Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 27 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V., gim. 1969 m., Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 23 d.

3. Komisija 2022 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam S. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, ieškinių neturi, laisvėje turės gyvenamą vietą ir darbą, jo elgesys ir nuostatos pataisos namuose keitėsi teigiama linkme, jo nusikalstamo elgesio rizika žema.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi šį skundą tenkino ir Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė, nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė. Teismas nurodė, kad nuteistąjį pozityviai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.

2. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, vyks gyventi pas sutuoktinę L. V. į (duomenys neskelbtini) (pateikiamas sutuoktinės sutikimas priimti vyrą). Pataisos namuose nuteistasis mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, taip pat Marijampolės profesinio rengimo centre ir įgijo staliaus bei šaltkalvio specialybes. Nuteistojo teigimu laisvėje dirbo apie 8 metus, paskutinį kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kur planuoja dirbti ir lygtinio paleidimo atveju (pateikta tai patvirtinanti pažyma). Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – sutuoktine, seserimi, dukra. Pataisos namuose nuteistasis iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiėmimuose, renginiuose („Krizių psichologija“, Agresijos ir autoagresijos valdymas“, psichokorekcinės grupės užsiėmimuose, „Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose“, Konstitucijos egzamine), skatintas 11 kartų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš vidutinės tapo žema. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

12. Kaip matyti iš 2022 m. sausio 18 d. Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistajam S. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas gyvenimo būdas bei mąstymo lankstumo stoka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. V. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo ne sistemingai: 2018 m. spalio 10 d. atlikto elgesio rizikos vertinimu nustatyta žema rizika, 2019 m. gruodžio 6 d. – iš žemos tapo vidutine, 2020 m. rugpjūčio 18 d. – išliko vidutinė, 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. birželio 4 d. ir 2022 m. sausio 11 d. – iš vidutinės tapo žema. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje S. V. teistas tris kartus, iš kurių du teistumai už labai sunkius nusikaltimus (BK 129 straipsnis). Jam taip pat du kartus buvo taikyta amnestija ir skirtos laisvės atėmimo bausmės sutrumpintos, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau tai nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaikė ir teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų (dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti (BK 249 straipsnio 1 dalis, BK 260 straipsnio 3 dalis)) padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino S. V. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, jog spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės S. V. ne visi Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad jau pirminiame lygmenyje Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

14. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis anksčiau darydavo gana impulsyvius sprendimus, šiuo metu vis labiau apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos spontaniškai. Nors nuteistasis ir teigia, kad paprastai gyvenime nesielgia spontaniškai ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau paskutinę nusikalstamą veiką padarė spontaniškai. Nuteistasis gali įvardinti kai kurias savo problemas, jų kilmę, įtakojančias situacijas ar veiksnius, dažniausiai sugeba rasti sprendimus, tačiau kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ne kartą yra pažeidęs ir vidaus tvarkos taisykles, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog S. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis 4 kartus yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka, nors nuobaudos ir nebegalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuolatos laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą nuteistasis baustas 2018 m., praėjus daugiau kaip 7 metams nuo bausmės atlikimo pradžios pataisos namuose. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors S. V. bausmės atlikimo metu skatintas 11 kartų, tačiau, kaip ir minėta, yra ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad S. V., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

15. Abejonių tinkamu S. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, S. V. iki įkalinimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, jo teigimu dirbo įmonėje vairuotoju. Pataisos namuose nuteistasis nebuvo įdarbintas, nes neturėjo reikalingo pažymėjimo darbui kūriku, šiuo metu pataisos namuose taip pat nedirba. Nuteistajam finansiškai padeda artimieji (gauna pinigines perlaidas iš sutuoktinės). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis dirbo, tačiau gaunamo darbo legalaus darbo užmokesčio nepakako, nes šuo metu bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, kurias padarė iš esmės dėl savanaudiškų paskatų. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai S. V. galės įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą. Juolab, kad iki nuteisimo S. V. dirbo toje pačioje bendrovėje.

16. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, specialybių įgijimas, darbas bei galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog S. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kartu su skundu pateiktame nuteistojo įsipareigojime lygtinio paleidimo atveju padėti šiuo metu kare kovojantiems Ukrainos piliečiams, savo giminėms Ukrainoje yra pozityviai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jos nėra pagrindas nuteistojo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurie atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytas šio instituto taikymo sąlygas, tačiau vertinamu atveju, kaip jau minėta, S. V. šių sąlygų neatitinka. Pažymėtina, kad nuteistojo sutuoktinės pateiktas laidavimas dėl S. V. lygtinio paleidimo ir įsipareigojimas užtikrinti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir bus sąžiningas taip pat nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

17. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs jau didžiąją bausmės dalį ir todėl yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę bausmės dalį nei numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kada jis įgiję teisę į lygtinį paleidimą, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Be to, būtina įvertinti vis dar pakankamai didelį atliktos bausmės bei likusios bausmės santykį. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį S. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam S. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė, jo pristatymų lygtinio paleidimo komisijai skaičius, bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nepažeidžia, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.