Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisija) priimtu nutarimu Nr. LK-206 nutarta taikyti nuteistajam S. V., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 9 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant 2020 m. gruodžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistojo bausmės pradžia - 2011 m. lapkričio 22 d.; bausmės pabaiga - 2023 m. rugsėjo 23 d. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirto bausmės laiko 2019 m. kovo 23 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 9 mėnesiai 12 dienų. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 40 balai iš jų (20 balų) rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (20 balų), kurie gali keistis. 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas pirminis nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotino nusikaltimo rizikos įvertinimas , kurio metu nustatytas 40 balų, 2019 m. gruodžio 6 d. nustatyta vidutinė rizika - 42 balai, 2020 m. rugpjūčio 18 d. - 41 balas. Nuteistajam šiuo metu yra būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, nuteistasis turės galimybę įsidarbinti. Nuteistojo finansinė padėtis ganėtinai stabili, nors turi skolų, tačiau jos nėra didelės. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis nevartoja psichoaktyvių medžiagų, turi aukštą motyvaciją ateityje nenusikalsti.

S. V. atlieka 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2011-11-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 str. 1 d. (nusikalstamas susivienijimas) – 10 metų, 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) – 13 metų, vadovaujantis 63 str. 1d., 4 d. galutinė bausmė – 13 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas tris kartus: 1993-09-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal BK 104 str. (nužudymas) laisvės atėmimu 8 m., pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ likusi bausmė sumažinta 1 m. 6 mėn. ir galutinė bausmė 6 m. 6 mėn.; 2) 2000-06-22 Vilniaus apygardos teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 105 str. 12 p. laisvės atėmimu 13 m. 2003-06-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 str. 12 p. į 2000m. 129 str. 1 d. galutinė bausmė 11 m. laisvės atėmimo, kuri 2003-07-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikinta veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 str. 12 p. į 2000 m. BK 104 str. galutinė bausmė 10 m. laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „dėl amnestijos“ 5 str. paskirta bausmė sumažinta 1/6 , galutinė bausmė 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2009-10-29 Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo nuosprendžiu 3 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 23 d.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra skundo dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. V., nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam darančiam akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistajam šiuo metu yra būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, nuteistasis turės galimybę įsidarbinti. Nuteistojo finansinė padėtis ganėtinai stabili, nors turi skolų, tačiau jos nėra didelės. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis nevartoja psichoaktyvių medžiagų, turi aukštą motyvaciją ateityje nenusikalsti, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog S. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už keturis kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos negalioja. Nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, turi paskatinimų, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką S. V. nustatyta žema – 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ir dinaminiai (kintantys) balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina, kad S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Anksčiau nuteistasis taip pat teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuo praėjusio rugpjūčio mėnesio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo labai nežymiai tik 1 balu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs savo elgesį kiek minimizuoti, nors tiesiogiai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų , tačiau kriminogeninė istorija, nusikaltimų pobūdis rodo jų ankstesnį buvimą. Nuteistasis supranta reikalingumą laikytis visuomenėje priimtų taisyklių, normų, tačiau ne visuomet laisvėje pavyksta tai padaryti. Mąstyme stokoja lankstumo, dėl paskutinio nusikaltimo kaltę minimizuoja, tam tikrų nusikaltimo dalių nepripažįsta.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. V. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 12 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (nusikalstamas susivienijimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, galimybę įsidarbinti, ganėtinai stabili nuteistojo finansinė padėtis, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, aukštą motyvaciją ateityje nenusikalsti) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu S. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, dėl ko atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. LK-206.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. LK-206, kuriuo nuteistajam S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

N. S. V. asmens bylą gražinti Marijampolės pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.