- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- BIK-562/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo A. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaitant sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
2.1. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 39¹ straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., S. M. (S. M.), D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), tiesiogiai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame įrengtose slėptuvėse iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką pargabendamas labai didelius kiekius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų – 1-(3–chlorofenil)piperazino, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.
2.2. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų spalio mėnesio pradžioje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. 14 (duomenys neskelbtini), kur 2010 m. spalio 14 d. apie 19.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
2.3. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 12 d. Nyderlandų Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. 14 (duomenys neskelbtini), kur kartu su D. T. ir A. B. šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį 2010 m. spalio 14 d., tarp 18.30 val. – 19.45 val., garaže Nr. 14 (duomenys neskelbtini), iškrovė iš automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtų slėptuvių, tokiu būdu gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo A. S. gynėjo kasacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
3. Pareiškimu nuteistasis A. S. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir ištaisius jam paskirtų bausmių bendrinimo klaidas paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Pareiškėjas nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad buvo padarytas ne pavienis nusikaltimas, o tęstinė veika. Pareiškėjui inkriminuota viena (2010 m. spalio 14 d.) veika buvo kvalifikuota net pagal tris BK straipsnius ir buvo skiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamos veikos požymį atskirai, vėliau bendrinant bausmės buvo apimamos ir sudedamos, taip pažeidžiant BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas. Šiuo atveju konstatuotina idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu. Skirdamas bausmę teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.
3.2. Teisingumas – tai visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas, sudarantis sąlygas vienodai teismų praktikai. Šis principas savaime nepaneigia, kad tam tikroms asmenų kategorijoms, esančioms skirtingose padėtyse, gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas. Teismas klauso tik įstatymo, todėl jis privalo derinti įstatymo jam suteiktą laisvę ir vienodą baudžiamąją priemonių parinkimo bei skyrimo praktiką. Paskirta bausmė nepagrįstai artima maksimaliai įstatymo sankcijoje nustatytai bausmei. Antra, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymų reikalavimus, jis turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį.
3.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui apsisprendus dėl skirtinos bausmės rūšies, jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Taigi įstatymo sankcijoje nustatytų bausmių vidurkis yra atskaitos taškas teisingai bausmei parinkti. Skirdamas bausmę, teismas taip pat vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taigi, nustatęs bausmės vidurkį, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio nesprendė taip, kaip reikalauja įstatymas (nustatyti bausmės rūšies vidurkį pagal įstatymo sankcijos ribas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, kad savo kaltės nepripažino, nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas nuosprendyje nurodė, kad pareiškėjui skirtina bausmė, artima sankcijose nustatytų bausmių vidurkiui, ir paskyrė keturiolika metų laisvės atėmimo.
3.4. Šioje baudžiamojoje byloje teismas, skirdamas bausmę kitam nuteistajam A. Š., atsižvelgė į ankstesnius teistumus, taip pat į tai, kad jis baustas administracinėmis nuobaudomis, kad savo kaltės nepripažino, nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas nuosprendyje nurodė, kad A. Š. skirtina bausmė, didesnė nei sankcijose nustatytų bausmių vidurkis, ir paskyrė keturiolika metų laisvės atėmimo. Ši bausmė kasacinės instancijos teismo nutartimi buvo sušvelninta iki trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Taigi buvo deklaruota, kad pareiškėjui ir A. Š. skiriamos labai skirtingos bausmės, tačiau galiausiai buvo paskirtos vienodos bausmės. Neaišku, kuo skiriasi neteisto asmens teisinė padėtis nuo anksčiau teisto asmens skiriant bausmes: formaliai atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas neteistas, tačiau realiai jis nuteistas tokio paties dydžio bausme kaip ir ne kartą teistas A. Š., kuriam bausmė dar ir sušvelninta šešiais mėnesiais.
3.5. Pagal BK 61 straipsnio 3 dalį, nustatant bausmės vidurkį, yra sudedamas minimalus ir maksimalus BK straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Pareiškėjo atveju minimalus BK straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės dydis yra dešimt metų, maksimalus – penkiolika metų, taigi bausmės vidurkis yra dvylika metų šeši mėnesiai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad pareiškėjui yra skiriama bausmė, artima vidurkiui, tačiau paskirta gerokai didesnė bausmė.
3.6. Skiriant galutinę bausmę derėjo atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl ilgos proceso trukmės bei CPT ataskaitas dėl kalinimo sąlygų Lietuvos įkalinimo įstaigose. Teisminis procesas vyko daugiau nei septynerius metus, tačiau dėl per ilgos proceso trukmės skiriant bausmę nebuvo pasisakyta. Tuo tarpu teismų praktikoje pastebima nuostata švelninti bausmes asmenims, dėl kurių procesas truko ilgiau nei ketverius metus. Pažymėtina, kad kaliniams, kuriems skirta penkerių metų ar ilgesnė laisvės atėmimo bausmė, individualaus bausmės atlikimo plano nebuvimas ar rimti tokio plano įgyvendinimo trūkumai laikytini rimtais sunkinančiais veiksniais. Taip pat pažymėtina, kad, pastaraisiais metais esmingai keičiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, pareiškėjui yra iš esmės keičiamos bausmės atlikimo sąlygos. Bausmės atlikimo sąlygų pakeitimai tiesiogiai yra susiję su didesniu jo teisių ir laisvių suvaržymu. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas; griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas neturi grįžtamosios galios. Bausmės atlikimo metu iš esmės griežtinant bausmės atlikimo sąlygas, yra būtina peržiūrėti bausmės dydį – sumažinti paskirtos bausmės terminą.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
1. Nuteistojo A. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Nuteistasis A. S. pareiškime nenurodo, kokiu konkrečiai pagrindu prašo atnaujinti baudžiamąją bylą. Didžioji dalis pareiškimo argumentų yra susijusi su, pareiškėjo nuomone, neteisingai paskirta bausme (nurodomos baudžiamajame įstatyme nustatytos aplinkybės, į kurias teismas privalėjo atsižvelgti skirdamas bausmę, lyginama pareiškėjui paskirta bausmė su kitam nuteistajam paskirta bausme, pasisakoma dėl esą per ilgos proceso trukmės). Tokie pareiškimo argumentai nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus (451–455 straipsnių) taisykles, todėl nagrinėjami nebus. Nagrinėtini tik nuteistojo pareiškimo argumentai dėl BK 63 straipsnio taikymo.
3. Pareiškime nuteistasis A. S. teigia, kad jis yra nuteistas pagal tris BK straipsnius už padarytą vieną veiką, todėl visos jam paskirtos bausmės esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Su šiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. S. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą ir laikymą. Teismų praktikoje kontrabanda siejama su daiktų gabenimu tik per valstybės sieną (muitų teritoriją), o narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) ir atitinkamai pagal BK 259, 260 straipsnius, o už šias veikas paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-71/2014 ir kt.). Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad labai didelis kiekis ginčijamame nuosprendyje nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo gabenamas ne tik per Nyderlandų Karalystės ir kitų valstybių sienas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos (BK 199 straipsnio 2 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos teritorijoje (BK 260 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad teismas, šias veikas kvalifikuodamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir už šias veikas paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
4. Be nurodytų nusikalstamų veikų, ginčijamu nuosprendžiu A. S. taip pat nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje visų instancijų teismai nustatė, kad A. S. suvokė dalyvaujantis nusikalstamo susivienijimo veikloje, suvokė jam priklausantis ir veikiantis kaip jo narys, todėl pripažino jo veikoje egzistavus ne tik objektyviuosius (skirtingi vaidmenys, užduočių pasiskirstymas, veikos planavimas, aiški hierarchija ir kt.), bet ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, įtvirtintus BK 25 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje nėra tapatinamas su kitų konkrečių nusikalstamų veikų padarymu ir jų neapima. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-699/2017). Tai atskiras nusikaltimas, todėl nusikalstamas susivienijimas (BK 249 straipsnis) ir jo dalyvių padarytos kitos veikos (šiuo atveju – narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda bei jų gabenimas ir laikymas) sudaro ne nusikalstamų veikų idealiąją, o realiąją sutaptį, todėl už šias veikas paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) nėra teisinio pagrindo.
5. Pareiškime taip pat teigiama, kad teismas pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalį, pagal kurią nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-160-976/2020 ir kt.). Įvertinus tai, kad A. S. inkriminuotos veikos yra nustatytos skirtinguose BK straipsniuose, pareiškimo argumentai dėl šių veikų pripažinimo tęstine veika yra deklaratyvūs, todėl atmestini.
6. Nenustačius BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų, A. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.