Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Arūno Silvanavičiaus, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prašymą tenkinti, prokuroras prašė minėtą prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. prašymas tenkinamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

Nagrinėdamas prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo ar pakeitimo kita kardomąja priemone, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. J. jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pakako, tačiau prašymą nagrinėjantis teismas nesprendžia nuteistojo kaltės klausimo, nes pirmosios instancijos teismas dėl to jau pasisakė, o apeliacinės instancijos teismas tai padarys, baigęs nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą nuteistajam R. J. iki nuosprendžio įsigaliojimo dienos palikta galioti jam nuo 2011 m. spalio 11 d. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė nuteistajam buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, yra išsituokęs, iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Jis praeityje teistas tris kartus, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, jam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, nuteistasis turi sergančią motiną, kuriai reikalinga priežiūra, nepilnametę dukterį, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą, paskutinį kartą teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu. Be to, apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio yra didelės apimties, joje be R. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti dar vienuolika asmenų. Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą. Nors bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, tačiau procesas gali užsitęsti dėl nuo bylą nagrinėjančios kolegijos nepriklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, nuteistųjų ligų).

Kolegija pažymi, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės. Todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, taip pat svarstydamas pateiktus prašymus dėl jos pakeitimo, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. J. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei daryti naujus nusikaltimus. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei ketveriems metams, šie pagrindai tapo ne tokie reikšmingi. R. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jam skirta itin griežta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, taigi, dar neįsiteisėjęs, o suėmime nuteistasis R. J. yra laikomas nuo 2011 m. spalio 11 d., t. y. jau beveik pusę jam paskirtos bausmės laiko. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Įvertinusi baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, ligšiolinę jos nagrinėjimo eigą apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad iki galutinio procesinio sprendimo paskelbimo apeliacinės instancijos teisme ši byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą. Todėl suėmimo taikymas visą šį laiką nuteistajam R. J. prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje bylos stadijoje BPK 119 straipsnyje numatytą tikslą – nuosprendžio įvykdymą, jei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apkaltinamasis nuosprendis R. J. liktų nepakeistas, galima pasiekti taikant jam kitas, švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pakeisti R. J. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paliktą nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nuteistąjį R. J. iš suėmimo paleisti.

– namų areštą šešių mėnesių terminui, įpareigojant nuteistąjį R. J. būti savo gyvenamojoje vietoje (adresu: (duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo;

– dokumentų paėmimą, iš R. J. paimant pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti 2011 m. spalio 11 d. asmens kratos protokolu ir saugomi prie bylos medžiagos;

– įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną ketvirtadienį 08.30 val.

Šios nutarties vykdymą pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Vytauto pr. 91, LT-44238 Kaunas).

Išaiškinti nuteistajam R. J., kad jis turi pareigą šaukiamas atvykti pas teisėsaugos pareigūnus, prokurorą, teisėją ir į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, šioje nutartyje nustatytu laiku būti savo gyvenamojoje vietoje, ir jog jis pasižada šias pareigas vykdyti.

Įspėti nuteistąjį R. J. kad pažeidus namų arešto, rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo žinios ar įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jam vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas arba intensyvi priežiūra.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.