Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1242 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. S. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1242 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) neegzistuojančių drausminių nuobaudų priminimas asmens teisinę padėtį pabloginančiame kontekste yra tiesioginis Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimas, kas yra absoliutus skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindas;

2) deklaravimas „taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį“, tais atvejais, kai asmens teisinė padėtis yra pabloginama (atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą), yra tiesioginiu Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimu, taigi yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu. Į minėtas aplinkybes atsižvelgė bausmę skyręs teismas, todėl pakartotinai tų pačių aplinkybių pagrindu bloginti teisinę padėtį negalima kategoriškai;

3) Komisija pakartotinai pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs. Komisija skundžiamame nutarime nenurodo kam, kodėl ir kokiu tikslu tokią rekomendaciją teikia, taigi rekomendacija absoliučiai nemotyvuota. Komisija taip pat pateikė rekomendaciją gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų. Tai yra savaime suprantamu reikalavimu, kurio nesilaikymas neabejotinai užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, tačiau Komisija šią „rekomendaciją“ teikia jau trečią kartą iš eilės;

4) E. T. rekomendacija Rec(2003)22 patvirtina teisę ir sukuria teisėtus lūkesčius, kad „lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus (§20). Akcentuotina, kad šie reikalavimai ne tik privalo būti minimaliais (§20), bet taip pat privalo būti aiškūs ir tikslūs (§18), o galimas kalinio neatitikimas minimaliems reikalavimams privalo būti įrodytas (§20). Taigi, nepateikus įrodymų, kad kalinys galimai neatitinka minimalių, aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, 3 paleidimas taikomas būti privalo;

5) Komisija kategoriškai neturėjo teisės samprotauti, neva „atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė“', „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką“. Bausmę paskyrė teismas ir ji privalo būti laikoma teisinga; bausmės privalomumas įtvirtintas įstatyme ir bausmė yra atliekama nuo pirmos iki paskutinės teismo skirto termino dienos (lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės), taigi bausmės atlikimas negali būti „per trumpas“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, ir jam už tai skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje ir jam už tai skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausm4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudėjus, ir skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010-10-14, bausmės pabaiga – 2024-10-14. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnesis ir 25 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, nuteistasis anksčiau teistas 10 kartų. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos namų elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, negalima atmesti impulsyvaus elgesio galimybės. Nepilnai įvykdė Komisijos ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu skirtus įpareigojimus. Nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Komisija taip pat atsižvelgė į likusią nemažą neatliktos bausmės dalį.

Skunde nurodoma, kad neegzistuojančių drausminių nuobaudų priminimas asmens teisinę padėtį pabloginančiame kontekste yra tiesioginis Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimas, kas yra absoliutus skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindas.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam skirtos nuobaudos yra ne neegzistuojančios, bet šiuo metu negaliojančios. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į šiuos pažeidimus privalu atsižvelgti. Negalima konstatuoti, kad drausminės nuobaudos savaime blogina asmens teisinę padėtį ir tuo labiau nėra tiesioginis Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimas.

Nuteistasis teigia, jog deklaravimas „taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį“, tais atvejais, kai asmens teisinė padėtis yra pabloginama (atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą), yra tiesioginiu Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimu, taigi yra absoliučiu skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindu. Į minėtas aplinkybes atsižvelgė bausmę skyręs teismas, todėl pakartotinai tų pačių aplinkybių pagrindu bloginti teisinę padėtį negalima kategoriškai.

Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Tai negali būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija pakartotinai pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs. Komisija skundžiamame nutarime nenurodo kam, kodėl ir kokiu tikslu tokią rekomendaciją teikia, taigi rekomendacija absoliučiai nemotyvuota. Komisija taip pat pateikė rekomendaciją gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų. Tai yra savaime suprantamu reikalavimu, kurio nesilaikymas neabejotinai užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, tačiau Komisija šią „rekomendaciją“ teikia jau trečią kartą iš eilės.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.

Nuteistasis nurodo, kad E. T. rekomendacija Rec(2003)22 patvirtina teisę ir sukuria teisėtus lūkesčius, kad „lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus (§20). Akcentuotina, kad šie reikalavimai ne tik privalo būti minimaliais (§20), bet taip pat privalo būti aiškūs ir tikslūs (§18), o galimas kalinio neatitikimas minimaliems reikalavimams privalo būti įrodytas (§20). Taigi, nepateikus įrodymų, kad kalinys galimai neatitinka minimalių, aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, 3 paleidimas taikomas būti privalo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta E. T. Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad Komisija kategoriškai neturėjo teisės samprotauti, neva „atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė“', „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką“. Bausmę paskyrė teismas ir ji privalo būti laikoma teisinga; bausmės privalomumas įtvirtintas įstatyme ir bausmė yra atliekama nuo pirmos iki paskutinės teismo skirto termino dienos (lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės), taigi bausmės atlikimas negali būti „per trumpas“.

Teismas pritaria Komisijos pozicijai, kad „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidinga nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų visuomenei veikų. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesų, jog pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokia bausmės dalį, kuri paveiktų nuleistąjį. kad jis vėl laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“. Teismo vertinimu, surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.