- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-97-870/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- T. E.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. E. skundą dėl 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 89-5 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. E.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. T. E. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat įpareigojant dirbti.
2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir T. E. pasiųstas atlikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, T. E. buvo sulaikytas 2016 m. gruodžio 12 d. Bausmės pabaiga nustatyta 2019 m. birželio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 89-5 priėmimo metu neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 4 mėnesiai 23 dienos.
4. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 19 d. nutarimu netaikė nuteistajam T. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 70 balų, yra teistas už vagystę įsibraunant į patalpas, ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė probacijos sąlygas, neturi darbinės patirties, neaiški situacija dėl nuteistojo gyvenamosios vietos, problematiška finansinė padėtis, nedengti civiliniai ieškiniai, nuteistajam būdinga nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, turi sunkumų atpažįstant ir sprendžiant problemas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistasis skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. 7. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. E. prašo panaikinti 2018 m. sausio 19 d Komisijos nutarimą, taip pat 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nuteistojo teigimu, tiek Komisijos nutarimas, tiek teismo nutartis yra nepagrįsta ir šališka. Mano, kad vidutinė nusikalstama rizika yra nemažinama specialiai, kelia abejones dėl pataisos įstaigos pareigūnų elgesio. Nesutinka su teiginiais, kad neturi darbo patirties, nurodo pristatęs Komisijai pažymą, patvirtinančią, kad dirbo Jungtinėje Karalystėje. Buvo pristatytos ir kelios pažymos dėl gyvenamosios vietos, tačiau jos taip pat nebuvo fiksuotos. Nuteistasis nesutinka ir su teiginiais, kad jam būdinga pasiduoti kriminalinių veikėjų įtakai, nors nuo nusikaltimo padarymo jau yra praėję 8 metai, jis yra sukūręs šeimą, dirbo ir gyveno pagal nustatytas moralės normas. Laisvės atėmimo bausmę pasiųstas atlikti dėl smulkaus probacijos sąlygų pažeidimų. Charakterizuojant nuteistąjį buvo stokojama objektyvumo.
8. Nuteistasis T. E. prašo suteikti progą įrodyti, kad gali nenusikalsti. Laisvėje planuoja dirbti statybos įmonėje, kur jam pažadėtas 1 500 Eur dydžio mėnesinis atlygis, taip galėtų padengti ir civiliniais ieškiniais priteistas sumas. Nurodo, kad atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlieka visas Komisijos rekomendacijas, turi tai patvirtinančius pažymėjimus, atliko privalomą bausmės dalį, nuobaudų neturi, skatintas. Nuteistasis taip pat nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. buvo skatintas – perkeltas iš paprastos į lengvąją grupę, taip pat suteikta teisė dirbti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba šaltkalviu – suvirintoju, sandėlininku. Stropiai mokosi, pagal išgales stengiasi padengti civilinį ieškinį, palaiko glaudžiu ryšius su artimaisiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis, kuria buvo netenkintas nuteistojo T. E. skundas dėl Komisijos atsisakymo taikymo jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
10. Šiuo metu galiojanti Bausmių vykdymo kodekso toliau - BVK 157 straipsnio redakcija numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis T. E. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, juos nustatė bei įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vis dėlto, vien šių formaliųjų pagrindų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
12. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo T. E. pakartotinio nusikalstamo rizika yra vidutinė (70 balų), sumažėjo nuo 88 balų (nuo 2017 m. sausio 24 d.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš paminėtų 70 balų statiniai veiksniai sudaro 25 balus (nėra galimybės sumažinti), o dinaminiai veiksniai – 45 balus (yra galimybė mažinti). Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas išsamiai įvertino visus reikšmingus duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, jo asmenybe, ir padarė pagrįstą išvadą, jog, nėra galimybės daryti abejonių nekeliančios išvados, jog būdamas laisvėje nuteistasis T. E. laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nuteistojo manymu, nėra reikšmingas jo elgesys prieš 8 metus (kuomet buvo įvykdytos nusikalstamos veikos), kadangi jis pakeitė požiūrį į gyvenimą, be to, po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, daugiau nusikaltęs nebuvo. Tokia nuteistojo pozicija nėra pagrista.
14. Vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti tokie kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis teistumas už nusikalstamą veiką, padarytą įsibraunant į patalpas; probacijos sąlygų pažeidimas bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikaltimams būdingas vagysčių modelis. Nuteistasis bausmę atlieka už kvalifikuotų vagysčių padarymą. 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu teismas T. E. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, paskirdamas nuteistajam įpareigojimus. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, konstatavus, kad asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų (atleistas iš darbo už drausmės pažeidimus, išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų, nerastas savo gyvenamojoje vietoje, į probacijos tarnybą pats neatvyko, buvo paskelbta jo paieška). Vykdant šią nutartį nuteistasis buvo sulaikytas tik 2016 m. pabaigoje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad T. E. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo nuteistas ir 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Tačiau jau 2010 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu. Taigi tokios aplinkybės, kuomet laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista griežtesne bausme, nevykdant skirtų įpareigojimų, taip pat panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, abiem atvejais pažeidė bausmės vykdymo bei probacijos sąlygas. Be to, jis ir nusikalto turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Pirmą kartą asmuo nusikalto būdamas jauno amžiaus (19 m.). Tokios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo taikytas prieš pakankamai ilgą laikotarpį (prieš 8 metus), dėl ko šios aplinkybės nagrinėjamo klausimo kontekste negalima pernelyg sureikšminti, visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nepaklusti nustatytoms taisyklėms.
15. Tai, kad Komisija, įvertinusi nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, priėjo kitokios išvados dėl galimybės toliau taisyti nuteistąjį neizoliuojant jo nuo visuomenės, o pirmosios instancijos teismas tokiam sprendimui pritarė, nereiškia, kad toks sprendimas yra savaime neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip minėta, buvo įvertintos visos reikšmingos lygtiniam paleidimui aplinkybės, tiek kiekviena atskirai, tiek ir bendrame kontekste, todėl vertinti, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, buvo šališkas, nėra pagrindo. Nuteistojo teiginiai apie tai, kad neva pataisos įstaigos darbuotojai yra suinteresuoti, kad nuteistieji kuo ilgiau išbūtų įkalinimo įstaigoje, nes tokiu būdu uždirba daugiau pinigų, neturi jokio loginio pagrindimo, kadangi pataisos įstaigoje dirbančių pareigūnų atlyginimas yra fiksuotas ir reguliuojamas teisės aktais. Tokie nuteistojo nurodyti motyvai laikytini jo subjektyviu situacijos vertinimu.
16. Nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai, kad jo asmenybė apibrėžiama tik iš neigiamos pusės, vertinant jį, kaip pats išsireiškė „kaip beviltišką“. Tiek iš Komisijos nutarimo, tiek ir skundžiamos teismo nutarties matyti, kad buvo aptartos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesio kitimu teigiama linkme. Teismas įvertino, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi konkrečių planų įsidarbinti, išėjus iš įkalinimo įstaigos, kaip nurodo skunde, perkeltas į lengvąją grupę, suteikta teisė dirbti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kaip minėta, parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
17. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog nuteistasis dar negali būti toliau taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Su tokia Komisijos bei pirmosios instancijos teismo nuomone sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo T. E. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.