Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudėjus, ir A. S. paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. S. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašo peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014 priimtą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, yra grindžiamas 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas), kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti iš ankstesnės pastraipos, 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnis bei 260 straipsnis nesikeitė, šie straipsniai taip pat nebuvo pripažinti netekusiais galios. Minėtų straipsnių redakcijos nesikeitė ir nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki 2023 m. balandžio 27 d., kuomet buvo priimtas įstatymas Nr. XIV-1925.

Tiesa, Įstatymu buvo pakeistas BK 199 straipsnis, numatantis atsakomybę už kontrabandą. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinės medžiagos – 1-(3 – chlorofenil) piperazino kontrabandą. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 199 straipsnio 2 dalies redakcija (t. y. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) numatė, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XII-1674, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., BK 199 straipsnis buvo pakeistas ir atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą buvo perkelta iš šio straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 3 dalį, tačiau veikos baudžiamumas išliko, nekito ir už šį nusikaltimą skiriama bausmė – kaip ir ankstesnės redakcijos atveju, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BK 199 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, jog už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Dar vėlesniu įstatymu – 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, įsigaliojusiu nuo 2019 m. sausio 1 d., atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo perkelta į BK 199 straipsnio 4 dalį, tačiau, vėl gi, baudžiamoji atsakomybė už šią veiką nebuvo panaikinta, kaip ir nesikeitė už ją skiriama bausmė – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 199 straipsnio 4 dalies redakcijos sankcijoje buvo numatyta, kad tas, kas padarė šią veiką, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-1925 pakeitus BK 199 straipsnį ir papildžius baudžiamąjį įstatymą 260¹ straipsniu, atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą buvo perkelta iš BK 199 straipsnio 4 dalies ir šiuo metu yra nustatyta BK 260¹ straipsnyje. Pagal naująjį BK 260¹ straipsnį atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą yra diferencijuojama pagal neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentos ar siųstos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, taip pat pagal tai, ar narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo per Lietuvos Respublikos sieną gabentos ar siųstos turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti ar tokio tikslo neturint (pastarasis požymis aktualus tik tuo atveju, kai siunčiamas ar gabenamas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, arba didesnis, nei nedidelis, bet neviršijantis didelio kiekio). Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas už labai didelio kiekio – narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinės medžiagos – 1-(3 – chlorofenil) piperazino – kontrabandą. Šiuo metu atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, yra numatyta BK 260¹ straipsnio 5 dalyje ir tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta ankstesnėje pastraipoje, daroma išvada, jog po Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio priėmimo įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai, susiję su atsakomybe už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, nepanaikino A. S. veikos, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nusikalstamumo. Taip pat jie nesušvelnino bausmės ar kitokiu būdu nepalengvino A. S. teisinės padėties. Priešingai, pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą skiriama bausmė netgi griežtėjo (buvo padidintos minimalios ir maksimalios už tokią veiką skirtinos vienintelės rūšies bausmės – laisvės atėmimo – dydžio ribos), kadangi šiuo metu galiojančioje BK 260¹ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų, kai iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusiose baudžiamojo įstatymo nuostatose buvo įtvirtina, kad už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą yra baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję pakeitimai už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą šiuo atveju griežtina ne tik bausmę, bet ir kitais aspektais sunkina asmenų, nuteistų už tokį nusikaltimą, teisinę padėtį – pavyzdžiui, anksčiau toks nusikaltimas buvo priskiriamas sunkiems nusikaltimams, o pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo normas jau būtų priskirtas labai sunkiems nusikaltimams, kas taip pat turi įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senaties terminų pailginimui, taip pat teistumo išnykimo termino pailginimui.

Taigi, nei viena iš nusikalstamų veikų, už kurias A. S. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, nebuvo dekriminalizuota, taip pat nešvelnėjo už jas skiriamos bausmės, nebuvo priimti ir jokie kiti pakeitimai, kurie kitokiu būdu lengvintų nuteistojo teisinę padėtį.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti nuteistojo A. S. prašymą nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.