Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir 34 MGL dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis buvo pakeistas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios ir per 2 metus atlyginti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, sumažinta iki 30 parų arešto. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dvidešimčiai dienų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; per 6 mėnesius nuo minėto nuosprendžio paskelbimo dienos galutinai atlyginti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, priteistą 18 573,96 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Taip pat paskirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius), konfiskuotas S. G. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams trims mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 1 d. kaip atlikta viena laisvės atėmimo diena.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (trejų metų vieno mėnesio penkių dienų) pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirtos bausmės (vienerių metų dvidešimties dienų) dalis bei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (vienerių metų) dalis ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams. Į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. ir to paties teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir S. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje nurodyta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį (įskaitant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius).

9. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo buvo nutarta taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

10. Nuteistajam S. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 3 metai ir 12 dienų.

11. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas pateikė skundą ir prašė teismo netvirtinti Komisijos nutarimo.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir nepatvirtino Komisijos nutarimo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau lygtinai paleisti net ir kriterijus atitinkantį nuteistąjį yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas atsižvelgė, kad nuteistasis atlieka bausmę pagal nuosprendžius dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo, yra nepateisinęs anksčiau jam teismų parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą. Nutartyje teigiamai įvertina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuo paskutinio vertinimo mažėja. Tuo pačiu pažymėta, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, net ir intensyviai dirbdamas nuteistasis atlygino gana nedidelę dalį įsiskolinimų. Nuteistojo mąstymas rodo, kad jis linkęs koncentruotis į save ar artimuosius, jo turimos nuostatos kelia abejonių, ar nuteistasis iš tiesų gailisi padaręs nukentėjusiesiems žalą, taip pat ar tinkamai supranta savo nusikalstamų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepadarė atitinkamų išvadų dėl savo elgesio, kurios leistų teigti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Priimdamas sprendimą teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nebuvo vienbalsis – vienas Komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę.

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

13. Aukštesniajam teismui pateiktame skunde nuteistasis išdėstė tokius prašymus: a) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra; b) tuo atveju, jei skundas būtų atmestas, išaiškinti, kokius konkrečiai veiksmus nuteistasis turi atlikti, jog kitą kartą būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; c) tuo atveju, jei skundas būtų atmestas, išaiškinti, kaip nuteistajam iš vidutiniškai 362,40 Eur atlyginimo per mėnesį oriai išgyventi, patenkinti savo bazinius būtinuosius poreikius, prisidėti prie vaikų išlaikymo ir dar didesne dalimi nei šiuo metu dengti žalą; d) pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties klaidingai, iš bendro vientiso socialinio tyrimo išvados konteksto išimtus ir interpretuotus argumentus apie S. G. psichologinę ir socialinę būklę, kurie prieštarauja medicinos psichologių išvadoms; e) išaiškinti prokurorui apie pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio surašymo dokumentuose, kur pagal šiuo metu galiojančias metodikas nėra rašomi konkretūs pokyčiai (vertinimai) balais, o tik rizikos laipsnis ir jo mažėjimas arba didėjimas; f) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13.1. Skunde nuteistasis pirmiausia kritikuoja patį bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad jis nebuvo supažindintas su įstatymais (ar nuorodomis į juos), kuriais remdamasis galėtų aktyviai dalyvauti procese. Pažymi, kad jam nebuvo įteiktas prokuroro skundas (įteiktas tik pranešimas apie bylos nagrinėjimą), tokiu būdu apribojant jo procesines teises.

13.2. Toliau nuteistasis išsako kritiką prokuroro skundo, kuris buvo nagrinėjamas žemesnės instancijos teisme, argumentams. Nuteistasis nurodo, jog Komisijos, vengdamos informacijos dubliavimo ir kartais dėl to įvykstančių žmogiškų klaidų, atskirai nebeaprašo išsamios nuteistojo charakteristikos, kadangi ji jau atsispindi teismui perduodamoje nuteistojo asmens byloje ir socialinio tyrimo išvadoje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad OASys ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodikose aiškiai nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nėra rašomi į socialinio tyrimo išvadą. Be to, pagal įstatymus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė, tačiau pastaruoju atveju turi būti ženklus rizikos mažinimas. Pabrėžia, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji nuolat mažinama. Dėl prokuroro teiginių, susijusių su bausmės individualizavimu, jos teisingumu, nuteistasis pažymi, kad jau skirdami bausmę teismai turėjo numatyti, kad po kurio laiko nuteistasis galės pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe, todėl jei teismai būtų laikęsi pozicijos, kad nuteistasis turi išbūti pataisos įstaigoje ilgesnį laiką, jam būtų paskyrę gerokai griežtesnę bausmę. Nuteistasis yra žymiai aktyvesnis už kitus nuteistuosius, imasi iniciatyvos, o tai rodo, kad bausmės paskirtis jau pasiekta.

13.3. Nesutikdamas su žemesniojo teismo nutartimi, nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas savo išvadas grindė tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, neteisingomis socialinio tyrimo interpretacijomis, visiškai neužsimindamas apie nuteistojo veiklas ir savanoriškas iniciatyvas padaryti daugiau nei reikalauja įstatymas. Mano, kad taip teismas parodė savo šališkumą, juolab, kad dėl konkretaus sprendimą priėmusio teisėjo nuteistasis anksčiau yra griežtai pasisakęs pateiktame apeliaciniame skunde.

13.4. Nuteistasis kritiškai atsiliepia į teismo teiginius, susijusius su ankstesniais jam priimtais nuosprendžiais. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad jo nusikalstamos veikos buvo tęstinės, jis neturėjo būti teisiamas už kiekvieną atskirą veiką (tai turėjo įtakos galutinei paskirtai bausmei). Pažymi, kad turi būti atsisakoma smerkti nuteistąjį dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, neskirstyti nuteistųjų į geresnius ir blogesnius pagal padarytus nusikaltimus, už kuriuos jie atlieka bausmes. Šiuo atveju teismas kreipė dėmesį ne į pataisos procesą, nuteistojo progresą, dinamiką, pasiekimus, rezultatus, kaip jis stengiasi pasikeisti, o vertino tai, ką nuteistasis padarė praeityje. Teismo teiginys, kad jis atlieka bausmę už nusikaltimus žmogaus gyvybei ar sveikatai, apskritai neatitinka tikrovės.

13.5. Pasak nuteistojo, teismas nepažymėjo visos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dinamikos. 2018 m. pradėjus atlikti bausmę ši rizika buvo vidutinė, per bausmės atlikimo laiką niekada nekilo, atvirkščiai, per trumpą laiką sumažėjo iki žemos ir mažėja toliau. Tai rodo akivaizdžią pažangą ir bausmės tikslų pasiekimą. Nors nuteistasis buvo baustas du kartus, tačiau paskutinė nuobauda jam paskirta 2020 m. sausio 14 d., vėliau elgėsi tinkamai ir abi nuobaudos buvo panaikintos. Akcentuoja buvęs paskatintas netgi ir po atvykimo į pusiaukelės namus, nors šioje įstaigoje paskatinimai skiriami retai. Nuteistojo manymu, po jo nubaudimų sekę paskatinimai, perkėlimas į lengvąją grupę, pusiaukelės namus taip pat vertintinas kaip reikšmingas teigiamas pokytis.

13.6. Pasisakydamas dėl atlygintos žalos, nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo pradžioje išieškojimus iš jo vykdė 20 antstolių, o dabar šis skaičius yra sumažintas iki 16. Nuteistasis nurodo vien per buvimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpį pagal išgales padengęs daugiau nei 1 200 Eur. Atvykęs į pusiaukelės namus, visą laiką dirbo, nuo jo atlyginimo buvo nuskaičiuojama kiek daugiau nei 106,01 Eur. Pusiaukelės namuose dirba jau 11 mėnesių, tad nuskaičiuota ne mažiau kaip 1 166,11 Eur. Be to, savanoriškai yra padengęs 225 Eur (tikslios sumokėtos sumos yra jo asmens byloje). Pažymi, kad iki bausmės atlikimo per trejus metus buvo atlyginęs iki 100 Eur žalos, o, pradėjęs atlikti bausmę, jau padengė ne mažiau nei 2 591 Eur. Žemesnysis teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis atlygino tik mažą dalį padarytos žalos. Čia skundą padavęs asmuo pažymi, kad jis uždirba minimalią algą (468,41 Eur po mokesčių), iš kurios dar išskaitoma dalis (106,01 Eur). Iš likusios sumos jis turi apsirūpinti maitinimu, rūbais, higienos priemonėmis (to jis negauna būdamas pusiaukelės namuose). Be to, turi du sūnus, prie kurių išlaikymo prisideda pagal galimybes. Nuteistasis akcentuoja, kad savo darbu jis atlygina ne tik turtinę žalą, bet ir visuomenei padarytą moralinę žalą, kadangi dirba socialiniame versle, padeda integruotis, resocializuotis socialinę atskirtį ir socialinę riziką patiriantiems asmenims, padeda kurti naujus projektus, grįžti žmonėms į gyvenimą. Galiausiai, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad gyvendamas pusiaukelės namuose dėl galiojančių apribojimų turi ribotą galimybę dirbti darbą pagal jo patirtį, išsilavinimą ir įgūdžius. Jei būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis galėtų dirbti darbus, už kuriuos jam būtų mokamas kur kas didesnis atlyginimas.

13.7. Nuteistasis mano, kad teismas netinkamai interpretuoja socialinio tyrimo išvadą, iš konteksto paimdamas atskirus sakinius vertina jį nepagrįstai neigiamai. Nuteistasis kaip pavyzdį pamini frazę „gali atrodyti bendraujantis agresyviai“, kuri išimta iš konteksto gali sudaryti klaidinantį įspūdį. Pabrėžia nesantis nei agresyvus, nei agresyviai nusiteikęs, toje pačioje socialinio tyrimo išvadoje minima, kad jis mandagus, kultūringas, paslaugus, iniciatyvus ir visiškai neagresyvus. Nepagrįsti ir teiginiai, kad nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems, nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį. Po teismo nutarties priėmimo jis kreipėsi į socialinio tyrimo išvadą parengusį pareigūną, kad šis paaiškintų, po ko pareigūnas nurodė, kad tai siejama tik su piniginės žalos atlyginimu, tai nėra psichologinė išvada apie nuteistąjį. Anot nuteistojo, teismas apskritai negali vertinti asmens psichologinės būklės, nes tai gali daryti tik specialistas. Tuo tarpu šiuo atveju žemesnysis teismas dėl nuteistojo asmenybės, psichologinės būklės pateikė priešingą nuomonę nei dvi kvalifikuotos, ilgametę patirtį turinčios psichologės (I. B., O. L.).

13.8. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Nurodo baigęs reabilitacijos programą, skirtą gydyti priklausomybes. Savanoriškai dirbo, užsiėmė individualia kūrybine muzikine veikla, mokėsi ispanų kalbos, aktyviai dalyvavo renginiuose, užsiėmė žemės ūkiu „Žaliojoje oazėje“, dalyvavo renginiuose, konkursuose, pats organizavo užsiėmimus įvairiomis temomis, vaikščiojo pas psichologę, dalyvavo VA „Caritas“ konsultacijose, Vyrų krizių centro grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose ir t. t. Jis vykdo visas socialinės reabilitacijos priemones, savo iniciatyva daro daugiau nei reikalauja įstatymas.

13.9. Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties teiginio, kad Komisijos nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato reikalavimo, kad už lygtinio paleidimo taikymą privalo balsuoti visi Komisijos nariai.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas tenkinamas.

14. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, teikimo byloje ir asmens byloje esančia medžiaga, patikrino žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog apygardos teismui tenkanti pareiga motyvuoti dėl skundo priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skunde išdėstytą argumentą. Aukštesnysis teismas, tikrindamas žemesniojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių skundo argumentų, kurie atskleidžia nagrinėjamo klausimo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, t. y. ar pagrįstai buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.

15. Pirmiausia pasisakytina dėl nuteistojo prašymo aukštesniajam teismui paduotą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nuteistajam išaiškintina, kad skundai dėl teismo nutarčių patvirtinti/netvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje inter alia įtvirtinta, kad skundas, paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o kitais atvejais gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Iš šios teisės normos seka, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį ir kviesti proceso dalyvius, ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne, išskyrus atvejus, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju skundas nėra nagrinėjamas remiantis nuteistojo padėtį bloginančias pagrindais. Baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato, todėl tai išskirtinė aukštesniosios instancijos teismo kompetencija. Įvertinus aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su nuteistojo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant proceso dalyvius, neįžvelgtina. Be kita ko, pažymėtina, kad paties nuteistojo pozicija nagrinėjamu klausimu yra aiški (žemesnio teismo nutartį laiko nepagrįsta, reikalauja ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą), jos tikslinti nėra pagrindo. Tinkamam socialinio tyrimo išvados įvertinimui nėra būtinumo apklausti ją parengusį pataisos įstaigos darbuotoją. Taigi teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį posėdį, todėl, vadovaujantis BPK 364 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatomis, nuteistojo S. G. skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

16. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis mano, jog procesas žemesniajame teisme buvo organizuotas ydingai, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su prokuroro skundu, ginti savo teises. Su lygtiniu paleidimu susijusių klausimų nagrinėjimas yra reglamentuojamas BPK 360 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai nagrinėjamas skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Iš teikimo medžiagos matyti, kad apylinkės teismas tiek nuteistajam, tiek prokurorui išsiuntė pranešimus apie skundo nagrinėjimo datą, teisę pateikti atsiliepimą, pareikšti nušalinimą ir kitus prašymus. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato teismui pareigos šiuos pranešimus detalizuoti taip, kaip to norėtų nuteistasis. Šiuo atveju nuteistajam išsiųstas pranešimas atitiko jam keliamus reikalavimus. Šis pranešimas buvo įteiktas nuteistajam pasirašytinai. Ar nuteistajam buvo įteikta ir ar jis buvo supažindintas su prokuroro skundo kopija, iš pateiktų duomenų nėra aišku. Iš teikimo medžiagos matyti tik tai, kad prokuroro skundo kopija buvo siunčiama el. paštu pataisos įstaigos administracijai, tačiau nėra aišku, ar pataisos įstaigos administracija su skundo kopija iš tiesų supažindino nuteistąjį. Dėl to nėra pilnai aišku, ar nuteistajam buvo sudaryta galimybė susipažinti su prokuroro skundu ir atitinkamai vėliau teikti atsiliepimą į jį (kita vertus, nuteistasis, neabejotinai žinodamas apie tai, kad apylinkės teisme bus nagrinėjamas prokuroro skundas, iš pranešimo, matydamas, kad jam buvo siunčiama skundo kopija, nesikreipė į žemesnės instancijos teismą ir neinformavo negalintis teikti atsiliepimo dėl negautos skundo kopijos). Vis tik vertinant ir tai, kad nuteistasis vėliau pasinaudojo teise pateikti skundą aukštesniajam teismui, o aukštesnysis teismas šioje nutartyje atsako į visus esminius nuteistojo keliamus klausimus, laikytina, jog nuteistojo teisė ginti savo interesus iš esmės yra užtikrinta.

17. Skunde nuteistasis įžvelgia prokuroro skundą nagrinėjusio žemesniojo teismo šališkumą. Visgi iš skundo turinio matyti, kad teismo šališkumas iš esmės yra siejamas su, nuteistojo įsitikinimu, netinkamu, neteisingu bylos aplinkybių vertinimu. Vien tik tai, kad teismo padarytos išvados neatitiko nuteistojo lūkesčių, buvo kitokios nei jis to tikėjosi, nerodo teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Aukštesnysis teismas nenustatė BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų ir konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog skundą išnagrinėjęs žemesnysis teismas buvo šališkas.

18. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju S. G. atitinka formalias sąlygas, todėl yra pagrindas svarstyti dėl jo lygtinio paleidimo.

19. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).

20. Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad atliekant bausmę buvo ne kartą vertinama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde nuteistasis teisingai ir pagrįstai pažymi, jog bausmės atlikimo metu iš tiesų stebima teigiama šios rizikos dinamika (rizika mažėja). Antai, pirminio vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė (41 balas). 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jau nurodoma kaip esanti žema (sumažėjusi iki 38 balų). Pastarojoje, 2021 m. rugsėjo 22 d., socialinio tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio rizika vertinama taip pat kaip žema, nuo paskutinio vertinimo mažėjanti (atsižvelgiant į nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų pataisas rizikos balų skaičius šioje išvadoje nėra nurodomas). Taigi matyti, kad įstatymo įtvirtintas kriterijus nusikalstamo elgesio rizikai apibrėžti yra pilnai įgyvendintas, t. y. nuteistojo S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo, šiuo metu laikytina žema, kas atitinkamai sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo daromą pažangą.

21. Nuteistojo S. G. lygtinio paleidimo klausimas jau yra spręstas ir anksčiau. Dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą yra sprendusi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje, 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 95-485 nutarta lygtinio paleidimo S. G. netaikyti. Komisija anuomet nuteistajam pateikė tokias rekomendacijas: a) nedaryti teisės aktų pažeidimų; b) tęsti darbinę veiklą; c) dengti vykdomuosius dokumentus; d) dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad visas šias rekomendacijas S. G. įvykdė, t. y. po minėto komisijos nutarimo priėmimo pastarasis dirbo, nepadarė jokių teisės pažeidimų, pagal išgales dengė vykdomuosius dokumentus (dėl šios aplinkybės bus pasisakytina vėlesnėje nutarties dalyje), aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tai buvo pažymėta ir pastarajame Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą, vis dėlto, nepaisydamas nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija.

22. Viena iš aplinkybių, nulėmusių žemesniojo teismo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo ta, kad nuteistasis yra atlyginęs gana nedidelę dalį žalos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad visa skolų suma (su vykdymo išlaidomis) sudaro 59 303 Eur, atlyginta dalis (skunde nuteistasis nurodo atlyginęs kiek didesnę sumą) – 1 179,15 Eur (iš jų 225 Eur – savarankiškai paties nuteistojo), bendra dar neatlyginta suma (su vykdymo išlaidomis) siekia 58 348 Eur. Taigi išties sutiktina, jog nuteistasis tebeturi labai didelį įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus. Vis tik būtina atsižvelgti ir į realias nuteistojo galimybes padengti įsiskolinimus. Dėl pataisos įstaigų specifikos, jose galiojančio režimo nuteistieji turi ribotas galimybes dirbti pataisos įstaigose ir už jų ribų. Gyvenant laisvėje yra neabejotinai palankesnės sąlygos gauti gerą atlyginimą ir iš jo nukreipti daugiau lėšų turimų įsiskolinimų dengimui. Be to, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą reikšmingas ne tik turimų įsiskolinimų dydis, itin svarbu tinkamai įvertinti tai, kokias pastangas nuteistasis deda siekdamas padengti turimas skolas. Nuteistasis S. G. bausmę pradėjo atlikti 2018 m. spalio 12 d. Iš asmens bylos matyti, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pastarasis dirbo laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 13 d. (vadinasi, ėmė dirbti vos tik pradėjęs atlikti bausmę) iki 2019 m. vasario 22 d. ir nuo 2020 m. liepos 7 d. Nuo 2020 m. lapkričio 18 d. S. G. atvyko į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, dirbo laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. ir nuo 2021 m. gegužės 21 d. Nenustatytas nė vienas atvejis, kai bausmės atlikimo metu S. G. pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi darbą, tačiau šis jo būtų nepagrįstai atsisakęs, nuteistasis dalį gaunamo darbo užmokesčio skiria įsiskolinimams, dalį yra padengęs savarankiškai iš sutaupytų lėšų. Taigi bylos medžiagoje esantys duomenys rodo nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą, tai, kad pastarasis aktyviais veiksmais mėgino atlyginti bent dalį žalos ir teismas turi pagrindą manyti, kad jis tai darys ir ateityje. Nors neatlyginta žalos dalis yra didelė, vis tik šiuo atveju tai nesudaro kliūties taikyti lygtinį paleidimą.

23. Sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo apylinkės teismas grindė ir netinkamu nuteistojo elgesiu praeityje, t. y., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistajam būdingas polinkis nesilaikyti taisyklių, kuris pasireiškė nusikalstamų veikų, už kurias yra atliekama bausmė, padarymu, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimu, gautomis nuobaudomis atliekant šią laisvės atėmimo bausmę. Be to, žemesnysis teismas atkreipė dėmesį ir į tam tikrus nuteistojo mąstysenos ir elgesio prieštaringumus – buvo pažymėta, kad pastarasis gali atrodyti bendraujantis agresyviai, ignoruoja savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems, linkęs koncentruotis į save ir artimuosius. Dėl šių aplinkybių pirmiausia pažymėtina, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-209-935/2020). Nusikaltimų skaičius, sunkumas, pobūdis yra vertinami skiriant nuteistajam bausmę, taip pat ir ankstesni teismų sprendimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra veiksnys, į kurį atsižvelgiama pakartotinai sprendžiant bausmės parinkimo ar galimybės atidėti jos vykdymą klausimus. Bausmių vykdymo kodeksas sąlygas, kuriomis esant gali būti taikomos lygtinis paleidimas, sieja tik su atliktos bausmės dalimi, nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, asmens elgesiu bausmės vykdymo metu, jo integravimu į visuomenę. Tokiu būdu apylinkės teismo minėtos aplinkybės negali būti pripažintos iš esmės reikšmingomis ir jomis remiantis netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra pagrindo.

24. Be kita ko, bausmės atlikimo metu gautos dvi drausminės nuobaudos, suprantama, nėra teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Kita vertus, šios ankstesnį elgesį apibūdinančios aplinkybės, kurių nuteistasis nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, savaime užgožti bet kokį pozityvų nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Juolab, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu savo elgesiu patvirtino galįs laikytis režimo reikalavimų – pastarasis buvo perkeltas į pusiaukelės namus, kur režimas yra laisvesnis, nėra nustatyta, jog būtų pavėlavęs laiku grįžti iš darbo ar po trumpalaikių išvykų į namus. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiėmė socialiai naudinga veikla, nuolat dirbo, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose ir programose, vykdė visas socialinės reabilitacijos priemones. Taigi jo elgesys bausmės atlikimo metu visumoje buvo teigiamas ir skatintinas.

25. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo S. G. asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl nuteistojo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismo vertinimu, pritaikius S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmę. Tokiu būdu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam S. G., suteikiant pastarajam planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

26. Visų anksčiau aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą esant tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-171 ir nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti anksčiau nurodytą Komisijos nutarimą, naikintina kaip nepagrįsta ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į aukštesniojo teismo sprendimą taikyti lygtinio paleidimo institutą, dėl tolesnių skundo argumentų nepasisakytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, ir 10 punktais, nustatyti S. G. pareigas, kurios, išskyrus dalyvavimą elgesio pataisos programoje, turi būti vykdomos visą lygtinio paleidimo laiką:

- tęsti darbą, o jo netekus per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- šešis mėnesius nuo mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš savo gyvenamosios vietos (adresu Vilniuje, Šv. Stepono g. 13-54) nuo 22.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

- neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.