- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-28-312/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- N. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, išnagrinėjusi nuteistojo N. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas atmestas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 59-200 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam N. J. paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino nuteistojo N. J. skundo ir paliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-200 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakeistą. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo ir vidutinė smurtinio elgesio rizika, kurios liko nepasikeitusios, likusi neatlikta didelė laisvės atėmimo bausmės dalis, nuteistojo mąstymas ir elgesys, įgūdžių stoka, alkoholio problemos sumenkinimas, kitos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, nuteistojo N. J. pavojingumas visuomenei dar nėra išnykęs, todėl tikslinga toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis N. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-200 priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sprendimą.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 59-200, taip pat ir žemesniojo teismo nutartis yra nemotyvuoti – juose tik išdėstyti faktai, tačiau nepateikiama šių faktų analizė, nenurodytos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl tokie sprendimai turi būti panaikinti. Teiginiai, kad lygtinis N. J. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra deklaratyvūs. Žemesnės instancijos teismas nenurodė, kokių kriterijų nuteistasis neatitinka ir kodėl jis nėra lygtinai paleidžiamas. N. J. yra įvykdęs visas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Lygtinis paleidimas turėtų būti laikomas bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Įkalinimo įstaigų perpildymas, nuteistojo nuomone, yra viena iš priežasčių lygtinio paleidimo politikos liberalizavimui. Jeigu asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, yra taikomas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam tokius kriterijus – netaikomas, yra pagrindas kelti klausimą dėl asmenų lygybės principo pažeidimo. Taip pat nuteistasis diskriminaciniu laiko asmenybės vertinimą lygtinio paleidimo taikymo kontekste, nes tokiais atvejais atsižvelgiama ne į objektyvias aplinkybes – asmens elgesį, o į subjektyvų charakterio vertinimą. Padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis taip pat neturėtų būti vertinamas, nes tai jau padarė teismas, skyręs bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. J. skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skirtingai nei nurodoma skunde, žemesniojo teismo nutartis yra motyvuota, joje yra ne tik pateiktos, bet ir įvertintos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės ir nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių, teismo manymu, lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu nebūtų pagrįstas, t. y. nepasikeitusios N. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio ir vidutinė smurtinio elgesio rizika, neatlikta didelė laisvės atėmimo bausmės dalis, nuteistojo mąstymas ir elgesys, įgūdžių stoka ir alkoholio problemos sumenkinimas.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, N. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2009 m. vasario 27 d.
Bausmės pabaiga: 2021 m. vasario 27 d.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 2/3 bausmės faktiškai atliko 2017 m. vasario 27 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Atlikus N. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (36 balai). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Iš teismui pateiktoje nuteistojo N. J. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis pataisos namuose įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus, dirba VĮ „M. a.“ siuvykloje, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamose užimtumo programose. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, planuoja įsidarbinti UAB „L. š.“, apsigyventi „C.“ laikinojo apgyvendinimo namuose. N. J. palaiko ryšius su broliu, dukra ir sūnumi. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nepasiduoda kitų nuteistųjų neigiamai įtakai, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, gailisi, supranta poreikį laikytis įstatymų, geba palaikyti draugiškus santykius su kitais nuteistaisiais ir įstaigos personalu, palaikyti pokalbį, priimti alternatyvų požiūrį, išklausyti pašnekovą, tarpasmeniniai įgūdžiai pakankami, diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Jis yra vienuolika kartų skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
N. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, sukėlusią nepataisomas pasekmes. Nors nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir visumoje yra reikšmingos. Nuteistojo asmenybės vertinimas nereiškia subjektyvios jo charakterio savybių analizės. Tai yra konkrečių faktinių aplinkybių, atspindinčių asmens vidines nuostatas ir jo elgesio motyvus, vertinimas. N. J. praeityje yra du kartus teistas, bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 3 kartus už tai buvo baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą – 2014 m. sausio 13 d.), kas leidžia daryti išvadą, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, dar ilgą laiką buvo sunku laikytis nustatytų taisyklių. Nors asmuo pataisos įstaigoje dirba nuo 2010 m., tačiau pagal vykdomąjį dokumentą įsiskolinimų nėra padengęs (iš 797,13 Eur sumokėta 67,96 Eur). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis iki sulaikymo piktnaudžiaudavo alkoholiu, nusikaltimas padarytas jam esant neblaiviam, dėl alkoholio vartojimo įpročių buvo kilę problemų ir šeimoje, alkoholis skatino nuteistojo impulsyvų ir agresyvų elgesį, smurto naudojimą. Remiantis HCR-20 metodika, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Nepaisant šių aplinkybių, N. J. yra linkęs menkinti problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo, stokoja įžvalgos apie poreikį ateityje tai kontroliuoti, kreiptis reikiamos pagalbos. Taip pat nuteistasis yra nepakankamai atsparus stresui, pasižymi emocijų kontrolės stoka, praeityje, būdamas piktas, prarasdavo savikontrolę. Alkoholio vartojimas jam yra viena iš stiprių neigiamų emocijų įveikimo strategijų. Nors šiuo metu teigia savižudiškų minčių neturintis, praeityje yra turėjęs suicidinių minčių, konflikto metu yra žalojęs save. N. J. sunkiai identifikuoja savo problemines sritis bei galimas kliūtis, siekiant ateities planų. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balai), nustatyti dinaminiai veiksniai sudaro net 28 balus, t. y. yra galimybė juos keisti. Kintantys kriminogeniniai veiksniai yra alkoholio vartojimas, prosocialinių ryšių stoka, menkas atsparumas stresui, emocijų ir elgesio kontrolės, įžvalgos apie savo problemas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pastebimos, tačiau dar pernelyg trumpalaikės, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti dar labiau sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu N. J. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įkalinimo įstaigų perpildymo problema negali sudaryti pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos asmenims, neatitinkantiems šio instituto taikymui būtinų sąlygų. Nepaisant kalinių skaičiaus Lietuvoje, turi būti pagrįstas manymas, kad asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, o taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju, vertinant specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį N. J., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo N. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.