- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-400/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Viktoras Kažys, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. K., V. B., R. J., V. Z.
- Advokatai
- Domantas Skebas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. B. , R. J. (R. J.) ir V. Z., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 19,001 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2007-09-11, kai tą pačią dieną, apie 10 val., minėtame bute, 0,088 g įgytos narkotinės medžiagos skolon už 50 Lt pardavė V. B. , po ko tą pačią dieną, apie 12 val., laiptinėje prie minėto buto, 0,106 g įgyto heroino skolon už 50 Lt pardavė R. J. Likusią dalį – labai didelį kiekį – 18,807 g minėtos narkotinės medžiagos R. K. toliau neteisėtai laikė minėtame bute kol 2007-09-11, 12.20 val., policijos pareigūnai paėmė dalį – 11,843 g heroino, o likusią dalį narkotinės medžiagos – 6,964 g heroino policijos pareigūnai paėmė 2007-09-27, apie 13.10 val., atliekant kratą nurodytame bute.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas D. Skebas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti R. K. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę šios straipsnio dalies sankcijos ribose. Apeliantas nesutinka su nuteistojo R. K. veikos kvalifikavimu ir jam paskirtos bausmės dydžiu.
Apeliantas mano, kad nepagrįsta teismo išvada, kad R. K. žinojo apie laikomų narkotikų labai didelį kiekį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išvadą, kad R. K. bent jau bendrais bruožais suvokė turįs labai didelį kiekį narkotikų, grindžia tuo, kad jis narkotines medžiagas paslėpė skirtingose vietose, kad jo bute buvo rastos svarstyklės ir folija. Tačiau byloje nepaneigti nuteistojo parodymai apie tai, kad elektroninės svarstyklės su narkotikų pėdsakais bei folija pas jį bute buvo likę iš anksčiau, kai jam buvo pareikšti įtarimai ankstesnėje baudžiamoje byloje dėl narkotikų platinimo. Po to jis šiomis svarstyklėmis nesinaudojo. Nuteistasis taip pat nurodė, jog jis paslėpė narkotines medžiagas skirtingose vietose tam, kad apie šių narkotikų laikymą nesužinotų jo artimieji. Jis jam perduotas narkotines medžiagas paslėpė bute, tačiau jų pakuočių neardė, jų kiekiu, grynumu, svoriu pernelyg nesidomėjo, tik iš kvapo suprato, kad tai yra heroinas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad R. K. būtų žinojęs kokį gryną narkotinių medžiagų kiekį jis laiko.
Apeliantas pažymi, kad kaltinant asmenį dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo, būtina nustatyti kaltininko tyčios turinį. Įrodymų apie nuteistojo tiesioginę tyčią laikyti labai didelį kiekį narkotikų byloje nėra. Šioje byloje narkotinės medžiagos kiekis ir šios medžiagos koncentracija buvo nustatyta tik atlikus specialius tyrimus. Iki specialisto išvados gavimo net ir policijos pareigūnai nežinojo apie tai, kad rastas narkotikų kiekis yra labai didelis. Tai patvirtina pirminis pranešimas apie įtarimą. Todėl nuteistasis juo labiau neturėjo galimybių pats nustatyti tikslų narkotikų kiekį, ištirti jų koncentraciją, atriboti heroino masę nuo pakuotės ir priemaišų masės. Nuteistasis pažymėjo, kad jis suvokė, jog saugo narkotikus, tačiau niekada nėra patvirtinęs, kad žinojo tikslų saugomų narkotikų kiekį. Todėl, apelianto manymu, teismo išvada, kad R. K. žinojo apie laikomų narkotikų labai didelį kiekį yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad R. K. turėjo tikslą išplatinti visas turimas narkotines medžiagas.
Nuteistasis R. K. kategoriškai neigia pardavęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Byloje nepaneigtos R. K. nurodytos narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybės. Jis nurodė, kad narkotinės medžiagos jam buvo perduotos saugojimui ir jis jas turėjo grąžinti tam pačiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas R. K. pateiktą kaltinimą dėl narkotinės medžiagos platinimo grindžia R. J. ir V. B. pirminiais parodymais, taip pat rašytiniais jų pareiškimais. Tačiau tiek minėtų asmenų pareiškimai, tiek R. J. pirminiai parodymai bei V. B. parodymai duoti teisme kelia abejonių dėl jų patikimumo. Byloje yra duomenų kad R. J. ir V. B. yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų. Pirminių apklausų metų jie kentė narkotinę abstinenciją, todėl nenorėdami būti sulaikyti ilgam laikui, davė tokius parodymus, kokių pageidavo tyrėjai. Be to, abu šie asmenys nuolat daro nusikaltimus, neteisėtai įgyja narkotines medžiagas, jas laiko ir vartoja, todėl jie patys yra suinteresuoti išvengti atsakomybės. Be to, teismas, remdamasis R. J. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, šiems parodymams suteikė patikimumo prezumpciją. Apeliantas pažymi, kad R. J. ir V. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nei R. K. , nei jo gynėjas nedalyvavo, todėl jie neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. Dėl to šios apklausos metu surinkti duomenys negali būti laikomi leistinu būdu surinktais įrodymais, nes jie buvo gauti pažeidžiant BPK 184, 185 straipsnių reikalavimus.
Be to, apeliantas mano, kad teismas R. K. paskyrė per griežtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas R. K. bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką (neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą). Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą, augina dvi mažametes dukras, kurios yra ligotos. Jo šeimos turtinė padėtis yra sunki. Nusikalstamą veiką R. K. padarė suklaidintas kito asmens, perdavusio jam paketą saugojimui ir neinformavusio apie šio paketo turinį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas – nuteistojo gynėjas - prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija nuteistojo R. K. kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir jam paskirta bausme. Apelianto manymu, byloje neįrodyta, kad R. K. žinojo, jog disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, bei kad jis turėjo tikslą turimas narkotines medžiagas platinti. Prašo perkvalifikuoti R. K. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę šios straipsnio dalies sankcijos ribose. Šie apelianto prašymai negali būti tenkinami.
BK 260 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Svarbiausias nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalyko požymis yra medžiagų kiekis, nes būtent pagal jį yra diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė.
Už BK 260 straipsnyje numatytos veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Šis požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant šį požymį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, konkretų narkotinės medžiagos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V—239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentele, kurioje nurodyti atitinkamų medžiagų kiekiai, nes tai yra objektyvieji veikos požymiai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius.
Kaip jau buvo minėta, nuteistasis R. K. neneigia disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau teigia nežinojęs jų kiekio. Šis nuteistojo aiškinimas neatitinka bylos duomenų.
Nuteistasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė iš nenustatyto asmens įgijęs paketą su narkotinėmis medžiagomis ir laikęs jas paslėptas savo bute.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad jis, gavęs paketą iš nepažįstamo asmens, parsinešė jį namo. Atplėšęs paketą jame pamatė žalios spalvos medžiaginę piniginę su užtrauktuku, kurioje buvo 17 polietileninių maišelių su milteliais, suprato, kad tai narkotikas – heroinas, nes jau buvo turėjęs reikalų su narkotikais (t. 2, b. l. 138-139). Kadangi jis anksčiau buvo teistas už narkotikų laikymą, išsigando, kad vėl gali būti teisiamas už tą patį, todėl narkotikus paslėpė. Narkotikų pakuotes išardė ir paslėpė skirtingose vietose todėl, kad tokį didelį paketą namuose buvo sunku paslėpti (t. 2, b. l. 144-145). Kratos metu R. K. pareigūnams atidavė tik vieną laikytų narkotikų dalį, nors kaip pats pripažino teisme, turėjo galimybę atiduoti visus turimus narkotikus, tačiau to nepadarė. Liudytojai policijos pareigūnai A. K. ir A. P. parodė, kad atliekant pirmą kratą R. K. bute pastarasis pats parodė vonioje laikomus narkotikus, kurie buvo paimti vonioje iš skirtingų vietų. Pakartotinės kratos metu kur yra laikoma likusioji narkotikų dalis nurodė nuteistoji V. Z. Be to, nuteistojo R. K. bute be narkotinių medžiagų buvo rastos ir elektroninės svarstyklės, kurios taip pat kaip ir narkotinės medžiagos, buvo slepiamos vonioje už pakabinamų lubų, taip pat rasti folijos ritinėlis, pinigai ir kiti daiktai (t. 1, b. l. 16-17, 62-63). Atlikus paimtų miltelių bei svarstyklių ekspertinį tyrimą buvo nustatyta, kad milteliai – tai narkotinė medžiaga – heroinas, o ant svarstyklių yra heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 28-29). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad svarstyklės pas R. K. buvo likusios nuo ankstesnės bylos ir jis jomis po to nesinaudojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. K. prisipažino svėręs turėtus maišelius su heroinu (t. 2, b. l. 138-139). Teisme minėtus parodymus nuteistasis R. K. paneigė, teigdamas, kad jis nesakė, kad narkotikus svėrė (t. 3, b. l. 150). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes minėtas įtariamojo apklausos protokolas yra pasirašytas tiek paties nuteistojo, tiek jo gynėjo, dėl apklausos protokolo turinio nei nuteistasis R.K., nei jo gynėjas jokių pretenzijų nepareiškė, jį pasirašė ir su jo turiniu sutiko (t. 2, b. l. 138-139).
Atlikus paimtų iš R. K. buto miltelių tyrimą buvo nustatyta, kad paimtų miltelių turinys – narkotinė medžiaga – heroinas, kurio kiekis - ne mažiau kaip 19,001 g. Toks kiekis pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nuostatas yra vertinamas kaip labai didelis kiekis narkotinės medžiagos.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad nuteistasis R. K. negalėjo žinoti tikslaus narkotinės medžiagos kiekio ir šios medžiagos koncentracijos, nes ji buvo nustatyta tik atlikus specialius tyrimus. Tačiau baudžiamasis įstatymas ir nereikalauja, kad kaltininkas tiksliai žinotų kokiu kiekiu narkotinių medžiagų jis disponuoja. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis.
Kolegijos nuomone, šioje byloje pakanka įrodymų, kad R. K. suvokė, jog jis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nuteistasis prisipažino, kad apžiūrinėjo paketą, jį padalino ir atskiromis dalimis slėpė, be to, jis jau anksčiau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotikais. Todėl R. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijos prasme, nėra būtina konstatuoti neteisėto labai didelio kiekio narkotikų įsigijimo arba laikymo metu turėto tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotikus, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, R. K. kaltė įsigus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu juos parduoti taip pat yra įrodyta.
Nuteistasis R. K. neigia pardavęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Tačiau šie nuteistojo parodymai yra paneigti byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Tai, kad nuteistasis R. K. prekiavo narkotinėmis medžiagomis parodė nuteistieji R. J. ir V. B., kurie narkotines medžiagas iš jo pirko.
Nuteistoji V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pirko heroiną iš R. K. ir tai darė ne kartą. Narkotikų dozė buvo pakuojama folijoje, ji pirkdavo ketvirtį gramo heroino (t. 3, b. l. 146). Nuteistasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė pirkęs narkotikus iš R. K. Jis pirminiame savo pareiškime nurodė, kad heroiną, kurį pareigūnai rado pas jį, jis ėmė iš R. (t. 2, b. l. 5-6, 7). Apklaustas kaip įtariamais R. J. parodė, kad jis vartoja narkotikus – heroiną, kuri pirkdavo iš įvairių asmenų. Paskutinius 2-3 kartus heroiną pirko iš vaikino vardu R. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. J. taip pat patvirtino aplinkybę, kad heroiną pirko iš R. K. (t. 2, b. l. 19-21). Tai, kad R. J. buvo R. K. draugas patvirtino ir R. K. sugyventinė V. Z. (t. 3, b. l. 148). Nors teisme nuteistasis R. J. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, norėdamas būti kuo greičiau paleistas namo (t. 3, b. l. 147-148), tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuteistojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo R. J. nurodytos parodymų keitimo priežastys yra neįtikinamos ir nepaneigiančios teismo išvadų. Be to, minėtų nuteistųjų parodymus apie heroino įsigijimą iš R. K. , patvirtino ir kiti teismo ištirti įrodymai – kratos protokolai, specialistų išvados.
Apeliantas skunde pažymi, kad nuteistųjų R. J. ir V. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nei R. K. , nei jo gynėjas nedalyvavo, todėl jie neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. Todėl, apelianto manymu, šių apklausų metu surinkti duomenys negali būti laikomi leistinu būdu surinktais įrodymais, nes jie buvo gauti pažeidžiant BPK 184, 185 straipsnių reikalavimus. Šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas.
Apelianto skunde nurodytas BPK 185 straipsnis numato nukentėjusiojo apklausą, o BPK 184 straipsnis - liudytojo apklausą. Gi, apelianto nurodyti asmenys – R. J. ir V. B. byloje buvo apklausti ne kaip liudytojai (ir juo labiau ne kaip nukentėjusieji), o kaip įtariamieji, todėl jų apklausai yra taikomos kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Įtariamieji byloje yra apklausiami vadovaujantis BPK 179, 188, 189 straipsnių nuostatomis, tai ir buvo padaryta šioje byloje. Todėl apelianto nurodytų BPK pažeidimų šioje byloje nėra.
Esant anksčiau išdėstytoms ir aptartoms aplinkybėms, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, ir padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai pripažino R. K. kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas parduoti, o jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Perkvalifikuoti nuteistojo R. K. veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį nėra įstatyminio pagrindo, todėl šis apelianto prašymas atmetamas.
Apeliantas taip pat nesutinka su nuteistajam R. K. paskirta bausme. Bausmės griežtumą apeliantas siejo su tariamai neteisingu R. K. veiksmų kvalifikavimu. Kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo, mano, jog R. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.
Apygardos teismas, skirdamas R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie reikalauja, kad teismas skirtų bausmę neperžengdamas baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepažeidė.
Teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. R. K. padarė labai sunkų ir pavojingą visuomenei nusikaltimą. Nuteistojo padarytas nusikaltimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių. Šio nusikaltimo tikslas ir motyvas savanaudiškas. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. narkotines medžiagas įgijo ir laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ir turėti iš to naudos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje ne kartą teistas. Paskutinį kartą buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Būdamas recidyvistu jis padarė naują labai sunkų nusikaltimą.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę, kurios dydis nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Apelianto nurodytos aplinkybės – kad R. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino neteisėtai laikęs narkotines medžiagas, taip pat kad jis turi šeimą, mažametes dukras, kad jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, o nusikalstamą veiką jis padarė būdamas suklaidintas kito asmens – vertinant R. K. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą lemiančios įtakos neturi.
Aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti R. K. paskirtą bausmę, apeliantas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nuteistojo gynėjo prašymas – švelninti nuteistajam paskirtą bausmę - atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nenustatė, todėl nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. K. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą atmesti.