Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-166 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas – nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiai pakeisti – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. Š. bausmės pradžia – 2010 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. birželio 18 d.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjusi visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertinusi, sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, tai yra visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Nuteistasis A. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. Š. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pataisos namuose rengiamuose įvairiuose sporto turnyruose, organizuojamose viktorinose ir konkursuose. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, 2015 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2016 m. įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2017 m. įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, dirba, stengiasi vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo A. Š. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 28 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė, balų pagal OASys skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2014 m. birželio 27 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė (pagal OASys), vėlesnio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo padidėjusi 35 balais, kadangi 2020 m. lapkričio 25 d. buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, tačiau išliko vidutinė, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistas 7 kartus, pirmas teistumas jauname amžiuje iki 18 m.); nusikaltimų sunkėjimas bei dinaminiai veiksniai: oficialios darbinės patirties laisvėje neturėjimas; apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių; gyvenimo stiliaus ypatumai susiję su neigiama įtaka iš šalies; piktnaudžiavimo narkotikais sunkumai, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas 11 kartų drausmine tvarka, tarp jų ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – nustatyto režimo pažeidimai, uždraustų daiktų laikymas, alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas, nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). O aplinkybė, jog nuteistasis turi 10 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis grįžęs iš pataisos namų gali būti įdarbintas jų įmonėje pagalbiniu darbuotoju pilnu etatu su perspektyva mokytis apdailos mūrininko amato, tačiau kaip matyti laisvėje nuteistasis neturi darbinės patirties. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, jis keitė darbus, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys – teisės išvykti be sargybos ar palydos suteikimas, o vėliau – ir šios teisės atėmimas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis turi teigiamas nuostatas dėl darbo bei užimtumo, tačiau aplinkybė, jog laisvėje nuteistasis oficialiai nėra dirbęs visgi neleidžia tikėti tuo, jog būdamas laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, juolab kad anksčiau jis nevengė neoficialių pajamų ir nusikalstamo elgesio motyvu nurodė materialinės naudos siekimą, padaryti nusikaltimai turtinio pobūdžio. Taigi, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 23 475,03 Eur, iš kurių likusi dar neišmokėta suma yra 13 687,10 Eur. Verta sutikti su nuteistojo skundo motyvais dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau visgi neatlyginta jų dalis yra dar didelė – 13 687,10 Eur. Teismo nuomone, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. Š. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir dviejų labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis A. Š. dar iki šios bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 6 kartus, iš kurių pirmąjį – būdamas tik 15 metų. Tarp teismui pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi, vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir atitinkamai rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis nebuvo pažeidęs jam nustatytų probacijos sąlygų, tačiau vėliau po bausmės atlikimo jis padarė naujas nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu vien tik sunkėjo. Akivaizdu, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu išlieka jo kriminalinė istorija. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam kažkiek būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Teisės pažeidėjas šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, kiek mažiau supranta neigiamą poveikį visuomenei, diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis jis neišsako, tačiau stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Kai kuriuos nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jis dalyvavo ir nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis suvokia, jog tokia neigiama draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, skatinančių jo nusikalstamą elgesį. Pasak nuteistojo, atlikinėjant bausmę pataisos namuose, kurį laiką buvo atsiribojęs nuo asmenų darančių neigiamą įtaką, tačiau kuomet buvo suteikta teisė nuteistajam dirbti be sargybos, po kurio laiko jis susipažino su kitais nuteistaisiais, kurie linkę vartoti narkotines medžiagas ir susigundė jų pasiūlyta galimybe pavartoti narkotinių medžiagų. Nuteistasis pripažinęs, jog laisvėje jis vartodavo narkotines medžiagas. Stipresnes narkotines medžiagas jis pradėjo vartoti šios bausmės vykdymo metu ir už tai buvo 3 kartus nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Nors bausmės atlimimo metu nuteistasis bando spręsti turimą narkotinių medžiagų vartojimo problemą, jis lankė elgesio korekcijos programas, tačiau, nepaisant to, 2020 m. lapkričio 25 d. jam buvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir šio testo rezultatas buvo teigiamas (dėl opiatų vartojimo). Dėl šio pažeidimo 2021 m. kovo 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti baudą, nuteistasis 2021 m. kovo 19 d. baudą sumokėjo. Pats nuteistasis šį pažeidimą pilnai pripažino ir nurodė, kad narkotinių medžiagų jam pasiūlė kiti nuteistieji ir jis nesugebėjo joms atsispirti. Akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi opią narkotinių medžiagų vartojimo problemą, kurią jis ir pats pripažįsta bei bando spręsti. Teismo vertinimu, šiuo metu išleidus nuteistąjį į laisvę, jis turės galimybes grįžti prie nuolatinio narkotinių medžiagų vartojimo, kas gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, kadangi gyvenimo stilius ir draugų įtaka laisvėje turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, taip pat pataisos namuose pasireiškiantis neigiamai vertinamas elgesys bei draugų įtaka, todėl, teismo manymu, rizika pakartotinai nusikalsti išlieka.

Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. Š., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža –2 metai 7 mėnesiai 21 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Įvertinus nuteistojo A. Š. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius, nėra pagrindo pritarti jo skundo argumentams. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo A. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-166 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 357-166 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. Š. asmens bylą Nr. 14267 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.