Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria nuteistajam S. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį –laisvės atėmimo bausme trylikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trylikai metų ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį (vienerius metus ir septynis mėnesius). Nuteistajam S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti proceso metu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. B., D. P., G. T., A. S., A. Š., D. U., S. M. (S. M.), R. J., D. V., D. T., R. T., A. B., V. D.. S. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, o būtent: laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimo nenustatyta, iki 2009 m. liepos 15 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems, remiantis BK 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas), D. P., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – labai sunkiems nusikaltimams – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkiems nusikaltimams – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandai (BK 199 straipsnio 2 dalis) – daryti, tiesiogiai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, automobiliu ,,Nissan Primera“ jame įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip tris kartus iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją gabendamas labai didelius narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn., bet ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje. Taip pat S. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. pradžios iki 2009 m. liepos 14 d. Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), ją neteisėtai gabeno automobilyje ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto (duomenys neskelbtini), esančio Rusijos Federacijoje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. jį sulaikė muitinės pareigūnai. Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato J. K., nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės D. V., nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato S. Z., nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama apeliacine tvarka.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 22 d. S. V. sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patenkintas nuteistojo S. V. prašymas ir, vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Šia nutartimi nuteistasis S. V. paliktas Vilniaus pataisos namų žinioje, kaip savanoriškai atliekantis neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 24 d. gautas nuteistojo S. V. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir, vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistojo savanoriškai atliekamos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo kardomosiomis priemonėmis – namų areštu ir intensyvia priežiūra. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino nuteistojo S. V. sutikimo pradėti atlikti bausmę, paskirtą neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, atšaukimą ir panaikino nuteistojo S. V., kaip savanoriškai atliekančio neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo, statusą. Ta pačia nutartimi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nuteistajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą nustatęs nuo 2017 m. gegužės 4 d.Nesutikdamas su šia nutartimi, nuteistasis ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. birželio 6 d. gautas nuteistojo S. V. prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti jam kardomąsias priemones – namų areštą bei intensyvią priežiūrą. Nuteistasis prašyme nurodė, kad suimtas jis laikomas nuo 2011 m. lapkričio 22 d., toks ilgas suėmimo terminas prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, draudžiančioms suėmimą taikyti ilgiau nei 18 mėnesių. Be to, bylą nagrinėjančios kolegijos jis prašė skirti jam švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, jis perkeltas į kalėjimą, kur laikomas griežtesnėmis sąlygomis, nei pataisos namuose, o jo sveikata toliau blogėja. Nuteistasis nurodė, kad yra atlikęs daugiau kaip septynerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, turi šeimą, sergančią žmoną ir senyvo amžiaus motiną, kuriai reikalinga jo pagalba. Iki suėmimo dirbo, byloje yra duomenų, jog paleistas į laisvę būtų priimtas dirbti į tą pačią darbovietę. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo S. V. prašymas pakeisti paskirtą kardomąją priemonę švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis atmestas ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Nuteistasis S. V. skunde nurodė, kad skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių. Jis turi šeimą, vaikus, senyvo amžiaus sergančią motiną, kuria reikia rūpintis, iki sulaikymo dirbo, paleistas į laisvę taip pat įsidarbins (buvęs darbdavys įsipareigojo jį priimti į darbą). Tai įrodo, jog jis turi tvirtus socialinius ryšius. Pasižada atvykti į bylos nagrinėjimą ir laikytis įstatymų. Nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Suėmimo taikymo metu pablogėjo jo sveikata, Lukiškių tardymo izoliatoriuje tinkamo gydymo jam nesuteikia, nes Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra reikalingų specialistų. Paleistas į laisvę, galėtų stiprinti sveikatą, gydytis.Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad S. V. buvo išaiškintos visos sutikimo pradėti atlikti bausmę atšaukimo pasekmės, taip pat ir galimybė nuteistajam skirti suėmimą, o jis su tokiomis sąlygomis sutiko, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Nuteistasis su tokiais skundžiamos nutarties motyvais nesutinka, nes priešingai, nei nurodė teismas, jam nebuvo išaiškintos visos tokio jo sutikimo pasekmės. Laikant jį suimtą, jo teisės varžomos labiau, nei atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, o jo izoliavimo sąlygos yra daug griežtesnės.Skunde akcentuojamas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas, atkreipiant dėmesį į tai, kad nelaisvėje jis laikomas daugiau nei septynerius metus, o tai yra daugiau nei pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jei suėmimo terminas viršija vieną trečdalį suimtajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Toks ilgas suėmimo taikymo terminas gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių suimtojo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.Nuteistasis S. V. skunde prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, intensyvią priežiūrą ir kt. Teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo S. V. skundas atmetamas. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (taigi ir pratęsiamos), siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia kardomąsias priemones taikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taigi ir tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įsiteisėjęs. Vienas iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – naujų nusikaltimų užkardymas.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam S. V. paskirta, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. S. V. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir tęsiama BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas nesuimtas jis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas S. V., neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme baigiama nagrinėti, nuteistiesiems liko suteikti paskutinius žodžius. Teismo posėdis numatytas 2017 m. rugsėjo 19 d. Siekiant netrukdomai baigti nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tikslinga nuteistajam S. V. palikti kardomąją priemonę – suėmimą. Šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindas nėra išnykę. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nesprendžia apkaltinamojo nuosprendžio, priimto dėl S. V., teisėtumo ir pagrįstumo, o tik vertina, ar nuteistajam paliktina kardomoji priemonė – suėmimas, ar ji gali būti pakeista į kitą švelnesnę kardomąją priemonę. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo) jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Baudžiamojoje byloje S. V. pripažintas kaltu tyčia padaręs dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jei Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis įsiteisės, nuteistajam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.Remiantis byloje esančiais duomenimis, S. V. galbūt padaryti nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, jie padaryti veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Atsižvelgiant į tai, kad S. V. iki sulaikymo nedirbo, nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog galimų nusikaltimų darymas galbūt buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Suimtasis galbūt buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo dalyvis, be jo narkotinė medžiaga nebūtų pargabenta į Lietuvos Respubliką. Visa tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.Ne mažiau svarbu, kad S. V. Lietuvoje jau buvo du kartus teistas, abu kartus už nužudymą, jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, naujai galbūt nusikalto turėdamas teistumą, praėjus neilgam laiko tarpui po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos termino pabaigos. Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, priešingai, linkęs nusikalsti.Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą Lietuvos apeliacinį teismą pagrįstai nustačius esant pagrindą manyti, jog būdamas nesuimtas S. V. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant šį pagrindą nepaneigia nuteistojo nurodytos šeiminės aplinkybės bei turima įsidarbinimo galimybė. Nors S. V. turi šeimą, vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, pats suimtasis ir jo šeimos nariai turi sveikatos problemų, tai yra reikšminga, tačiau nepakankama pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis pripažintas kaltu, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai, nei nurodė suimtasis, neleidžia spręsti, jog būdamas nesuimtas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, darytina išvada, kad šeima neturėjo jokio teigiamo poveikio suimtojo elgesiui, nes nesulaikė nuo nusikalstamų veikų galimo padarymo. Taigi suimtajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą iš jų, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Nuteistasis S. V. skunde akcentavo jo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas. Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu tariamai daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas. Suimtųjų laikymo sąlygas kontroliuoja ne teismas, bet kitos institucijos. S. V. turi teisę kreiptis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją, o esant, jo manymu, pažeistoms teisėms – į teismą dėl žalos atlyginimo. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Kvalifikuota medicinos pagalba nuteistajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Suimtajam reikalinga būtina medicinos pagalba, kurią suteikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis). Šie įstatymo reikalavimai paneigia skundo argumentus, jog S. V. laikymas suimto gali prieštarauti jau minėtos Konvencijos 3 ir 5 straipsnių nuostatoms.Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jam būtinas gydymas, kuris dėl objektyvių priežasčių negali būti suteiktas esant suimtam, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog S. V. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suimtajam nebuvo teikiama (atsisakyta teikti) teisės aktų nustatyta tvarka medicinos pagalba. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo nuteistojo S. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai patikrinti priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu, veikiant nusikalstamu susivienijimu. Nors S. V. suimtas ilgą laiką, tačiau šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog suėmimas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atmetami skundo argumentai dėl BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto maksimalaus leistino suėmimo taikymo termino viso baudžiamojo proceso metu pažeidimo. Iš tiesų pagal minėtą teisės normą viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. S. V. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo jo sulaikymo 2011 m. lapkričio 22 d., išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., kai jis savo noru atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už S. V. inkriminuotą sunkiausią (ir ne tik) nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.Nuteistasis S. V. skunde nurodė ir tai, kad, tenkindamas prašymą atšaukti jo sutikimą dėl bausmės atlikimo neįsiteisėjus nuosprendžiui, Lietuvos apeliacinis teismas neišaiškino jam visų tokio atšaukimo pasekmių. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Iš 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistajam buvo išaiškintos visos tokio sutikimo atšaukimo pasekmės, iš jų ir galimybė, kad vietoj jo pageidautų švelnesnių kardomųjų priemonių gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą, nuteistasis patvirtino išaiškinimą supratęs. Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti.

Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistajam S. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.