neapibūdinta mirties priežastis. Tokie faktiniai duomenys leidžia manyti, kad garaže rastą metamfetaminą tikrai galėjo būti pasidėjęs ir Ž. D.. Pirmosios instancijos teismas išteisino N. V. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Ši nuosprendžio dalis naikinama ir joje priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Pats N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Teisme jis kaltu dėl jo gyvenamos vietos garaže rasto labai didelio kiekio metamfetamino neprisipažino ir parodė, kad apie garaže rasto metamfetamino buvimą jis sužinojo tik šį radus. Garaže 2009 m. yra gyvenęs šiuo metu miręs Ž. D., tad jis mano, kad rastas metamfetaminas tam asmeniui ir galėjo priklausyti. Kolegija tokius N. V. parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandant apkaltinti asmenį, kuris šiuo metu jau yra miręs.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad paties psichotropinių medžiagų buvimo fakto nuteistajam priklausančiame garaže neneigia ir jis pats. Tą patvirtina 2010-03-16 kratos, atliktos N. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, protokolas, kuriame užfiksuota, kad šio namo garaže rasti trys paketai su milteliais, įvairios trąšos, kiti objektai. 2010-03-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad kratos metu iš N. V. namų paimtuose trijuose paketuose yra 2828,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 459,230 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. H. (nuteistojo N. V. žmonos motina) parodė, kad jos gyvenamo namo dalyje gyvena dukros A. V. šeima. Jai priklauso ir garažas, kuriame buvo rastas metamfetaminas. Kada ir kokiomis aplinkybėmis ši medžiaga tenai atsirado, ji nežino. Jame 2009 m. vasarą yra gyvenęs asmuo vardu Ž..

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. H. parodė, kad 2009 m. vasarą buvo atvažiavusi į Lietuvą, gyveno apie porą mėnesių, tais pačiais metais buvo atvykusi ir rudenį. 2010 m. kovo mėnesį buvo Lietuvoje, kai namuose buvo atlikinėjama krata, ji buvo namuose. Apie tai, kad garaže gyveno asmuo, vardu Ž., jai pasakė dukra po įvykių praėjus mėnesiui ar dviems. Šios liudytojos parodymai yra prieštaringi, kadangi tik paminėjusi, jog apie asmens vardu Ž. gyvenimą jų namo garaže sužinojusi tik praėjus kuriam laikui po įvykių, liudytoja parodė, kad 2009 m. vasarą vieną kartą matė prie namo jauną vyrą vardu Ž., kai paklausė dukters kas jis toks, pastaroji atsakė, kad jis čia laikinai pagyvens. Liudytojos versija apie neva garaže gyvenusį asmenį vardu Ž. neįtikinama. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad ji parodė apie tai, jog namą prižiūri ir viską tvarko jos dukra Asta kartu su savo vyru nuteistuoju N. V.. Jie į namus nemėgsta įsileisti jokių draugų, kadangi mėgsta ramybę. Liudytoja apie jokį nepažįstamą vyrą, kuris gyventų garaže, net neužsiminė, o priešingai, parodė, kad nuteistojo šeima nemėgo svetimų asmenų. Taigi kolegija, įvertinusi ir tą aplinkybę, kad nuteistasis N. V. yra liudytojos V. H. žentas, bei tai, kad asmuo, vardu Ž. liudytojos parodymuose atsirado jau vėliau, vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais. Juo labiau, jog pati liudytoja parodė, kad 2009 m. vasarą ji buvo porą mėnesių Lietuvoje, kaip tik tuo laikotarpiu, kai neva namo garaže gyveno Ž. D.. Taigi neįtikinama tai, kad liudytoja jo nebūtų mačiusi.

Liudytoja A. V., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad metamfetamino atsiradimo garaže aplinkybių ji nežino. 2009 m. vasarą jame, susipykęs su sugyventine, gyveno 2009 m. rugsėjo mėnesį miręs Ž. D.. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja parodė, kad mano, jog garaže rastos psichotropinės medžiagos priklausė Ž. D., kuris tame garaže gyveno. Ž. D. nedirbo, buvo susipykęs su sugyventine, o jo brolis nenorėjo priimti į savo namus, kadangi turi mažametį vaiką, o Ž. D. buvo narkomanas. Kolegija atkreipia dėmesį į jau aptarus liudytojos V. H. parodymus, kad jos dukra A. su vyru nuteistuoju N. V. mėgo ramybę namuose, pašalinių asmenų neįsileisdavo, namai buvo „jų tvirtovė“, taigi vėl neįtikinama tai, jog taip saugodama savo namus, A. V. namo garaže leido gyventi narkomanui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad A. V. parodė, jog garaže daugiausia lankosi jos vyras, ji mažiau. Kad jų garaže lankytųsi kokie nors pašaliniai asmenys, ji nėra mačiusi. Kolegija vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais. Juolab, kad kodėl ji pakeitė parodymus ir teisme jau parodė apie Ž. D., liudytoja nesugebėjo įtikinamai paaiškinti. Tai, kad ji manė, jog yra apklausiama tik apie 2010 m. kovo mėn. įvykius, nėra įtikinama, jau vien ir iš jos pačios atsakymų aišku, kad liudytoja kalba ne apie konkretų mėnesį.

Kolegija pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino ir net neužsiminė apie liudytojos K. P. parodymus, duotus apklausiant ją teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja parodė, kad garaže, kuriame rastos psichotropinės medžiagos, yra buvusi. Kad ten lankytųsi svetimi žmonės, nėra mačiusi. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja parodė, kad N. V. yra jos pusseserės vyras, jų namai yra kaimynystėje. Liudytoja parodė, kad matydavo Ž. D. N. V. kieme, jie kartu rūkydavo, ar Ž. D. gyveno N. V. garaže, ji nežino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad ji yra A. V. pusseserė, jos su šeimomis gyvena tame pačiame name, kuris yra atidalintas. Liudytoja parodė, kad nėra mačiusi, kad pas V. būtų lankęsi kokie nors nepažįstami asmenys, lįstų į garažą ar vaikščiotų po kiemą, namas aptvertas tvora.

Liudytojas N. D. parodė, kad jo brolis Ž. D. lankėsi V. namuose. Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad matė Ž. D. pas V., tačiau garaže jo nematė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas neįvertino ir kito šioje byloje nuteistojo R. L. parodymų, kuris tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pilnai prisipažino dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus, nurodė, kad N. V. namuose būdavo beveik kiekvieną dieną (ten tvarkė aplinką, pjovė žolę, dirbo kitus ūkio darbus), vėliau rečiau, tačiau niekada pas N. V. namuose ar garaže nematė jokio Ž. D. ar kitų pašalinių asmenų.

Liudytoja B. J., atlikusi kratą minėtame garaže, taip pat parodė, kad A. V. kratoje dalyvavo ir radus paketus su milteliais, aiškino, kad nežino kieno tai ir nurodė, kad garažu naudojasi šeimos nariai: jos vyras N. V. ir kai grįžta iš Vokietijos jos mama V. H..

Visų kitų liudytojų (N. D., A. B.) parodymai, apie tai, kad Ž. D. nakvodavo minėtame garaže, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu

Byloje iš tikrųjų nepaneigta, kad nuteistasis N. V. su žmona liudytoja A. V. pažinojo Ž. D.. Kadangi jis buvo jų pažįstamas, natūralu, jog galėjo ir lankytis jų namuose. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Ž. D. gyveno N. V. priklausančiame garaže, ir juo labiau nereiškia, kad tame garaže rastos psichotropinės medžiagos priklauso jam. Priešingai, net pati A. V., nuteistojo N. V. žmona, parodė, kad garažu naudojasi būtent jos vyras, tą patį parodė ir liudytoja V. H. bei kiti liudytojai, kurie parodė, kad jokių pašalinių žmonių nuteistojo garaže nematė. Taigi teismo padaryta išvada, kad N. V. kaltė grindžiama vien tik psichotropinės medžiagos buvimo garaže faktu, yra nepagrįsta. Versija, kad garaže gyveno Ž. D., iškelta jau bylą nagrinėjant teisme.

Kolegijos nuomone, teismas neįvertino ir kai kurių kitų bylos aplinkybių. Nors nuteistasis N. V. apie tai, kad jo garaže tariamai gyveno pažįstamas narkomanas Ž. D., pirmą kartą parodė tik įrodymų tyrimo pabaigoje, vis dėlto netgi pats N. V. neparodė, jog matė ar bent žinojo, kad Ž. D. turėjo didelį ar labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o juo labiau, kad slėpė tas medžiagas jo garaže. Apie tai nieko neparodė ir kiti apklausti liudytojai. O. Ž. D. brolis liudytojas N. D. netgi negalėjo nurodyti kokius narkotikus vartodavo jo brolis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas N. D. parodė, kad atvykti į teismą ir duoti parodymus jo paprašė nuteistojo žmona A. V.. N. D. taip pat parodė, kad pas N. V. garaže nėra buvęs. Su dabar jau mirusiu broliu Ž. D. matydavosi retai, Ž. D. neturėjo savo namų ir jis net nežino, iš kokių lėšų brolis pragyvendavo. Nors ir matydavo brolį apsvaigusį, jokių narkotinių medžiagų pas jį nėra matęs.

Iš prie bylos pridėto mirties liudijimo taip pat matosi, kad Ž. D. mirė 2009 m. rugsėjo 8 d. Iš to, ką apie Ž. D. parodė liudytojai, o pirmiausia jo brolis N. D., matosi, kad Ž. D. neturėjo nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei pajamų pragyvenimui. Jau vien to pakanka padaryti išvadą, kad toks asmuo negalėjo turėti ir paketų su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Juo labiau neįtikėtina, kad tokį kiekį metamfetamino, kurį neteisėtai realizavus, būtų buvę galima gauti didelį neteisėtą uždarbį, Ž. D. būtų palikęs N. V. garaže. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina išvadą, kad N. V., mėgindamas kaltę suversti jau mirusiam Ž. D., šią versiją išgalvojo tik bandydamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad Ž. D. mirė dar 2009 m. rugsėjo 8 d., o labai didelis kiekis metamfetamino N. V. garaže buvo surastas ir paimtas kratos metu jau po keleto mėnesių, t.y. 2010 m. kovo 16 d. Naudodamasis garažu, N. V. negalėjo nežinoti ir apie jame paliktą ar net paslėptą metamfetaminą. Kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas šiuo atveju išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes vertino tik kiekvieną įrodymą atskirai, o neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos. Nors ant kratos metu surastų paketų su psichotropinėmis medžiagomis N. V. pirštų ar kitokių jo pėdsakų ir nebuvo surasta, visuma kitų išnagrinėtų įrodymų, kolegijos nuomone, patvirtina N. V. kaltę ir įrodo, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtent jis garaže neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Pagal BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tai reiškia, kad pagal BK 260 str. 3 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 str. 3 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 str. 3 d. Lai­ky­mas yra psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų bu­vi­mas kal­ti­nin­ko ži­nio­je, ne­pri­klau­so­mai nuo jų tu­rė­ji­mo lai­ko truk­mės ar bu­vi­mo vie­tos (su sa­vi­mi, pa­tal­po­je, slėp­tu­vė­je ar ki­to­se vie­to­se). Jau aptarta įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad N. V. metamfetaminą turėjo savo žinioje, tai yra laikė garaže. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d.

N. V. kaltę gabenus ir perdavus (kitaip platinus) S. C. labai didelį kiekį - 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino irgi įrodo visuma pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtų įrodymų: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad N. V. kaltė šioje dalyje grindžiama vien tik psichotropinės medžiagos radimo faktu S. C. automobilyje. S. C. kaltu dėl jo vairuotame automobilyje rasto metamfetamino neprisipažino ir parodė, kad jo automobilyje rastas maišelis su metamfetaminu paliktas buvo asmens vardu L., su kuriuo jis susitikęs buvo 2010 m. kovo 16 d., apie 17 val. 2010 m. kovo 10 d. bei 2010 m. kovo 16 d. pokalbių tarp kaltinamųjų N. V. ir S. C. išklotinių turinys neinformatyvus ir pateikto N. V. kaltinimo nepatvirtina. Pokalbio turinys, pagrindo tvirtinti, kad į šį susitikimą kaltinamasis N. V. susitarė atvežti ir S. C. perduoti psichotropines ar narkotines medžiagas, neleidžia. Kaltinamųjų N. V. ir S. C. teigimu, kalbėtis jie ketino apie kaltinamojo N. V. prašymą paskolinti šiam pinigų kelionei į užsienį. Šie kaltinamųjų parodymai faktiniais duomenimis byloje nepaneigti.

Kolegijos nuomone, šioje dalyje teismo išvados irgi neatitinka bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje išteisinamasis nuosprendis irgi naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

N. V. savo kaltę dėl šio nusikaltimo viso proceso metu neigė. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta, jis parodymų nedavė. Teisme dėl šios veikos jis parodė, kad su S. C. ryšius palaiko nuolat, santykiai draugiški. N. V. norėjo važiuoti į Airiją, todėl susitiko su S. C., kad paprašytų iš jo pinigų. Dieną jis paskambino S. C., o vakare jie susitiko. Susitiko netoli Elektrėnų aikštelėje, jis S. C. pasakė, kad rytoj išskrenda į Airiją, tada parodė barą „(duomenys neskelbtini)“, paprašė, kad S. C. iki jo pavežtų ir tada išsiskyrė. Jis nieko S. C. neperdavė.

Nuteistasis S. C. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nedavė parodymų, o teisme parodė, kad jo automobilyje rastas maišelis su metamfetaminu paliktas buvo asmens vardu L., su kuriuo jis susitikęs buvo 2010 m. kovo 16 d. apie 17 val. L., įsėdęs į jo automobilį, su savimi atsineštą paketą paprašė leisti pasilikti jo mašinoje. Jis sutiko. Kas buvo tame pakete, jis nežinojo. Už tai, kad jis leido L. jo automobilyje pasilikti turėtą paketą, šis pardavė jam pigiau 5 g heroino, vietoje 1000 lt paimdamas už juos iš jo 300 lt. Jis retkarčiais narkotikus naudoja pats, tad tuo metu jis heroiną iš L. įsigijo savo reikmėms. Išsiskyręs su L., jis, baigęs tvarkyti savo asmeninius reikalus, atvažiavo į susitikimą su N. V.. Susitikus N. V. prašė jo paskolinti jam pinigų kelionei. Abu savo automobiliais atvažiavo į B., kur jis, persėdęs pas N. V. į automobilį, išbandė, kaip jo automobilis važiuoja, ir abu išsiskyrė.

Taigi N. V. teigia neperdavęs jokios psichotropinės medžiagos S. C.. S. C. teigia, kad jo automobilyje paketą su metamfetaminu neva paliko asmuo vardu L.. Ši nuteistojo S. C. versija atmetama. Pirmiausia pažymėtina, kad patys nuteistieji logiškai negalėjo paaiškinti susitikimo priežasties. Aiškinimai apie susitikimą tarp Kauno ir Vilniaus vien tik tam, kad N. V. paklaustų S. C. ar šis jam gali paskolinti pinigų kelionei į užsienį, yra visiškai neįtikinantys ir vertintini tik kaip N. V. bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir S. C. bandymas jam padėti ir sušvelninti savo paties padėtį. Juolab, kad N. V. negalėjo paaiškinti, kodėl paprašyti S. C. paskolinti pinigų kelionei jis negalėjo telefonu. Kolegija šią nuteistųjų versiją atmeta kaip nepagrįstą. Ją paneigia ir kiti išnagrinėti įrodymai.

Iš bylos matosi, kad operatyvinę medžiagą pareigūnai turėjo būtent dėl N. V. nusikalstamos veiklos, besiklausydami jo pokalbių, sužinojo ir apie asmenį S. C.. 2010-03-10 įvyko S. C. ir N. V. telefoninis pokalbis, kuris iš esmės buvo be jokio turinio, vienintelis pokalbio prasmės elementas yra S. C. klausimas N. V. „nu tu paskambinsi jeigu ką tada?“, ir N. V. atsakymas „taip taip būtinai iš karto“. Iš pokalbio turinio matyti, kad šie asmenys kalba užmaksuotai, tik jiems abiems žinant dėl ko reikia paskambinti, nors to paties pokalbio metu apie jokį „reikalą“ dėl ko reikėtų paskambinti nebuvo kalbėta. Pareigūnams, kontroliuojantiems N. V. telefoninius pokalbius, šis pokalbis pagrįstai sukėlė įtarimų, kad gali būti kalbama apie neteisėtą veiklą, ką patvirtina ir liudytojo M. D. parodymai, kad N. V. ir S. C. bendraudavo kartą ar du per mėnesį, pokalbiai būdavo neinformatyvūs, konspiruoti, akivaizdžiai kažką nutylint ar kalbant užuominomis, tokie kaip „susitinkam“, „kas gero“ ir panašiai, kas leido manyti, kad jie užsiima nusikalstama veikla. Nuteistieji susitikdavo paprastai „pusiaukelėje“ tarp Vilniaus ir Kauno. Susitikimo vietos niekada tiksliai neįvardindavo, tik susitardavo abiejų išvykimo ar susitikimo laiką. Toliau tęsiant kontrolę, 2010-03-16 buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp šių dviejų asmenų, kuris, kaip ir pirmasis, akivaizdžiai buvo užmaskuotas, t.y. vienintelė jo prasmė buvo ta, kad reikia susitikti „aštuntą valandą“. Šis pokalbis dar labiau sustiprino įtarimą apie galimą neteisėtą veiklą. Toliau N. V. slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2010-03-16, apie 20.00 val. (kaip buvo susitarę) N. V. ir S. C. susitiko greitkelyje Vilnius - Kaunas. Jiedu pabendravę ir kartu sėdę į N. V. automobilį, kurį laiką pavažinėję, išsiskyrė. Kaip parodė liudytojas pareigūnas M. D., susitikimo metu buvo naudojama konspiracija, asmenys buvo teritorijoje, kurioje stebėjimas yra apsunkintas, kadangi buvo tamsus paros metas, atvira teritorija, susitikę pavažinėjo keletą minučių vienu automobiliu, tam, kad įsitikintų ar nėra sekami. Visos aplinkybės pagrįstai leido pareigūnams įtarti, kad šio susitikimo metu buvo perduotos psichotropinės medžiagos, todėl šiems asmenims išsiskyrus, jie buvo sulaikyti, siekiant nustatyti ar iš tiesų buvo padaryta kokia neteisėta veika. Ir iš tiesų, sustabdžius S. C. vairuojamą automobilį, kratos metu jame buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos- metafetamino. Liudytojais apklausti pareigūnai parodė, kad jie iš tikrųjų nematė paties paketo su metamfetaminu perdavimo momento, tačiau vien tai N. V. ir S. C. kaltės nepaneigia. Remiantis tais pačiais pareigūnų parodymais, psichotropines medžiagas N. V. tikrai turėjo galimybę perduoti S. C. jų susitikimo, pokalbio metu ir važinėdami po B. vienu automobiliu. Kolegijai nekyla abejonių, kad N. V. gabeno savo automobilyje psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir susitikimo su S. C. metu jam jį perdavė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. C. apie asmenį, vardu L., iš kurio neva įgijo metamfetaminą, negalėjo nieko konkretaus pasakyti, tame tarpe negalėjo ir nurodyti netgi telefono numerio. Visiškai nelogiška ir neįtikinanti versija ir apie tai, kad kažkoks asmuo vardu L., kurio jokių duomenų S. C. nežino, būtų palikęs S. C. automobilyje labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Šios aplinkybės dar kartą leidžia padaryti išvadą, kad nurodytas asmuo yra S. C. išgalvotas, o iš tikrųjų šis nuteistasis specialiai vyko į susitikimą su N. V. turėdamas tikslą iš jo įgyti metamfetaminą ir šias medžiagas nurodyto susitikimo metu įgijo būtent iš N. V..

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek N. V. gyvenamojo namo garaže, tiek po jo susitikimo su S. C. pas pastarąjį automobilyje buvo rasta tos pačios rūšies psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Nors N. V. neigia gabenęs ir perdavęs S. C. šią psichotropinę medžiagą, bylos aplinkybių visuma, loginė įvykių seka ir netiesioginiai įrodymai (kanapių auginimas, užmaskuoti pokalbiai telefonu su S. C., reti trumpi susitikimai, garaže rastas metamfetaminas ir kiti jau aptarti įrodymai) įrodo tai, kad N. V. 2010 m. kovo 16 d., automobiliu „Mercedes Benz“ neteisėtai gabeno 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir apie 20:10 val. prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, Kaišiadorių rajone, perdavė ją S. C.. Pagal BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Gabenimu laikomas psichotropinės medžiagos buvimo vietos pakeitimas, perkeliant ją didesniais atstumais, gabenama gali būti transporto priemone, nešant krepšyje ir panašiai. Įrodyta, kad N. V. gabeno metamfetaminą automobiliu iš Kauno link Vilniaus, kur maždaug pusiaukelėje susitiko su S. C. ir susitikimo metu tas psichotropines medžiagas perdavė S. C., t.y. tas medžiagas kitaip platino. Nuteistojo N. V. atžvilgiu naikinant išteisinamąjį nuosprendį ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinus įrodyta aplinkybę, kad jis perdavė 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino S. C., keičiama ir nuosprendžio aprašomoji dalis nurodant joje, kad 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino S. C. neteisėtai įgijo iš N. V..

S. C. savo kaltę neigia. Teismas nuosprendyje nurodė, kad S. C. parodymai apie tai, kad jis įvykio dieną pats paskambino asmeniui vardu L. tam, kad galėtų iš šio įsigyti 5 g heroino bei kad jis už tai, Lino prašymu, leido pasilikti jo vairuotame automobilyje atsineštą krepšį ir už tai jis už iš Lino įgytus 1000 Lt vertės 5 g heroino sumokėjo tik 300 Lt, faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Šie teismo argumentai nepagrįsti, apie tariamą asmenį Liną kolegija jau pasisakė šiame nuosprendyje. Be to, nors teismas nurodo, kad tai, jog S. C. skambino Linui, nepaneigta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tas pats S. C. negalėjo nurodyti Lino telefono numerio ir kokiu numeriu įvykio dieną jis jam skambino.

S. C. gynėjo skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, kad neva nuteistasis nežinojo, kad automobiliu veža labai didelį kiekį metamfetamino. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti liudytojai pareigūnai, kurie sulaikė nuteistąjį. Liudytojas R. P. parodė, kad jis su liudytoju A. V. sulaikė S. C.. Apžiūrint automobilį, ant priekinės keleivio sėdynės rado maišelį, jį prapjovus pamatė baltos spalvos miltelius. S. C. kalbėjo kultūringai ir siūlė kyšį. Liudytojas parodė, kad sulaikytas asmuo suprato, už ką buvo sulaikytas. Tai buvo matyti iš jo elgesio. Šiuos parodymus patvirtino liudytojas A. V., kuris kartu sulaikė S. C.. Jis parodė, kad prapjovus automobilyje rastą maišelį, S. C. siūlė kyšį. Po sulaikymo asmuo nervinosi, bet aiškino, kad blogai jaučiasi, turi temperatūros. Taigi šių liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistasis S. C. žinojo ir suprato už ką jis yra sulaikomas, bandė papirkti pareigūnus.

Nuteistojo gynėjo skunde dėstomi argumentai apie tai, kad nebuvo aiškintasi kas ir kada važinėjo automobiliu, kuriame buvo rastas metamfetaminas, yra nepagrįsti ir net nelogiški. Juk pats nuteistasis S. C. parodė, kad paketą pas jį neva paliko L., taigi paketas neatsirado iš anksčiau automobilyje ir nebuvo netikėtai aptiktas nuteistojo. Juolab, kad byloje įrodyta, kad metamfetaminą jis įgijo iš N. V..

Taip pat S. C. gynėjas skunde kelia įvairius klausimus dėl metamfetamino įgijimo iš asmens, vardu L.. Kolegija dėl šio asmens, vardu L., jau pasisakė, todėl pakartotinai apie jo tariamą vaidmenį šiame nusikaltime nepasisako.

S. C. gynėjo apeliaciniame skunde labai plačiai dėstomi argumentai dėl to, kad S. C. kaltė grindžiama tik objektyviais požymiais, tačiau nebuvo įrodyti subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., požymiai. Gynėjas nurodo, jog nebuvo įrodyta ne tik tai, kad S. C. žinojo, kad gabena psichotropines medžiagas, bet ir nežinojo tos medžiagos rūšies ir kiekio. Visus su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Nuteistojo S. C. versija, kad paketą jo automobilyje paliko kažkoks nepažįstamas asmuo vardu L. jau buvo aptarta ir atmesta. Įrodyta, kad psichotropines medžiagas S. C. įgijo būtent iš nuteistojo N. V., todėl visi gynėjo skundo argumentai apie tai, kad S. C. galėjo nežinoti nenustatyto asmens palikto paketo turinio, paneigti jau vien šiomis nustatytomis bylos aplinkybėmis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str., padaromos esant tiesioginei kaltininko tyčiai. Pagal galiojančią teisminę praktiką už šių veikų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad S. C. pats vartojo narkotikus, to jis neneigia pats, be to, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas dar ir pagal BK 259 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. už neteisėtą disponavimą kitokiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Netgi duodamas melagingus parodymus apie išgalvotą asmenį vardu L., pats S. C. teisme aiškino apie nusipirkto heroino kiekius ir šios narkotinės medžiagos kainas. Todėl jau vien šios aplinkybės patvirtina, kad S. C. negalėjo nežinoti pas jį automobilyje surasto ir paimto psichotropinių medžiagų kiekio. Jo automobilyje rastas paketas su milteliais svėrė 837,750 g, o tuose milteliuose buvo net 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Šis metamfetamino kiekis yra daugiau negu tris kartus didesnis už 100 g metamfetamino kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas laikomas labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu. Tuo tarpu kitas nuteistasis N. V. skundžiamu nuosprendžiu irgi nuteistas pagal BK 265 str. 1 d. už neteisėtą kanapių auginimą, be to, kas jau buvo nurodyta, įrodyta ir tai, kad N. V. neteisėtai laikė garaže irgi labai didelį kiekį metamfetamino. Todėl abu nuteistieji tikrai turėjo suvokti apie susitikimo prie B. metu perduotos psichotropinės medžiagos kiekį. Taip pat pažymėtina tai, kad N. V. perdavė S. C. paketą neatsitiktinai. Įrodyta, kad nuteistieji dėl susitikimo tarėsi iš anksto, abu važiavo į sutartą susitikimo vietą ir ten N. V. perdavė paketą S. C.. Tai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad abu nuteistieji ne tik suvokė bendrais bruožais, bet ir tiksliai žinojo perduodamos vieno kitam psichotropinės medžiagos rūšį ir kiekį. Taip pat žinojo, kad jie neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu metamfetamino. Abu nuteistieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi abu jie veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Įvertinusi visumą jau aptartų įrodymų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis N. V. šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje jau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (metamfetamino) gabeno ir perdavė (kitaip platino) S. C.. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d. Tuo tarpu nuteistąjį S. C. skundžiamu nuosprendžiu teismas irgi pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino gabenimo. Keičiant skundžiamą nuosprendį jo aprašomojoje dalyje nustatoma tik tai, kad psichotropines medžiagas S. C. neteisėtai įgijo iš nuteistojo N. V.. Dėl šio nuosprendžio pakeitimo nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 260 str. 3 d. nesikeičia.

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. C. gynėjas nurodo ir apie tai, kad šioje byloje buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje kaltinant S. C. neteisėtai gabenant su tikslu platinti didelį kiekį metamfetamino ir nuteisus jį už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimai.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

BPK 1 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Dėl S. C. kaltės šiame nuosprendyje jau pasisakyta, šioje byloje teisingai nustatyta, kad S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. BPK 44 str. 6 d. numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši norma taip pat nepažeista, juolab, kad skunde tik deklaratyviai paminėta, jog teismas pažeidė baudžiamojo proceso konkrečias normas, ir tai neva padarė pripažindamas S. C. kaltu. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kolegijos nuomone, šioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių nepažeidė, o visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo išdėstytos tiek, kiek, išnaudojus visas galimybes, tai pavyko nustatyti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu jau pripažino, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Dėl to nuosprendis keičiamas. Tačiau kitoje dalyje teismas įrodymus įvertino tinkamai ir BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė, tai šiame nuosprendyje irgi jau buvo aptarta. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų irgi nenustatė.

Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam pagal BK 265 str. 1 d. paskirtą bausmę, o nuteistojo S. C. gynėjas apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę, paskirtą S. C. pagal BK 260 str. 3 d. Šių apeliacinių skundų argumentai dėl paskirtų bausmių yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta.

Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pats teismas konstatavo, kad jis prisipažino kaltu, tačiau jo nuoširdaus prisipažinimo be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo, kad teismas, vadovaujantis BK 59 str. 2 d., galėjo pripažinti ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenurodytas to paties straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad faktiškai jis vienas išlaiko savo mažametę dukrą, šeima gyvena iš jo uždarbio, jo paties, jo žmonos, jo ir žmonos tėvų sveikatos būklė bloga. Jo padarytas nusikaltimas (BK 265 str. 1 d.) yra nesunkus, sankcija numato ir švelnesnių rūšių bausmes, todėl jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę jis laiko aiškiai per griežta ir prieštaraujančia teisingumo principui.

Išdėstyti nuteistojo N. V. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o dalis jų iš viso neatitinka bylos aplinkybių. Iš nuosprendžio matosi, kad paskirdamas N. V. bausmę pagal BK 265 str. 1 d. teismas nei BK 54 str. 2 d., nei kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 str. 1 d., N. V. padarė veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju R. L., ir tai teismas pagrįstai pripažino N. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tuo tarpu jokių N. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė irgi pagrįstai, nors nuosprendyje ir konstatavo, kad N. V. kaltu pagal BK 265 str. 1 d. prisipažino. Baudžiamajame įstatyme 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustato esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama tais atvejais, kai kaltininkas aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas kitų surinktų įrodymų. Be to, vien tik prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nenustatomas kaltininko nuoširdus gailėjimasis. Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-539/2006).

Iš šios bylos matosi, kad N. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti bet kokius parodymus, taip pat ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 str. 1 d., atsisakė. Teisminio nagrinėjimo metu sutiko duoti parodymus tik įrodymų tyrimo pabaigoje. Iš bylos matosi, kad kaltu pagal BK 265 str. 1 d. N. V. prisipažino ne savo noru, o tik verčiamas kitų neabejotinų jo kaltės įrodymų, t.y. objektų apžiūrų ir kratos protokolų, rastų ir paimtų narkotinių medžiagų – kanapių, specialistų išvadų, liudytojų, o ypač kito nuteistojo R. L. parodymų. Pripažinęs savo kaltę dėl kitų jį apkaltinančių įrodymų, N. V. nei savo elgesiu, nei savo parodymais taip pat nepademonstravo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nenustatė pagrįstai. Jokių kitų BK 59 str. 1 d. išvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi nėra, pripažinti N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kokią nors kitą aplinkybę, kuri nenurodyta BK 59 str. 1 d., irgi nėra pagrindo, tokių aplinkybių, beje, savo skunde nenurodo ir pats apeliantas.

N. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tariamai ypač blogą jo paties ir jo artimųjų sveikatos būklę neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad N. V. dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, deklaratyvūs ir jo teiginiai, kad jis vienas išlaikė šeimą arba kad mažamete dukra negali pasirūpinti jo sutuoktinė. Iš nuosprendžio matosi, kad duomenis apie kaltininko asmenybę, taip pat ir jo šeimyninę padėtį, skiriant bausmę jau įvertino ir pirmosios instancijos teismas. BK 265 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika iš tikrųjų priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), o šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo iki 5 metų, bet ir švelnesnių rūšių bausmes. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau ši nuostata negalėjo ir negali būti taikoma N. V., nes iš bylos matosi, kad jis anksčiau jau buvo teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. N. V. vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas jis laikomas recidyvistu. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Jau buvo nurodyta, kad N. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę pagal BK 265 str. 1 d. sunkinančia aplinkybe pripažino nusikalstamos veikos padarymą veikiant bendrininkų grupe. Ši nusikalstama veika baigta, N. V. vaidmuo jos padaryme buvo aktyvus, nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, jau turėdamas neišnykusius teistumus už kitus tyčinius nusikaltimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, N. V. teismo paskirta BK 265 str. 1 d. sankcijos vidurkį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Šiuo nuosprendžiu N. V. pripažintas kaltu padaręs dar ir dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal galiojančią teisminę praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007).

Šioje byloje apeliacinės instancijos nuosprendžiu pripažinta įrodytu, kad jau išdėstytomis aplinkybėmis N. V. neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų savo gyvenamosios vietos garaže, be to, įrodyta, kad jis neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų automobiliu, o po to tas psichotropines medžiagas neteisėtai perdavė (kitaip platino) nuteistajam S. C.. Šioje byloje nustatyta, kad labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino N. V. garaže neteisėtai laikė dar iki 2010 m. kovo 16 d., o tą dieną tos medžiagos tik buvo surastos ir paimtos kratos metu. Taip pat nustatyta, kad 2010 m. kovo 16 d. N. V. neteisėtai gabeno ir perdavė (kitaip platino) S. C. nors ir tos pačios rūšies psichotropines medžiagas, tačiau N. V. garaže rastuose milteliuose ir S. C. perduotose ir jo automobilyje surastuose milteliuose nustatyti skirtingi psichotropinės medžiagos metamfetamino grynosios medžiagos kiekiai. Tai reiškia, kad N. V. gabeno ir perdavė S. C. ne tą metamfetaminą, kurį neteisėtai laikė garaže. Jau aptarti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dėl susitikimo ir dėl neteisėto psichotropinių medžiagų perdavimo (kitokio platinimo) ir tų medžiagų neteisėto įgijimo abu nuteistieji iš anksto tarėsi telefoninių pokalbių metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. V. nusikalstamos veikos neteisėtai laikant labai didelį kiekį metamfetamino garaže ir tos pačios rūšies, bet skirtingos sudėties psichotropinių medžiagų gabenimas bei perdavimas (kitoks platinimas) S. C. buvo padarytos ne įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, tų veikų nejungė vieninga tyčia, todėl N. V. veikos kvalifikuojamos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 3 d.

Skiriant N. V. bausmes už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d., teisėjų kolegija irgi vadovaujasi BK 41 str. numatyta bausmės paskirtimi, taip pat BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. N. V. atsakomybę pagal BK 260 str. 3 d. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad labai didelis psichotropinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo N. V., kiekis ženkliai viršijo kiekį, kuris pagal jau paminėtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas laikomas labai dideliu kiekiu. Abi nusikalstamos veikos baigtos ir N. V. buvo aktyvus šių nusikalstamų veikų vykdytojas. Kolegija atsižvelgia ir į skundžiamame nuosprendyje jau aptarus duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, taip pat į tai, kad N. V. anksčiau teistas, jo ankstesni teistumai už kitus tyčinius nusikaltimus neišnykę. Įvertinant visas šias aplinkybes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d., kolegija N. V. skiria bausmes, atitinkančias arba artimas baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui. BK 265 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika ir veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str. Todėl skiriant N. V. galutinę subendrintą bausmę pagal BK 265 str. 1 d. paskirta bausmė apimama griežtesne, tuo tarpu pagal BK 260 str. 3 d. už dvi atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistajam S. C. bausmę pagal BK 260 str. 3 d., teismas BK 54 str. 2 d. bei kitų BK normų reikalavimų irgi nepažeidė. Teismas nenustatė jokių S. C. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Priešingai negu nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, skiriant S. C. bausmę pagal BK 260 str. 3 d. teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, o taip pat į nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į S. C. amžių, šeiminę padėtį bei sveikatos būklę. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad S. C. teisiamas ne pirmą kartą. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas duomenis apie S. C. sveikatos būklę, jo šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes įvertino nepakankamai, be to, per didelę reikšmę skyrė jo teistumui. Prie S. C. gynėjo apeliacinio skundo pridėti dokumentai, iš kurių matosi, kad S. C. turi nepilnamečių vaikų, serga kai kuriais lėtiniais susirgimais, pridėti dokumentai ir apie nuteistojo giminaičių sveikatos būklę. Tačiau į šias aplinkybes, kaip jau buvo paminėta, teismas atsižvelgė. Kita vertus, paminėti bylos duomenys irgi neleidžia padaryti išvados, kad S. C. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės. Be to, tai, kad nuteistasis serga lėtiniais susirgimais, nesutrukdė jam padaryti nusikalstamos veikos, taip pat ir labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu į ankstesnius S. C. teistumus teismas atsižvelgė irgi pagrįstai. Iš bylos matosi, kad S. C. anksčiau teistas už tyčinius sunkius nusikaltimus, šie jo teistumai neišnykę, todėl tai, kad nuteistasis vėl nusikalto, padarė kelias nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą, vertintina kaip ankstesnio nuteistojo elgesio pasekmė. Tai, kad S. C. pats vartoja narkotikus, jo asmenybę irgi apibūdina anaiptol ne teigiamai, o tik dar kartą patvirtina, kad jo nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, buvo padarytos neatsitiktinai. Įvertinus visas šias aplinkybes, S. C. pagal BK 260 str. 3 d. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas nustatant, kad labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino S. C. neteisėtai įgijo iš N. V.. Tačiau dėl to S. C. pagal BK 260 str. 3 d. paskirtą bausmę griežtinti irgi nėra pagrindo, nes to neprašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo konfiskuoti nusikaltimo priemonę – patalpas, kuriose buvo auginamos kanapės, priklausančias M. V.. Šis prašymas irgi tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad nuteistieji N. V. ir R. L., veikdami bendrininkų grupe, M. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).,specialiai įrengtoje patalpoje pasodino ir neteisėtai augino didelį kiekį kanapių. BK 72 str. 2 d. nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad N. V. ir R. L., pažeisdami nustatytą tvarką, didelį kiekį kanapių augino specialiai įrengtoje patalpoje – (duomenys neskelbtini). esančios sodybos, priklausančios N. V. motinai, pastate – gyvenamajame name. Akivaizdu, kad šis gyvenamasis namas buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 str. 1 d., padarymo pagrindinė priemonė. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas netaikė BK 72 str. ir netgi nuosprendyje neaptarė tokios galimybės, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 str.). Tačiau prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę patį pastatą, kuriame buvo auginamos kanapės, šiuo atveju, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. BK 72 str. 4 d. yra išvardinti atvejai, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Vienas iš tokių atvejų yra tas, jeigu kitas fizinis asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad sodybą ir joje esančius pastatus savo motinos vardu faktiškai įsigijo pats N. V.. M. V. tose patalpose nesilankė ir jomis nesidomėjo. Be to, prokurorės skunde nurodoma, kad M. V., leisdama savo turtu naudotis anksčiau teistam savo sūnui, turėjo ir galėjo žinoti ir suprasti, kad N. V. jos turtą gali panaudoti darant nusikaltimą. Kolegijos nuomone, tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir jie grindžiami tik spėliojimais. Duomenų, kurie tikrai patvirtintų, kad M. V. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausantį sodybos pastatą jos sūnus N. V. panaudos kanapių auginimui ar kitokių nusikalstamų veikų darymui, kolegijos nuomone, byloje nėra. Todėl konfiskuoti patalpas, kuriose buvo auginamos kanapės, taikant BK 72 str. 4 d. 1 p. irgi nėra pagrindo. Tačiau BK 72 str. 5 d. yra nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju konfiskuoti patį pastatą, kuriame buvo auginamos kanapės, kolegijos nuomone, ir netikslinga, ir to negalima padaryti dėl to, kad tas pastatas priklauso kitam fiziniam asmeniui. Todėl šiuo atveju pats pastatas nekonfiskuojamas, o iš nuteistojo išieškoma to konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš prie bylos pridėtų dokumentų – Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad (duomenys neskelbtini). esančios sodybos pastato – gyvenamojo namo, kuriame buvo auginamos kanapės, vidutinė rinkos vertė yra 16 600 Lt. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už kanapių auginimą nurodytame pastate šioje byloje nuteistas ne tik N. V., bet ir su juo bendrininkų grupe veikęs nuteistasis R. L.. Konfiskuoti nutestojo R. L. turtą prokurorė apeliaciniame skunde neprašo, todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., iš nuteistojo N. V. turi būti išieškota tik jam tenkančios konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma, t.y. 8300 Lt.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, šiose dalyse apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, pripažinęs S. C. kaltu pagal BK 260 str. 3 d., skirdamas S. C. galutinę subendrintą bausmę, subendrino bausmes, paskirtas pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. Apie tai nurodoma ir nuteistojo S. C. gynėjo apeliaciniame skunde. Akivaizdu, kad BK 260 str. 1 d., o ne 3 d. paminėjimas nuosprendyje yra techninė klaida, tačiau ji turi būti ištaisyta. Nuteistajam S. C. tokio paties dydžio galutinė subendrinta bausmė paskiriama apėmimo būdu subendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 260 str. 3 d., 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas taip pat padarė klaidą nurodęs, kad nuteistajam N. V. paskirtos bausmės laikas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. liepos 8 d. Skundžiamas nuosprendis paskelbtas 2011 m. liepos 8 d., todėl ši klaida irgi turi būti ištaisyta.

Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma ir apie tai, kad į nuteistajam R. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę teismas neteisingai įskaitė laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą 10 dienų laiką. Pagal BK 65 str. 1 d. nuostatas viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Todėl į R. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaičius šio nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūtą 10 d. laiką, turėjo būti nustatyta, kad R. L. jau atlikęs ne 40, o tik 20 laisvės apribojimo bausmės dienų. Pagrįsti ir prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė sprendimus ne dėl visų daiktinių įrodymų likimo ir tokiu būdu pažeidė BPK 307 str. 6 d. 2 p. reikalavimus. Iš bylos matosi, kad pas nuteistuosius N. V. ir S. C. buvo paimtos įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios, jas ištyrus specialistams, buvo perduotos saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui ir Kauno apskrities VPK (1 t., 81, 101, 130 b.l., 2 t., 7-8 b.l.). Dėl šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų likimo teismas sprendimo nepriėmė. Kadangi šių medžiagų apyvarta uždrausta, jos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 2 p., turi būti sunaikintos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuriose N. V. pagal BK 260 str. 3 d. dėl 2828,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 459,230 g psichotropinės medžiagos metamfetamimo, laikymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamimo, gabenimo ir perdavimo S. C. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį.

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų metamfetamimo laikymo) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų metamfetamimo gabenimo ir perdavimo (kitokio platinimo) S. C.) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d. paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam N. V. paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Taip pat Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistajam N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 8 d.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d. iš nuteistojo N. V. išieškoti jam tenkančios konfiskuotino turto (sodybos gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)) dalies vertę atitinkančią pinigų sumą - 8300 Lt valstybei.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį ir nustatyti, kad nuteistasis S. C. labai didelį kiekį 379,585 g psichotropinių medžiagų metamfetamimo neteisėtai įgijo iš N. V..

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., nuteistajam S. C. pagal BK 260 str. 3 d., BK 259 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam S. C. paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

N. R. L. į jam pagal BK 265 str. 1 d. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti 10 dienų, išbūtų sulaikyme bei suėmime, ir, vadovaujantis BK 65 str. 1 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, laikyti R. L. atlikusiu 20 laisvės apribojimo bausmės dienų.

Daiktinius įrodymus – narkotines ir psichotropines medžiagas:

4,898 g (2,100 g grynosios medžiagos) heroino ir 836,500 g (379,019 g grynosios medžiagos) metamfetamino, perduotus saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui 2010 m. balandžio 12 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini); 0,471 g (0,068 g grynosios medžiagos) 1-(3-chlorofenil) piperazino, perduotų saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui 2010 m. gegužės 20 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini); 2828,04 g (459,124 g grynosios medžiagos) metamfetamino, perduotus saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui 2010 m. kovo 23 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini); 4 dėžes su 4676,50 g kanapių, perduotas saugoti Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 2010 m. rugpjūčio 11 d. priėmimo kvitu serija BBB, (duomenys neskelbtini), - sunaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo N. V. ir nuteistojo S. C. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.