Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. LK-75 taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 16 d. Nuteistasis bus atlikęs 2/3 paskirto bausmės laiko 2019 m. liepos 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. kovo 22 d.) yra 5 metai 2 mėnesiai 25 dienos.

3. Komisija 2019 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. LK-75, kuriuo nutarė N. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 dalį. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis nevartoja psichoaktyvių medžiagų, aukšta motyvacija keisti savo gyvenimo būdą, artimi ryšiai su artimaisiais, žema nusikalstamo elgesio rizika, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų nepažeidė. Komisija pripažino, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. LK-75 taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

5. Nuteistasis N. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. LK-75 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skundo autoriaus teigimu, BPK 360 straipsnis numato teismo pareigą informuoti prokurorą, o prokuroras turi teisę teikti skundą dėl Komisijos nutarimo, bet ne atsiliepimą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą.

5.2. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojamosios dalies, nes po aprašomosios dalies teismo pateikiamas įstatymų nuostatų citavimas ir faktinių aplinkybių bei Komisijos nutarimo teksto kartojimas. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodytoje BVK 8 straipsnio 1 dalyje nėra nieko, ką būtų galima pritaikyti lygtiniam paleidimui.

5.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad įstatymais teismui nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimą bei dubliuoti jos darbą, t. y. lygtinio paleidimo klausimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Sutinkamai su BPK 360 straipsniu, teismas turi nagrinėti tik Komisijos nutarimo teisėtumą, o pagal BVK 164 straipsnį prašymo taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjimas yra išimtinai Komisijos prerogatyva. Komisijai priėmus verdiktą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kvestionuoti ar yra BVK 157 straipsnyje numatytas pagrindas manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas nebegali.

5.4. Skunde nurodoma, kad vertinant ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę, asmenys yra diskriminuojami – vienodai gerai įkalinimo įstaigoje besielgiančius asmenis mėginama traktuoti skirtingai. Tai nesuderinama su konstituciniu proporcingumo principu. Taip pat atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, teistumų skaičių – asmenys yra baudžiami pakartotinai. Už nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį asmeniui jau yra skirta bausmė, bei į tai atsižvelgiama atliekant OASys vertinimą, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį.

5.5. Skunde teigiama, kad teismas turėjo vadovautis Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22. Rekomendacijos nepaisymas yra CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, t. y. neteisėta veika, bei kartu pažeidžia nuteistojo teisėtus lūkesčius, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

5.6. Skunde pažymima, jog tiek Komisija, tiek teismas yra taikę lygtinį paleidimą asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo tris kartus aukštesni ir priklausė netgi aukštai rizikai. Šiuo atveju teismas lygtinio paleidimo taikymą laikė esant savo subjektine teise, kuria gali naudotis savo nuožiūra. Dėl to teismo nutartis yra diskriminacinė ir pažeidė nuteistojo teisėtus lūkesčius.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą į nuteistojo N. V. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.

6.1. Prokuroras nurodo, kad N. V. šiuo metu bausmę atlieka už tyčinius labai sunkius nusikaltimus, kurių pasekmės itin sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, todėl taisyti nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės negalima. Be to, nuteistajam paskirtos bausmės neatlikta dalis yra labai didelė, todėl nuteistąjį N. V. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.

6.2. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog N. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami, todėl nuteistojo mąstymas ir elgesys koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones.

6.3. Atsiliepime pažymima, jog nuteistasis teistas jau nebe pirmą kartą, pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai N. V. teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Be to, N. V. jau buvo taikoma valstybės probacija (atidėtas bausmės vykdymas), tačiau ji jokių rezultatų nedavė – nuteistasis pažeidė vykdymo sąlygas. Dėl to nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties.

6.4. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis N. V. bausmės atlikimo metu septynis kartus paskatintas, kas rodo jo norą pasitaisyti. Vis dėlto atliekant bausmę nuteistasis net devynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nors šiuo metu nuobaudos ir negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis net būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

7. Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog prokuroras, gavęs teismo pranešimą apie paskirtą klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo nagrinėjimą, turi teisę pateikti atsiliepimą. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nutarties dalyje išdėstė prokuroro atsiliepimo argumentus, tačiau motyvuojamojoje dalyje teismas neatsižvelgė vien tik į prokuroro nuomonę, bei tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, yra pakankamai argumentuota, nors motyvai ir glausti, tačiau joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti N. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. N. V. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Nei BVK, nei BPK nuostatos nebuvo pažeistos, todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo N. V. skundo argumentais, jog spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas jo pažangos vertinimo pakartotinai neatlieka (jis būna atliktas Komisijos nutarimu), atsižvelgiant tiek į 157 straipsnio lingvistinį aiškinimą (o būtent: ir (ar) jungtukų įvardijimą), tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors šios aplinkybės jau būna įvertintos Komisijos nutarime, tačiau nei apylinkės teismo, tvirtinančio/ atsisakančio tvirtinti Komisijos nutarimą, nei apygardos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą, Komisijos nutarime konstatuotos išvados neriboja. BVK 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog analizuojamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai vertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu sumenkindamas Komisijos darbą, atmestini kaip deklaratyvūs.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam šiuo metu nustatoma žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 4 balais. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (13 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, N. V. pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Vertinant dar kartą bylos aplinkybes ir tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą, nustatyta, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, spręstina apie asmens galimybes tinkamai adaptuotis visuomenėje ir vertinami duomenys dėl atitinkamo teisėto elgesio formavimosi. Taigi, N. V. turi artimuosius, su jais paliko ryšius, bendrauja, mokosi bei yra motyvuotas dirbti, paleistas lygtinai irgi būtų įdarbintas, turi aiškius ilgalaikius tikslus. Be to, akcentuojant, kad nuteistojo elgesys yra teigiamai pakitęs, padarytos išvados, nes skatintas 7 kartus, tačiau už jo pavyzdingą elgesį, mokymąsi bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo taikytos paskatinimo priemonės – suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, pareikštos padėkos, panaikinta prieš terminą nuobauda, perkeltas į atvirąją koloniją. Taigi, toks elgesys ne tik, kad turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, bet ir toleruotinas bei formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Matyti tai, kad paskutiniu jos metu nuteistasis laikėsi nustatytų pataisos įstaigos taisyklių, tačiau jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad N. V. 9 kartus yra nusižengęs, ir tai atitinkamai teismo buvo įvertinta. Nors nuobaudos negaliojančios, šios aplinkybės yra pakankamos, jog teismas nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į N. V. siekiamą pataisą laisvėje. Taigi, vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį.

13. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas N. V. nėra pirmasis. Iš viso praeityje jis buvo teistas 6 kartus, o tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu N. V. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo sąlygas. Vien tik šis faktas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą N. V. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia N. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, N. V. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

14. N. V. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, o likusi atlikti bausmės dalis gana didelė, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.

15. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo N. V. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo N. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.