Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas), Lino Šiukštos, Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 249 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir S. V. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trylikai metų ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį (vieneri metai ir septyni mėnesiai). Nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti proceso metu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus nagrinėjama apeliacine tvarka.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka S. V. sulaikytas 2011 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patenkintas nuteistojo prašymas ir vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, o nuteistasis S. V. paliktas Vilniaus pataisos namų žinioje, kaip savanoriškai atliekantis neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 24 d. buvo gautas nuteistojo S. V. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatomis nuteistojo savanoriškai atliekamos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo kardomosiomis priemonėmis – namų areštu ir intensyvia priežiūra, kuriame jis nurodė atšaukiantis minėtą sutikimą dėl savanoriško neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino nuteistojo S. V. 2014 m. birželio 9 d. sutikimo pradėti atlikti bausmę, paskirtą neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, atšaukimą. Panaikino nuteistojo S. V., kaip savanoriškai atliekančio neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo, statusą. Nuteistajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 4 d. Nesutikdamas su šia nutartimi, nuteistasis ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams ir baigiasi 2017 m. spalio 4 d.Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. gautas nuteistojo S. V. prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į namų areštą ir intensyvią priežiūrą. Prašyme nuteistasis nurodo, kad jau yra atlikęs daugiau nei pusę Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Be to, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime labai pablogėjo jo sveikata, o kalinių laikymo sąlygos šioje įstaigoje yra ypatingai prastos.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo prašymą, o jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti. Prokuroras prašė nuteistojo prašymą atmesti, o pastarajam paskirtos kardomosios priemonės– suėmimo terminą pratęsti. Nuteistojo S. V. prašymas atmetamas, o jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas dviem mėnesiams.Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia taikyti kardomąsias priemones bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taigi ir tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įsiteisėjęs. Be to, vienas iš BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų – naujų nusikaltimų užkardymas.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas S. V. paskirta ir jos terminas tęsiamas nustačius, jog egzistuoja BPK 121 straipsnio 2 dalyje ir BK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos suėmimo taikymo sąlygos bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu negauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtas suėmimo taikymo pagrindas jau yra išnykęs. S. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, padarymą veikiant nusikalstamame susivienijime. Jam skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Ankstesniais nuosprendžiais Lietuvos Respublikoje S. V. teistas du kartus, tarp jų ir už nusikaltimų žmogaus gyvybei padarymą. Be to, S. V. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu buvo nuteistas ir Rusijos Federacijoje už narkotinių medžiagų kontrabandą. Naujos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą S. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, įvykdytos turint neišnykusį teistumą, netrukus po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos termino pabaigos. Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pakankamai aktyvus. Nusikaltimų pobūdis leidžia spręsti, kad jis galėjo gauti neteisėtų pajamų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, kad būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pablogėjo jo sveikata, o kalinių laikymo sąlygos minėtoje įstaigoje yra itin prastos, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo keitimą ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Šie teiginiai taip pat nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindo egzistavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog S. V. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar kad jam nėra galimybės taikyti gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kitose gydymo įstaigose. Juo labiau, kad įstatymai nustato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti S. V. pageidaujamas švelnesnes kardomąsias priemones. Kolegija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančių bylos duomenų visumą, sprendžia, kad švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos užtikrinant BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus – netrukdomą bylos nagrinėjimą, siekį užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą, jei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka jis liktų nepakeistas. Pažymėtina ir tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra baigtas, nustatyta procesinio sprendimo šioje byloje data. Dėl to nuteistajam S. V. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas.Nuteistasis prašyme akcentuoja, kad jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu – suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nuteistajam S. V. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2011 m. lapkričio 22 d., ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinio proceso metu nuteistasis S. V. savanoriškai atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o kardomoji priemonė – suėmimas vėl jam taikoma nuo 2017 m. gegužės 4 d. Taigi, nagrinėjamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo S. V. prašymas pakeisti jam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra nepagrįstas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, kuris buvo pratęstas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi, pratęstinas dar dviem mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 270 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. V. prašymą atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistajam S. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 4 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.