- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 1N-64/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kaltinamasis
- A. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas E. S. prašymas leisti pasimatyti su kaltinamuoju A. S..
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. S. 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą išduoti leidimą jai ir sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasimatyti su sutuoktiniu A. S., kuris Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos E. S. prašymą jai ir sūnui leisti pasimatyti su sutuoktiniu kaltinamuoju A. S. atmetė motyvuodamas, kad baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti, kaltinamieji neapklausti teisme, todėl bet koks jų susižinojimas su artimaisiais šiuo metu galėtų pakenkti objektyviam bylos nagrinėjimui teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. S. skunde nurodo, jog skundžiamos nutarties motyvas yra visiškai nepagrįstas. Teismas, neleisdamas jai ir sūnui pasimatyti su sutuoktiniu, pažeidė ne tik suimtųjų teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei jos protokolų nuostatas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad suimti kaltais nepripažinti asmenys turi kur kas mažiau teisių, nei nuteistieji. Sutuoktinis suimtas ilgiau nei 20 mėnesių, todėl toks draudimas trukdo palaikyti šeiminius ryšius, juo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu pasimatyti leisdavo. Pareiškėja šioje byloje nėra proceso dalyvė, todėl žmonos bei sūnaus bendravimas su vyru ir tėvu niekaip negali pakenkti bylos nagrinėjimui.
Pareiškėja E. S. skundu prašo panaikinti nutartį ir suteikti jai bei sūnui M. S. daugkartinį leidimą pasimatyti su vyru ir tėvu A. S..
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. S. skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Įstatymo 22 straipsnis suformuluotas taip, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, o prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis motyvuotu sprendimu tik išimtiniais atvejais.
Nei BPK, nei minėtas Įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau sisteminiu būdu aiškinant įstatymus laikytina, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui ar bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti suimtajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.
Kauno apygardos teismas atsisakymą leisti E. S. bei sūnui pasimatyti su suimtu sutuoktiniu A. S. motyvavo tuo, kad byla teisme dar nepradėta nagrinėti ir bet koks kaltinamųjų susižinojimas su artimaisiais galėtų pakenkti objektyviam bylos nagrinėjimui.
Aukštesniojo teismo nuomone, toks skundžiamą nutartį priėmusio teismo motyvas nėra pakankamas atmesti suimtojo sutuoktinės prašymą.
Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2012 m. kovo 29 d. Teisminis bylos nagrinėjimas dar nepradėtas, tačiau E. S. nėra proceso dalyvė, ji neįtraukta į asmenų, kuriuos būtina apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą.
Teismas neargumentavo, taigi darytina išvada, jog nenustatė, kaip konkrečiai bendravimas su šeimos nariais gali pakenkti nagrinėti bylą, juo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. vasario 3 d. prokurorė leido žmonai ir sūnui daugkartinius pasimatymus su A. S.. Byloje nėra duomenų, jog tie pasimatymai padarė žalingą įtaką ikiteisminiam tyrimui.
Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė, kuo pasimatymai su šeima gali pakenkti teismui nagrinėjant bylą. Kaltinamasis pasirinko nuoseklią poziciją neigti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl aplinkybė, kad jis dar neapklaustas teisme, nėra kliūtis bendrauti su šeimos nariais.
Nenustatyta duomenų, jog E. S. ir jos sūnaus pasimatymai su suimtu kaltinamuoju A. S. gali kaip nors paveikti bylos nagrinėjimą, pakenkti objektyviam įrodymų ištyrimui ar kitaip trukdyti bylos procesui.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis suimtas jau 20 mėnesių, o šeimoje auga paauglys sūnus, šeiminių ryšių palaikymas, jei jis netrukdo bylos procesui, neprieštarauja galiojantiems nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, reglamentuojantiems suimtųjų teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
E. S. (žmonai), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (sūnui), (duomenys neskelbtini), suteikti daugkartinį leidimą iki 2012 m. rugsėjo 15 d. ne dažniau kaip kartą į dvi savaites pasimatyti su kaltinamuoju A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ,,Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse“ nustatyta tvarka.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.