- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- 1S-553-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00872-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- S. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 2 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. V. nuteistas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis pripažįsta savo klaidas, jų nemenkina, prisiima atsakomybę, nuteistasis geba atpažinti savo elgesio problemas ir jas įvardyti, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių – tiek teigiamų, tiek neigiamų. S. V. įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pastaruoju metu stebimas teigiamas jo elgesys ir nustatytų taisyklių laikymasis. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, nurodydamas, kad nuteistasis neturi priklausomybių, nors bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuo paskutinės nuobaudos gavimo praėjo jau beveik treji metai, po to jis septynis kartus iš eilės buvo skatinamas už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, todėl nuobaudų ir paskatinimų santykis yra jam palankus. Be to, jis palaiko socialiai reikšmingus ryšius su artimaisiais, šie santykiai yra palaikantys, šilti, o tokia parama neabejotinai veikia kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys. Teismas įvertino ir žemą S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 36 balai pagal OASys metodiką, kurios didesnę dalį (20 balų) sudaro statiniai (nebekintantys) svertiniai taškai. Pažymėta, jog bausmę nuteistasis atlieka lengvojoje grupėje ir šiuo metu jau yra atlikęs daugiau kaip 5/6 jam paskirtos bausmės. Teismo vertinimu, nuteistojo ryžtas ir pastangos yra akivaizdžios ir įtikinančios, kas sudaro pagrindą spręsti, jog tikėtina sėkminga jo integracija į visuomenę, S. V., atsižvelgiant į likusios neatliktos bausmės dalį bei jos trukmę, gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau pakankamai griežtai prižiūrimas, kad būtų sėkmingai pasiekti būsimos probacijos tikslai.
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nuteistajam S. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, likusią neatliktą bausmės dalį ir savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje.
5.2. Skunde prokuroras pažymi, kad S. V. ankščiau du kartus buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“ bei lygtinis paleidimas ir nors nuteistasis numatytų sąlygų nepažeidė, tačiau jo elgesiui tai įtakos neturėjo, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad nuteistasis negali ilgą laiką laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir nenusikalsti. S. V. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo metu negalima pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. S. V. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo skatintas aštuonis kartus, tačiau akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nes keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors pažeidimai šiuo metu negaliojantys, tačiau tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytos tvarkos laikymąsi, jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.
5.3. Prokuroro teigimu, nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia S. V. nustatomi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai – netinkamas gyvenimo būdas ir mąstymo lankstumo stoka. Nuteistąjį taip pat charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis juos atlyginti. S. V. turi 2829,73 eurų finansinį įsipareigojimą ir nuo bausmės pradžios, t. y. per beveik dešimt metų sugebėjo atlyginti tik simbolinę 169,25 eurų sumą, todėl pagrįstai abejojama teigiamais jo pokyčiais bei motyvacija savo elgesį keisti išimtinai teigiama linkme. Be to, nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į prokuroro skundą nuteistasis S. V. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
6.1. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad prokuroras jo asmenybę sąmoningai aprašė tik iš blogos pusės, o tam tikras aplinkybes iš viso nutylėjo. Nuteistasis pažymi, kad 2021 m. balandžio 30 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jis yra perkeliamas tęsti bausmės atlikimą į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namus, šiuo metu laukia eilėje, kada bus galima pervažiuoti. Be to, jo turimas finansinis įsiskolinimas yra ne 2829,73 Eur, kaip skunde nurodo prokuroras, o tik 31,90 Eur. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi šeimą, darbą, gyvenamąją vietą ir yra pilnai pasiruošęs integruotis į visuomenę. Jis pasižada vykdyti visus jam paskirtus įpareigojimus, dorai bei sąžiningai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro Kęstučio Gaubio skundas tenkinamas.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes.
8. Nuteistasis S. V. yra atlikęs 2/3 paskirtosios bausmės laiko (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, konsultuojasi teisiniais, socialiniais-buitiniais klausimais, lankė priklausomybių tematikos įžangines paskaitas, kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo vidutinės iki žemos rizikos. Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
9. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui buvimo. Teismas netinkamai įvertino S. V. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, kitas reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, glaudžių ryšių su artimaisiais palaikymą, bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. S. V. padarytų nusikaltimų sunkumas, ankstesnė kriminalinė praeitis bei taikytų poveikio priemonių nedidelis veiksmingumas įpareigoja teismą kruopščiai bei atidžiai įvertinti šioje nutartyje minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. V. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Anksčiau jis du kartus teistas už nužudymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors paskutinių padarytų nusikaltimų pobūdis nėra smurtinis, tačiau šie neteisėti poelgiai taip pat priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kas rodo, jog nuteistojo asmenybė yra pavojinga visuomenei, nes jo daromos nusikalstamos veikos pažeidžia labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomas bei ginamas vertybes. Atkreiptinas dėmesys, kad S. V. anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nors lygtinio paleidimo sąlygų jis laikėsi, tačiau, nutraukus kontrolę bei priežiūrą, vėl nusikalsdavo. Taigi, prokuroras visiškai pagrįstai skunde pažymi, jog išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgesnį laikotarpį S. V. yra sudėtinga, todėl jo daromą pažangą charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję su siekiu neteisėtai praturtėti, t. y. S. V. norėjo „greitų ir lengvų“ pinigų, todėl šiuo atveju ypač svarbu įvertinti jo požiūrį į darbinį užimtumą bei galimybes realiai įsidarbinti laisvėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis S. V. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus, šaltkalvio specialybes. Pataisos įstaigoje jis mokėsi ir papildomai įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Pataisos namuose pageidavo dirbti kūriku, tačiau į darbą priimtas nebuvo, nes neturi pažymėjimo. Pataisos įstaigos administracija darbo jam nebuvo siūliusi, o jis pats dėl įdarbinimo kreipėsi tik kartą, tačiau darbas nebuvo suteiktas dėl darbo vietų stokos. Aptarti duomenys teisėjų kolegijai neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog nuteistojo darbinė motyvacija yra stipri ir jis yra pasiryžęs sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę S. V. atlieka nuo 2011 m. lapkričio 22 d., t. y. beveik dešimtmetį, tačiau visu šiuo laikotarpiu taip ir nesugebėjo įsidarbinti pataisos įstaigoje, kas rodo, jog darbas nuteistajam nebuvo suteiktas ne tiek dėl vietų stokos, kiek dėl jo atsainaus požiūrio į darbinį užimtumą. Asmuo, atkakliai bei ryžtingai siekiantis įsidarbinimo, per dešimt metų neabejotinai turėjo sulaukti laisvos darbo vietos, tačiau akivaizdu, jog S. V. didelių pastangų šiuo aspektu nedėjo ir tik formaliai kreipėsi (pasiteiravo) dėl galimo įdarbinimo pataisos įstaigoje. Nors nuteistasis teigia, kad darbo stažo turi, nes iki bausmės pradžios dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tačiau Sodros duomenimis 2011 m. S. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šie darbo santykiai truko vos kelis mėnesius (nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. gegužės 17 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d.). Taigi, darbiniu suinteresuotumu nuteistasis nepasižymėjo nei iki bausmės atlikimo pradžios, nei vykdant paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
12. Sėkmingai probacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali trukdyti ir S. V. mąstysena, kuri stokoja lankstumo. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję, kad nuteistajam būdingas kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, kurį jis stengiasi menkinti bei perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Negebėjimą prisiimti atsakomybės už savo veiksmais sukeltas pasekmes patvirtina ir turimų įsiskolinimų sąmoningas nedengimas. Pateiktos medžiagos duomenimis S. V. skola nėra didelė ir sudaro 2829,73 Eur, tačiau jis jos savanoriškai nedengia, iš jo sąskaitos išskaičiuota vos 169,25 Eur šio finansinio įsipareigojimo dengimui. Nors atsiliepime į prokuroro skundą nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jo įsiskolinimas siekia tik 31,90 Eur, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikta. Šioje nutartyje jau minėta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau beveik dešimt metų, tai pakankamas laiko tarpas turimoms skoloms padengti, juo labiau, kad nuteistasis gauna pinigines perlaidas iš žmonos, tačiau akivaizdu, jog gaunami pinigai yra išleidžiami asmeninių poreikių tenkinimui, ignoruojant turimą įsiskolinimą. Toks atsainus S. V. požiūris į gaunamų lėšų tvarkymą bei jų paskirstymą tik patvirtina, kad ir būdamas laisvėje jis negebės racionaliai tvarkyti turimų pajamų, kas gali paskatinti pakartotinį nusikalstamumą. Tai, jog artimieji palaiko S. V. ir jam padeda, neabejotinai yra svarbus resocializacijai veiksnys, vis dėlto, šeimos nariai negali atsakyti už jo veiksmus.
13. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro skundo teiginiams, jog apylinkės teismas pervertino nuteistojo gautus paskatinimus, o gautas nuobaudas sumenkino. Iš tiesų, S. V. bausmės atlikimo metu yra gavęs dvigubai daugiau paskatinimų (aštuonis) nei drausminių nuobaudų (keturias), vis dėlto, vien skaitinis nuobaudų bei paskatinimų skaičiavimas neatspindi realaus nuteistojo elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju būtina vertinti paskatinimo ar nuobaudos turinį, o ne jų skaitinę išraišką. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad S. V. paskatinimai yra gauti iš esmės už tuos pačius jo poelgius – mokymąsi, dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose bei gerą elgesį, tuo tarpu nuobaudos gautos už įvairius nustatytos tvarkos pažeidimus – lokalizacijos pažeidimą, atsisakymą eiti į būrį, naudojimąsi kito nuteistojo telefono kortele. Be to, svarbu ir tai, kad nuobaudos yra gautos ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kai nuteistasis paprastai dar adaptuojasi prie jam naujos aplinkos, tačiau ir praėjus ne vieneriems metams nuo įkalinimo pradžios. Paskutinė nuobauda yra gauta 2018 m. lapkričio 29 d. ir panaikinta prieš terminą tik 2019 m. balandžio 23 d. Taigi, pavyzdingą elgesį S. V. rodo tik kiek daugiau nei dvejus metus laiko, kas įvertinus visą atliktos bausmės dalį, nėra ilgas laikotarpis. Pažymėtina, jog nuteistasis privalo aktyviai dalyvauti ne tik laisvalaikio praleidimo užsiėmimuose, tačiau ir socialinės reabilitacijos programose, nes tik tokiu būdu yra ugdoma asmenybė, plečiamas mąstymas bei koreguojamas ydingas elgesys.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas visapusiškai neįvertinus S. V. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą bei anksčiau jam taikytų poveikių priemonių menką efektyvumą (ankstesni teistumai bei realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nesulaikė nuo pakartotinio priešingo teisei veikimo). Nuteistasis šiuo metu vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, jog S. V. rizikos pakartotinai nusikalsti balai bausmės atlikimo metu nuosekliai nemažėjo. 2018 m. spalio 10 d. vertinimo metu jam nustatyta žema rizika, 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. – vidutinė rizika, o nuo 2020 m. gruodžio 8 d. – vėl žema rizika. Tokie pokyčiai rodo, jog S. V. pataisos procesas nėra akivaizdžiai teigiamas. Be to, ir į lengvąją nuteistųjų grupę jis perkeltas dar visai neseniai – 2020 m. liepos 28 d., todėl šiuo metu per anksti spręsti, ar jis vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnio bausmės atlikimo tęsimo neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta visapusiška bylos medžiagos analize, bausmės tikslai S. V. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 2 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.