Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

specialiai surengtame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. prašymą dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, kuri Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal R. R. ir G. G., kurių turtas konfiskuotas, nuteistųjų D. P., G. T., D. U., R. J., nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato J. K., nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės D. V., nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato S. Z., nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti ginamojo prašymą, prokuroras prašė minėtą prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. prašymas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas.

Nagrinėdamas prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo ar pakeitimo kita kardomąja priemone, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pakako, tačiau prašymą nagrinėjantis teismas nesprendžia nuteistojo kaltės klausimo, nes pirmosios instancijos teismas dėl to jau pasisakė, o apeliacinės instancijos teismas tai padarys, baigęs nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Nuosprendį priėmęs teismas nedetalizavo, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą nuteistajam R. J. iki nuosprendžio įsigaliojimo dienos palikta galioti jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė buvo paskirta remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas). Priešingai nei nurodoma prašyme, nuteistasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra išsituokęs, iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, turi ryšių užsienyje, nes ten dirbo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo gauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti suėmimo taikymo pagrindai yra išnykę. Nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, kad jis buvo suimtas vėliau nei kiti nuteistieji, turi gyvenamąją vietą, iki sulaikymo niekur nebėgo ir nesislėpė, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės keitimą šiuo pagrindu ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos, užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo pakeisti griežtesnę kardomąją priemonę švelnesne, nes ja nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – nuosprendžio įvykdymo, jei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka jis liktų nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo atmesti.