Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 –jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 93-64 taikyti nuteistajam D. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. U. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 28 d., pabaiga – 2024 m. vasario 9 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. U. skundas tenkinamas.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo D. U. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. U. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams bei vienai negaliojančiai nuobaudai.

9. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam nuo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosekliai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. U. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo D. U. lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad nors D. U. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokiu būdu, sprendžiant D. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, iš esmės spręstina pagal konkrečius nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo metu mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

11. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad D. U. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė vieną drausmės pažeidimą, už ką buvo nubaustas, tačiau po to jis 19 kartų buvo paskatintas už gerą elgesį ir darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, iš viso jis paskatintas 20 kartų. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų seką bei jų santykį, akivaizdu, kad jo elgesio korekcija vertintina kaip teigiama, ir vienintelis vidaus tvarkos pažeidimas negali turėti išskirtinės įtakos, analizuojant jo asmenybę.

12. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikalstamą veiką padarė siekdamas lengvų pinigų, įtakotas grupės, tačiau šiuo metu jis teigia įvertinantis nusikalstamo elgesio pasekmes sau, savo aplinkai bei visuomenei ir yra numatęs tikslus, socialiai priimtinus spręsti finansinius sunkumus. Šiuo metu D. U. deklaruoja, kad jo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, požiūris į priežiūrą teigiamas. Tokius jo mąstymo pokyčius patvirtina ir teigiamai koreguojamas elgesys pataisos namuose. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pataisos namuose D. U. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, nuosekliai dirba nuo 2018 m. gruodžio 21 d., iki šiol, nutarime pažymėta, kad stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veikslai. Pataisos namuose D. U. ne tik dirba, bet ir mokėsi, įgijo baldžiaus specialybę. Jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Pataisos įstaigoje gautas dokumentas, patvirtinantis apie jo galimybę įdarbinti įmonėje, kurioje jis dirbo iki bausmės atlikimo.

13. Vertinant nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, bausmės atlikimo sąlygos jam buvo švelninamos. 2020 m. rugpjūčio 11 d. D. U. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, 2020 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į lengvojo režimo sektorių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad komisija nusprendė D. U. perkelti į šį sektorių, remdamasi vienu iš perkėlimo kriterijų, kuriuo pažymima, kad nuteistieji gali būti perkelti, jei jie yra sąmoningai ir motyvuotai atsisakantys neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, sutinkantys palaikyti pagarbius ir lygiaverčius savitarpio santykius gyvenamojoje grupėje. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog nuteistojo D. U. gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką, bendravimas su teistais asmenimis) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau bausmės atlikimo metu yra stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo gyvenimo stiliuje t. y. nuteistasis įsidarbino pataisos įstaigoje, buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę bei į lengvojo režimo sektorių, matoma, kad asmeniui yra priimtinas disciplinuotas ir ramus elgesys, matomas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Elgesys šiuo metu neprognozuoja asocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau turi būti dedamos nuolatinės pastangos keisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo tam tikrų ryšių,- teisingai vertinti įvairias gyvenimiškas situacijas ir tai turi būti esminė vertybinė orientacija, nes ji gali turėti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams.

14. Pasiruošimą sėkmingai integracijai į visuomenę patvirtina ir nuteistojo teigiamas požiūris į darbą, pakankamai stabili finansinė padėtis. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo darbinė motyvacija įvardinta kaip vienas iš jo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių. Nuteistasis nurodė, kad iki sulaikymo turėjo pastovų darbą, yra dirbęs užsienyje, turi specialųjį vidurinį išsilavinimą. Pataisos namuose taip pat mokėsi, įgijo specialybę. Jokio civilinio ieškinio neturi, pagal Turto valdymo skyriaus pažymą, nurodytą sumą nuteistais sumokėjęs. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir D. U. turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su mama, buvusia žmona, vaikais. Pataisos namuose buvo lankomas pasimatymų metu, bendravo priklausančių skambučių metu. Ši informacija duoda pagrindo išvadai, kad jo ryšys su šeimos nariais tvirtas ir artimas. Dėl gyvenamosios vietos problemų nekyla, nes iki įkalinimo gyveno su žmona savo nuosavame bute, į kurį grįžtų gyventi paleistas lygtinai, be to, tame pačiame name gyvena jo motina, su kuria, kaip minėta, nuteistasis palaiko glaudžius ir tvirtus socialinius ryšius. Gyvenamosios vietos turėjimas Socialinio tyrimo išvadoje įvardintas kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio tikimybę mažinantis veiksnys.

15. Negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis D. U. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

16. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra reikšmingi tik tiek, kiek kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau savaime, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. U. Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikaltimas, dėl kurio jis atlieka bausmę, įvykdytas prieš daugiau nei dešimt metų ir jis šiuo metu visiškai prisipažįsta jį įvykdęs, suvokia jo pavojingumą ne tik sau, bet ir visuomenei.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinius ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

18. Skundžiamoje nutartyje akcentuoti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas, taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam yra nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių iš esmės nėra galimybės koreguoti, o kiti kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, kriminalinių nuostatų palaikymas, vertinant aukščiau aptartą nuteistojo mąstymo ir elgesio korekciją, akivaizdu, jog susiję su jo ankstesniu požiūriu į šiuos aspektus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nustatyti ir keturi nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, kurių, priešingai nei kriminogeninių, apylinkės teismas iš esmės nevertino.

19. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai D. U. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo D. U. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimas dėl nuteistajam D. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. U. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 93-64 taikyti nuteistajam D. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.