Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. gegužės 19 d.) – 11 mėnesių 20 dienų.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėti bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis. Nagrinėjamu atveju, skundą pateikė pats nuteistasis R. J., todėl vadovaujantis minėta įstatymo norma, apeliacinės instancijos teismas neprivalo rengti teismo posėdžio ir gali skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju, nėra pagrindo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, nuteistojo R. J. prašymas dėl žodinio nagrinėjimo nėra konkrečiai motyvuotas, nėra pateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, todėl skundas Kauno apygardos teisme, nagrinėtinas BPK 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą pas pusbrolį (duomenys neskelbtini). Gautas sutikimas iš V. L., jog R. J. galėtų grįžti neterminuotų atostogų iš (duomenys neskelbtini) namų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, dalyvavo keliose elgesio korekcijos programose: lankė „Į problemų sprendimus orientuotą, trumpalaikės terapijos“ programą; dalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programos“ užsiėmimuose. R. J. bausmės atlikimo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, gavo išmoką už gerą mokymąsi. Nuo 2017 m. gruodžio 13 d. nuteistasis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželio mėnesį įgijo apdailininko specialybę, iki 2020 m. birželio mėnesio mokėsi ir baigė 11 klasę. Nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. birželio mokėsi ir įgijo šaltkalvio-tekintojo-frezuotojo-skardininko profesijas. Nuo 2022 m. gegužės 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbuotojo pareigose. Nuteistasis 2022 m. balandžio 14 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) namus. Visos bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, todėl skunde nurodytas teiginys, jog apylinkės teismas rėmėsi tik prokuroro motyvais yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

12. 2022 m. gegužės 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu – 2020 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nustatyta vidutinė rizika, atliekant pakartotinį vertinimą – 2020 m. spalio 2 d. rizika nekito, išliko vidutinė. Trečiojo vertinimo metu – 2021 m. balandžio 20 d. rizika vis dar išliko vidutinė, kaip ir 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. paskutinių vertinimų metu. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni teistumai (nusikaltimų skaičius ir būdingas nusikalstamų veikų modelis), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai yra daromi esant netinkamoje draugijoje ir pasirenkant ne tuos asmenis). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. J. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. J. nėra pirmasis, jis prieš tai buvo teistas 3 kartus. Dvi iš šių nusikalstamų veikų padarytos asmens nuosavybei (vagystė, chuliganizmas), kita nusikalstama veika, kaip ir už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę – narkotinių medžiagų disponavimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje už nusikalstamas veikas buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, vienu atveju bausmės vykdymas buvo atidėtas. Be to, svarbu atkeipti dėmesį, kad nuteistasis atlikdamas bausmę dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, buvo lygtinai paleistas, tačiau lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir R. J. buvo pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo R. J., svarbu atkreipti dėmesį ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumus, jog nors nuteistasis bendrauja noriai, geba palaikyti ir vystyti pokalbį, stengiasi būti atviras, tačiau yra linkęs kaltinti aplinką, nuteistasis nepripažįsta įvykdęs nusikaltimą, jaučiasi neteisingai apkaltintas, piktinasi teisinių institucijų darbu. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi ateities tikslus, savitvardą praranda retai, konfliktinėse situacijose taiko atsitraukimo ir vengimo strategijas, stebima teigiama darbinė situacija, tačiau pažymėtina, kad analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Stinga gilesnės savianalizės ir savirefleksijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problematiškiausios, spręstinos. Nors nuteistasis teigia, kad dabar su netinkamos reputacijos draugais nebendrauja, visgi, įvertinus, kad jis bausmę atlieka už nusikaltimus padarytus organizuotoje grupėje bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Be to, svarbu pažymėti, jog socialinius ryšius nuteistasis palaiko tik su pusbroliu, skambindamas jam telefonu. Su buvusia drauge santykius nutraukė, kadangi pateko į pataisos įstaigą. Nors išėjęs į laisvę planuoja atnaujinti bendravimą su dukra, tačiau šiuo metu socialinių ryšių kol kas su ja nepalaiko.

16. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė BVK 157 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

17. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę ar gyvenamosios vietos turėjimas, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks nuteistojo elgesys patvirtina, jog R. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Tai, kad nuteistasis neturi nuobaudų, ar tai, jog jam yra suteiktas leidimas išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos arba palydos, dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamą elgesį. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

18. Skunde pabrėžiama, jog Komisija pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgė tik į prokuroro išsakytus argumentus. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

19. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino R. J. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam R. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.