Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-270 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. S. prašo panaikinti 2021 m. vasario 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-270 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyią nuteistojo priežiūrą. Nurodo, kad Komisija priimdama nutarimą nebuvo objektyvi, sprendė ne dėl visų su lygtiniu paleidimu susijusių klausimų, nepagrįstai ir neteisėtai akcentuodama jo kriminalinę praeitį ir padarytą nusikaltimą. Nuteistasis nurodo, kad neapgalvotai prisidėjo prie jau vykdomo nusikaltimo ir tiesiog po keleto valandų atsidūrė įkalinimo įstaigoje 14 metų terminui. Taigi, mano, kad Komisija jo atžvilgiu išreiškė išankstines aiškiai negatyvias nuostatas, pasisakė pabrėžtinai neobjektyviai, kas sutrukdė Komisijai priimti bešališką, teisingą ir tinkamai motyvuotą nutarimą. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nutarimu Komisija pateikė deklaratyvias, nemotyvuotas ir visiškai nesuprantamas tolimesnes socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir tai yra pakankamu pagrindu Komisijos nutarimui panaikinti. Nuteistasis pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems nėra suteikiama galimybė nei patiems susirasti darbą, nei patiems susirasti nemokamus darbus - tokią galimybę turi tik atvirosios kolonijos ir Pusiaukelės namų nuteistieji. Nurodo, kad mokosi profesinio rengimo centre, taigi suderinti darbą, mokymąsi ir itin griežtus laiko atžvilgiu režimo reikalavimus (skaičiuotes, dienotvarkę) būtų ne tik sudėtinga, bet greičiausiai ir neįmanoma. Nuteistasis nurodo, kad ir terminas, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymą, taip pat privalo būti motyvuotas. Mano, kad Komisijos netoleruotinas, jau įpročiu tapęs, svarstymų atidėliojimas iki pačios paskutinės maksimalaus įstatymo leidžiamo termino dienos turi ir Komisijos vengimo vykdyti savo pareigas požymius. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamo nutarimo išvedžiojimai, esą „sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais, bei lygtinio paleidimo tikslais“ - didžiąja dalimi yra veikimu ultra vires ir demagogija. Bausmės tikslus apibrėžia vienintelis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnis, adresuotas bausmę skiriančiam teismui. Lygtinio paleidimo Komisija neskiria bausmės, taigi neturi jokio pagrindo nei vadovautis BK nuostatomis, nei pasisakyti apie bausmės tikslus. Svarbiausiuoju bausmės vykdymo principu laikytinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas. BVK apibrėžti bausmės vykdymo principai yra adresuoti bausmę vykdančioms institucijoms, kurių baigtinis sąrašas išvardintas BVK 16-21 straipsniuose, Komisijos šiame sąraše nėra, todėl deklaruoti vadovavimąsi bausmės vykdymo principais reiškia veikti kardinaliai priešingai BVK 9 straipsnyje įtvirtintam principui, Komisija neturėjo jokio pagrindo. Mano, kad Komisija atsižvelgdama į nusikalstamas veikas, už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį prieštarauja Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintam non bis in idem principui. Pabrėžia, kad į šias aplinkybes jau atsižvelgė teismas, skirdamas bausmę, o pakartotinis šių aplinkybių vertinimas bausmės atlikimo pabaigoje, juo labiau - pateikiant šias aplinkybes kaip argumentą netaikyti lygtinio paleidimo - yra tiesioginiu Konstitucijos 31 str. 5 d. pažeidimu. Kadangi negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai, nuteistojo nuomone, skundžiamo Komisijos nutarimo panaikinimo privalomumas abejonių nekelia. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamame nutarime Komisija pripažino ženklų, taigi ir akivaizdų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo faktą, tačiau priėmė siurprizinį, teisėtus lūkesčius pažeidžiantį sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymi, kad Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 patvirtina teisę ir sukuria teisėtus lūkesčius, kad „Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus (§20). Akcentuotina, kad šie reikalavimai ne tik privalo būti minimaliais (§20), bet taip pat privalo būti aiškiais ir tiksliais (§18), o galimas kalinio neatitikimas šiems minimaliems reikalavimams privalo būti įrodytas (§20). Taigi nepateikus įrodymų, kad kalinys galimai neatitinka minimalių, aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, kaliniui lygtinis paleidimas taikomas būti privalo. Valstybė turi pareigą nepažeisti piliečio teisių ir teisėtų lūkesčių. Nuteistasis nurodo, kad jam yra 49 metai, taigi jau senai nėra apie savo veiksmų pasekmes nemąstančiu vaikėzu, turi šeimą, gyvenamąją vietą. Yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti, būdamas laivėje būsi priimtas dirbti V. S. įmonėje Kauno mieste. Dirbdamas galėtų tinkamai rūpintis artimaisiais. Mano, kad per daugiau kaip 10 metų ir 5 mėnesių praleistų įkalinime, bausmės tikslai tikrai buvo pasiekti, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė kardinaliai ir jis tikrai sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog nuteistasis teistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 7 mėnesiai ir 25 dienos.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, nemotyvuotas, deklaratyvus dėl to naikintinas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.

Komisijos nutarime aiškiai nurodyti argumentai, kuriais vadovaudamasi Komisija nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, t. y. kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nutarimo priėmimo dienai 1 nuobauda galiojo, įvertinta, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Komisija aptarė nustatytas nuteistąjį apibūdinančias ir charakterizuojančias aplinkybes, įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodmenis ir jų kitimą bausmės atlikimo metu, įvertino neatliktos bausmės laiką, kaip galintį suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau neteistas (ankstesni du teistumai išnykę), tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus baustas drausmine tvarka (Komisijos nutarimo priėmimo dienai viena nuobauda galiojo), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. S. netinkamas elgesio modelių pasirinkimas yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog Komisija nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija aiškiai įvardino aplinkybę, sudarančią pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas pritaria šiai Komisijos pozicijai, 2020-01-06 atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė 54 balus, kurie ir išliko nepakitę iki 2021-02-11. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuo formalaus pagrindo taikyti nuteistojo atsiradimo momento, atlikus minimalią bausmės dalį lygtinio paleidimo taikymui (t.y. nuo 2020-02-14) t.y. per daugiau nei vienerius metus laiko nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (34 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti A. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

A. S. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydama nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą.

Dar vienas skundo argumentas – Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18-20 principais. Kalbant apie 18-tą rekomendacijos principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nurodo, kad pakartotinai teikiamos rekomendacijos socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, nemotyvuotos, jau ne kartą nuteistojo įvykdytos. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Antra, skunde nuteistojo nurodyta Rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog BK ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nors nuteistasis ir skatintas 5 kartus, mokosi, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Teismas nepritaria skundo argumentui, kad Komisija priimdama sprendimą, nepagrįstai vadovavosi BK numatytais bausmės tikslais, BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu ir veikė viršindama savo įgaliojimus, kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija vykdė jai įstatymo, t. y. BVK 157 straipsnyje, numatytas funkcijas bei priėmė jos kompetencijoje esantį sprendimą.

Nuteistasis kritikuoja Komisijos nustatytą maksimalų įstatymo leidžiamą terminą, kuriam atidėtas jo prašymo taikyti lygtinį paleidimą pakartotinis svarstymas, vertina, kad toks termino paskyrimas sietinas su Komisijos vengimu vykdyti savo pareigas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato taisyklių, kad antrą kartą ar dar vėliau skiriant rekomendacijas nuteistajam, jų terminas turėtų būti trumpesnis nei 6 mėnesiai ir kokie kriterijai tam turi įtakos. BVK 164 str. 6 d. reglamentuoja tik ilgiausią pakartotinio svarstymo terminą, t. y. jis negali būti vykdomas vėliau kaip po 6 mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Kitų terminų įstatymas nenumato, kas reiškia, kad Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymas, neviršijant įstatyme numatyto 6 mėnesių termino. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, jog Komisijos nutarime nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos bei jo pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas, atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisijos nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, tačiau kaip lygtinio paleidimo taikymo aplinkybių visumos dalis gali būti ir neatliktos bausmės įvertinimo aspektas.

Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių A. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.