Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas – nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiai pakeisti – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) –2 metai 7 mėnesiai 21 diena.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimus išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

7. A. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, visuma, o ne vien tik teigimai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės.

8. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui, jam kažkiek būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Teisės pažeidėjas šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, kiek mažiau supranta neigiamą poveikį visuomenei, diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis jis neišsako, tačiau stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Kai kuriuos nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jis dalyvavo ir nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis suvokia, jog tokia neigiama draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, skatinančių jo nusikalstamą elgesį. Laisvėje jis vartodavo narkotines medžiagas, o stipresnes narkotines medžiagas jis pradėjo vartoti šios bausmės vykdymo metu, už ką buvo 3 kartus nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė elgesio korekcijos programas, tačiau už narkotinių medžiagų vartojimą A. Š. 2021 m. kovo 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo suvokimas dėl priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo įtakos jo elgesiui, nėra pakankamas, kas tiek Komisijai, tiek ir teismui pagrįstai leido abejoti pakankamu akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos procesu.

9. Manymą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, sustiprina ir nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Nuteistojo A. Š. svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 11 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau keleto metų bėgyje. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis A. Š. bausmės atlikimo metu 10 kartų paskatintas, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

10. Pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties nepagrįstumą nuteistasis grindžia tuo, kad teismas neišskyrė balų, kurie sudaro nekintamą jo kriminalinę praeitį, nes jie neturi būti vertinami. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nuteistojo A. Š. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 28 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė, balų pagal OASys skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2014 m. birželio 27 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė (pagal OASys), vėlesnio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo padidėjusi 35 balais, kadangi 2020 m. lapkričio 25 d. buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas. Kaip matyti, pakartotinio nusialkstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra siejami su praeitais jo teistumais, o, kaip matyti, rizika buvo padidėjusi būtent dėl netinkamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Tai apylinkės teismui pagrįstai leido konstatuoti, kad nenustatyta akivaizdi ir ženkli A. Š. pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Nuteistajam vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas bei dinaminiai veiksniai; gyvenimo stiliaus ypatumai susiję su neigiama įtaka iš šalies; piktnaudžiavimo narkotikais sunkumai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie gyvenamosios vietos turėjimą, pažymą, patvirtinančią galimybę būti įdarbintam, aukščiau aptartų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos kontekste nesudaro pagrindo manyti, jog A. Š. pataisos procesas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje jau gali būti baigtas ir yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę A. Š. atlieka už keleto nusikaltimų padarymą, du iš kurių priskiriami labai sunkiems tyčiniams nusikaltimams. Laisvės atėmimo bausmę A. Š. atlieka ne pirmą kartą. Anksčiau jis buvo teistas 6 kartus, pirmą kartą dar būdamas nepilnametis. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau po bausmės atlikimo jis darė naujas nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu tik sunkėjo, kas rodo, kad iš ankstesnio netinkamo savo elgesio ir atsiradusių pasekmių jis išvadų nepadarė. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie nusikalstamas veikas bei kriminalinę A. Š. praeitį pasisakė ir ją vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas objektyviai įvertinus A. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.