Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 iki 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtoji bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. 2017 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisyta 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 3 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 1 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 13 d. (skaičiuojant nuo Komisijos įvykusio posėdžio, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).Komisijos 2018 m. liepos 23 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog, nors nuteistasis T. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis T. P. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nurodė, jog nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kadangi teismas selektyviai vadovavosi tik nepalankia jam, jo padėtimi ir būdamas šališkas priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą. Teismas nagrinėjo tik nuteistąjį kaltinančius duomenis dėl jo praeities, kad buvo anksčiau teistas, kad jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris vėliau buvo panaikintas, o palankūs nuteistajam duomenys buvo ignoruojami. Nuteistojo teigimu teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vertino jo praeitį, kadangi, vadovaujantis suformuota teismų praktika, nusikaltimo pobūdis ir sunkumas bei ankstesni teistumai, jau buvo įvertinti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Aplinkybės susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, , praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta. Skunde pažymima, jog teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertina Komisijos nutarime išdėstytas išvadas, tikrina faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK įtvirtintos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Tačiau skundžiamame nutarime apylinkės teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadą, nors neprivalėjo to daryti ir priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu Komisijos išvadoje ir socialinio tyrimo išvadoje bei psichologinės tarnybos išvadoje yra nustatytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų. Teismas turėjo atsižvelgti, jog nuteistasis sugebėjo sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, šiai dienai pagal „OASys“ metodika T. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 34 balai. Nuteistojo tinkamumą probacijai rodo ir gauti paskatinimai už gerą elgesį ir darbą. Skunde nesutinkama, jog teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo du kartus pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka, kadangi turėtos nuobaudos yra išnykusios ir jų vertinimas yra pakartotinis baudimas už tą patį nusižengimą. Nuteistojo T. P. skundas netenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis T. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis T. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją, atvykęs į pataisos įstaigą dirbti sutiko, šiuo metu dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, suvokia darbą kaip privalumą, dalyvavo privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose sporto ir kultūriniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsiskolinimų. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse 3 kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles už ką vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi (galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. gegužės 23 d.), tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, patvirtina, kad nuteistasis T. P. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis T. P. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra rizika yra žema – 34 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 21 balas, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 13 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo vertinimo bausmės atlikimo pradžioje (50 balų) pakito 16 balų, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių T. P. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę, dirba, palaiko socialinius ryšius, šiuo metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 3 kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, dėl to lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalies. Šiuo metu bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors nuteistasis T. P. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumas bei ankstesnius teistumus, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek ir neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai didinantys nuteistojo T. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai nuostatos, teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos (turi neapmokėtų įsiskolinimų), ryšiai (nevykdė teismo nutartimi paskirtos pareigos), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimo metu buvo įtakojamas grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo T. P. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo T. P. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo T. P. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.