- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- T-334-416/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- R. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 81/04-611 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 4 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat gavo išmoką už gerą mokymąsi. Alytaus pataisos namuose nuo 2017-12-13 nuteistasis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini) amatai“ metalo apdirbimo ceche frezuotoju. Bausmės atlikimo metu 2019 m. birželio mėnesį įgijo apdailininko specialybę, iki 2020 m. birželio mokėsi ir baigė 11 klasę. Nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. birželio mokėsi ir įgijo šaltkalvio-tekintojo-frezuotojo-skardininko profesijas. 2022-05-09 gautas pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad R. J. priimtas dirbti į jų įmonę pagalbinio darbuotojo pareigoms nuo 2022-05-02. Darbuotojas pareigingas, darbštus. Išėjęs į laisvę planuoja dirbti dabartinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022-04-14 atvyko į Marijampolės pusiaukelės namus. Į taikomas socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Visos bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų. Požiūris į priežiūrą yra teigiamas, vadovaujasi bendrai priimtomis vertybinėmis nuostatomis bei šiuo metu išreiškia poreikį tinkamai save realizuoti visuomenėje nenusižengiant įstatymams. Pokalbių metu duoda suprasti, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų taisyklių. Su jį prižiūrinčiu įstaigos personalu bendrauja noriai. Diskriminacinio požiūrio neišsako. Nurodo, jog neformalios nuteistųjų taisyklės ar subkultūros nuostatos jam nėra svarbios. Psichologinio vertinimo metu išsako norą būti visuomenės dalimi, gyventi laikydamasis galiojančių įstatymų, suvokia savo elgesio apribojimus ir kitų žmonių teises. Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas penktą kartą. Paskutinį kartą buvo pristatytas Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai 2021-11-03, kuri priėmė nutarimą Nr.357-205 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija sekantį svarstymą atidėjo po 6 mėnesių ir skyrė šią rekomendaciją: dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nuteistasis rekomendacijas vykdo. Nuo 2022-04-19 dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programos“ užsiėmimuose. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Nurodo, kad nuteistajam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Konstatuota teigiama dinamika tik dėl vieno kriminogeninio veiksnio: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ ir „gyvenimo sąlygos“. Nors paminėto kriminogeninio veiksnio dinamika teigiama, tačiau turi būti atsižvelgta ir į kitas svarbias aplinkybes, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su artimais giminaičiais – savo dukra, žada juos užmegzti ateityje. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį tik dviejų metų laikotarpiu buvo skatinamas už gerą darbą ir elgesį (paskutinis paskatinimas 2019 m.), elgesio korekcijos programose dalyvavo tik nuo 2019 m. ir tik 2 programose faktiškai dalyvavo (dalyvauja). Asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (2009-2010 metais dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris užsiėmė neteisėtu disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, kontrabanda). Viso teistas 4 kartus. Paskutinis nusikaltimas sunkiausias palyginus su anksčiau padarytais nusikaltimais ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes kriminalinėje istorijoje nusikaltimus vienija finansinė motyvacija. Nuteistasis dėl pastarojo nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Nors nėra stebima, jog teisės pažeidėjas pateisintų kriminalinei subkultūrai būdingas nuostatas, tačiau pažymi tai, kad R. J. nusikalto bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas rodo, jog nusikalsdamas jis veikė pagal baudžiamojo įstatymo vertinamą kaip ypač pavojingą nusikalstamoms grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Remiantis vertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad gyvenimo stiliaus problemos ir ateityje gali būti susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Šių aplinkybių egzistavimas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, kuri akivaizdu, dar nėra pakankama, kad pataisos procesas nuteistajam jau galėtų būti baigtas.
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. J. nuteistas 2014-06-09 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia – 2017-11-30, bausmės pabaiga – 2023-05-09. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 11 mėnesių ir 20 dienų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat gavo išmoką už gerą mokymąsi. Alytaus pataisos namuose nuo 2017-12-13 nuteistasis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ metalo apdirbimo ceche frezuotoju. Bausmės atlikimo metu 2019 m. birželio mėnesį įgijo apdailininko specialybę, iki 2020 m. birželio mokėsi ir baigė 11 klasę. Nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. birželio mokėsi ir įgijo šaltkalvio-tekintojo-frezuotojo-skardininko profesijas. 2022-05-09 gautas pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad R. J. priimtas dirbti į jų įmonę pagalbinio darbuotojo pareigoms nuo 2022-05-02. Darbuotojas pareigingas, darbštus. Išėjęs į laisvę planuoja dirbti dabartinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Požiūris į priežiūrą yra teigiamas, vadovaujasi bendrai priimtomis vertybinėmis nuostatomis bei šiuo metu išreiškia poreikį tinkamai save realizuoti visuomenėje nenusižengiant įstatymams ir kt. Teismo vertinimu, šios anksčiau aptartos aplinkybės nuteistojo asmenybę charakterizuoja teigiamai, tačiau įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Ir vis dėlto, tai nėra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui nuteistojo atžvilgiu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį labai sunkų nusikaltimą. R. J. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris užsiėmė neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, kontrabanda. Nuteistasis kaltės dėl minėto nusikalimo nepripažino. Minėta nusikalstama veika yra sunkesnė už ankstesnes (anksčiau teistas 3 kartus) ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama.
Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistojo kriminalinė praeitis rodo, kad visas nusikalstamas veikas jis įvykdė su kitais asmenimis. Galima teigti, kad praeityje laisvalaikio praleidimas bendraujant su netinkamais asmenimis, sukurdavo situacijas įvykdyti nusikaltimus. Nuteistasis stengiasi būti atviras, tačiau dėl savo nemalonios situacijas yra linkęs kaltinti aplinką. Tam įtakos turi tai, kad nuteistasis nepripažįsta įvykęs nusikalstamą veiką, jaučiasi neteisingai apkaltintas, piktinasi teisinių institucijų darbu. Analizuojant nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumui kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veikimui, o ne planavimui ar apmąstymui. Stinga gilesnės savianalizės ir savirefleksijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurio gyvenime yra problematiškiausios, spręstinos. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis savo tikslų laisvėje sieks teisėtomis priemonėmis.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020-03-04 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 76 balai, 2020-10-02 nustatyta tokia pati vidutinė rizika – 76 balai, iš kurių 31 balas buvo dinaminis. 2021-04-20 buvo nustatyta, kad rizika padidėjo iki 82 balų, iš kurių 37 balai buvo dinaminiai. 2022-05-13 atliktas vertinimas parodė vis dar vidutinę riziką – 66 balus. Teismo vertinimu, nurodyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo negalima vertinti, kaip akivaizdžios pažangos ją mažinant.
Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 2 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Statinis kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai (nusikaltimų skaičius ir būdingas nusikalstamų veikų modelis). Dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai yra daromi esant netinkamoje draugijoje ir pasirenkant ne tuos asmenis). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos nutarimas Nr. 81/04-611 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2022 m. gegužės 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-611 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. J.
Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.