Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. U. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kalu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 28 d., pabaiga – 2024 m. vasario 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. U. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad D. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sutiko dirbti ir dirba nuo 2018 m. gruodžio 21 d., palaiko ryšius su artimaisiais, ryšys su šeimos nariais tvirtas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą, nuo 2018 metų periodiškai dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo ne vieną kartą paskatintas už gerą, pavyzdingą elgesį, gerą darbą, 2019 m.- 2020 m. mokėsi ir įgijo specialybę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos, priešingai nuteistojo teiginiams, skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau net ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistajam, Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; praeityje buvę gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie neskatino prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (finansinis nusikalstamos veikos motyvas). Du paskutiniai iš nurodytų kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, t. y. jų pokytis priklauso nuo paties nuteistojo dedamų pastangų. Pastebėtina, kad su gyvenimo stiliaus ypatumais susijęs kriminogeninis veiksnys buvo nustatytas ir ankstesnio svarstymo metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Ne tik statinių, bet ir dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad nors nuteistasis ir lankė atitinkamas programas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo. Todėl sutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, iš keturių Komisijos narių 2 nariai balsavo prieš D. U. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

9. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, nuteistasis ne kartą buvo skatintas – 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis D. U. 2018 m. – 2021 m. laikotarpyje skatintas 15 kartų. Tačiau minėtoje pažymoje fiksuotas ir vienas nuteistojo padarytas pažeidimas – 2018 m. spalio 26 d. D. U. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą paskirtas papeikimas. Nors vienkartinis įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atveji nesuponuoja D. U. elgesio, kaip išimtinai neigiamo, vertinimo, pažymėtina, kad laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos nuteistasis tinkamai nevykdė. Todėl skundžiamoje nutartyje, vertinant nuteistajam vykdomo pataisos proceso efektyvumą, jo įtaką išimtinai tik teigiamiems nuteistojo elgesio pokyčiams, į padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą atsižvelgta pagrįstai ir ši aplinkybė, kartu su kitais duomenimis, įvertinta teisingai.

10. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl padarytos nusikalstamos veikos vertinimo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat su likusios neatliktos bausmės dalimi. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tuo labiau, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis laisvės atėmimo bausmę D. U. atlieka ne pirmą kartą (buvo teistas (duomenys neskelbtini), atliko bausmę), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kuriame dalyvavo ilgą laiką – nuo 2005 m. iki 2010 m., nors elgesiui nėra būdingas nusikaltimų modelis, stebimas nusikaltimų sunkėjimas. Be to, kriminogeninė istorija ir nusikaltimų sunkėjimas išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, neatliktos bausmės dalis (2 metai 5 mėnesiai 7 dienos iš paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant 2021 m. rugsėjo 2 d. Komisijos posėdžio dienai) negali būti visiškai sumenkinami ir šių aplinkybių vertinimas, kitų lygtinio paleidimo klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra draudžiamas. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

11. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai, susiję su gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti ir motyvacija darbinei veiklai, palaikomais socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su darbu, gyvenamąją vieta ir šeima susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris, be kita ko, buvo padarytas siekiant neteisėtu būdu gauti finansinės naudos – nuteistasis dalyvavo organizuoto susivienijimo, suburto daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda ir disponavimu dideliu kiekiu šių medžiagų, veikloje. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas ir iš darbinės veiklos gaunamos legalios pajamos nebuvo aplinkybės, skatinusios išimtinai tik teisėtą nuteistojo elgesį. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui, nėra pagrindo.

12. Dėl skundo argumento, kad apylinkės teismas sprendė ne Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą, o iš naujo nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas, pažymėtina, kad pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Patikrinti, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, ar nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, neišanalizavus ir neįvertinus lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių duomenų, nėra galimybės. Vien tai, kad apylinkės teismas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą padarė priešingą, nei Komisija, išvadą, savaime nereiškia, kad teismas, svarstydamas Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimą, pažaidė baudžiamojo proceso nuostatas ir priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą, aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą, priimtą pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nenustatė.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą D. U. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad D. U. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neįpareigoja ir nuteistojo argumentai dėl Teisingumo ministrės pateiktos naujos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijos ir siekio didinti lygtinai paleidžiamų asmenų skaičių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas pagal galiojančias BVK ir BPK nuostatas, kurių apylinkės teismas nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.