- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-59-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02159-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- S. N.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. N. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-221 (toliau – ir nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi, S. N. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 13 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. lapkričio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. lapkričio 20 d. S. N. du trečdalius bausmės buvo atlikęs 2018 m. liepos 20 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. – 11 mėnesių 10 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 59-221 nutarė taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi nepatvirtino Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos taikymo nuteistajam S. N..
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistojo atstovas P. Jablonskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį Komisijos nutarimą Nr. 59-221 taikyti lyginti paleidimą S. N. patvirtinti. Skunde nurodoma:
5.1. analizuojant skundžiamą nutartį akivaizdžiai matyti, kad įstatymo reikalavimų nebuvo paisoma, dalis aplinkybių įvertintos neteisingai, dėl ko padarytos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis. Teikimą nagrinėjęs teismas vertino eilę aplinkybių, kurios susijusios su prieš 10 metų išnagrinėta byla. Skirtas per didelis dėmesys S. N. pozicijai teisme dėl padarytos veikos, o kartu ir dėl kvalifikuojančių veiką aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu S. N. kaltę pripažino iš dalies, kas jau savaime rodo kritišką savo elgesio vertinimą, skirtingai nei nurodyta teismo, nagrinėjusio lygtinio paleidimo klausimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad S. N. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, daug dėmesio skyrė sunkinančioms aplinkybėms. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjęs teismas S. N. paskyrė individualizuotą bausmę ir nagrinėjant jo lygtinio paleidimo klausimą tai neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 straipsnio nuteistajam taikyti negalima;
5.2. su nagrinėjamu klausimu visiškai nesietina aplinkybė dėl S. N. taikyto BK 38 straipsnio, kai net asmenį dėl tos veikos pripažinus kaltu, teistumas, o tuo pačiu ir galimybė sunkinti asmens padėtį šiuo pagrindu, būtų seniai pasibaigęs. Taip pat pažymėtina, kad S. N. neturi galiojančių nuobaudų. Paskutinį kartą jis buvo nubaustas daugiau nei prieš tris metus, bet teismas nenurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskirta nuobauda panaikinta teismo, taigi S. N. turėjo 8 nuobaudas. Nėra pagrindo svarstyti apie negaliojančias nuobaudas, tuo labiau, kad duomenis apie pastaruoju laikotarpiu gautus paskatinimus teismas įvertino ne kaip teigiamai charakterizuojančius ir rodančius asmens pasitaisymą, o priešingai – nepaneigiančius padarytų išvadų;
5.3. komisijos nutarimą nagrinėjęs teismas vertino duomenis, kurių nebuvo nagrinėjamoje medžiagoje. Nutartyje konstatuojama, kad 2020 m. vasario – 2021 m. lapkričio mėnesių laikotarpiu S. N. nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Toks vertiniams yra neteisingas, kadangi nuo 2020 m. kovo mėnesio pradžios dėl COVID-19 grupiniu principu vykdytos programos buvo sustabdytos, kas rodo, jog tokiose programose S. N. nedalyvavo ne todėl, kad nenorėjo, o dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių, priežasčių. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad S. N. dalyvauja socialinio elgesio reabilitacijos programose, taip pat bausmės atlikimo metu įgijo 6 profesines kvalifikacijas, kas tik parodo jo pozityvų požiūrį į darbą ir tuo pačiu galimybę dirbti pagal nurodytas specialybes. Atsižvelgiant į tai teismo argumentai, susiję su galimomis neigiamomis situacijomis praradus darbą, neatitinka Komisijos pateiktos asmenybės charakteristikos ir elgesio bausmės atlikimo metu, kai iš esmės S. N. lavino save ir įgijęs naujas specialybes turi pakankamai plačias galimybes praradus vieną darbą dirbti pagal kitą turimą specialybę;
5.4. teismas nurodė, kad S. N. palaikomi artimi ryšiai su artimaisiais vertintini teigiamai, tačiau nurodė, kad artimųjų buvimas egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, o tuo metu neseniai gimusio vaiko turėjimas nebuvo pakankama sąlyga sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo. Su skundu pateikti duomenys rodo, kad teismas suklydo vertindamas šiuos duomenis. S. N. santuoką su sutuoktine sudarė (duomenys neskelbtini), o šeimai sūnus gimė (duomenys neskelbtini), po nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas neatsižvelgė į vaiko interesus ir teisę visapusiškai ir neribojamai bendrauti su vienu iš šeimos narių – tėvu;
5.5. teismas, svarstydamas dėl S. N. pakartotinio smurtinio elgesio rizikos, nutartyje nurodė, kad pagal OASys vertinimo metodiką S. N. nustatyta vidutinė rizika, dabartiniu metu ji sumažėjo, tai teigiamas, tačiau nėra lemiamas veiksnys. Matyti, kad nuteistojo rizikos vertinimas pagal HCR-20 metodiką buvo atliktas 2021 m. rugsėjo 21 d. ir nustatyta, kad tokio elgesio rizika yra žema. Teismas šios aplinkybės nevertino. Lygiai taip pat nevertino ir nenurodė, kad jau nuo 2021 m. spalio 21 d. S. N. buvo suteikta teisė išvykti iš pataisos namų be sargybos ar palydos, o nuo 2021 m. lapkričio 16 d. jis įdarbintas Vilniaus pataisos namų Turto fondo valdymo skyriaus pagalbiniu darbininku. Šie duomenys rodo, kad jau dabar S. N. de facto bausmę iš dalies atlieka pilnai neizoliuotas nuo visuomenės, kas reiškia, kad teismas, nagrinėjęs Komisijos priimtą nutarimą, tai atliko formaliai, palaikydamas vieno iš Komisijos narių nuomonę, kuri negali būti pripažinta tinkamai motyvuota, nes išvados dėl S. N. dalyvavimo resocializacijos programose padarytos neatsižvelgiant, kad dėl COVID-19 tokie grupiniai užsiėmimai pataisos namuose nebuvo vykdomi.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. N. atstovo advokato P. Jablonsko skundas tenkinamas.
3. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, teikimo ir asmens bylose esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad priešingai, nei nurodė žemesnės instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog S. N. resocializacija, neizoliuojant jo nuo visuomenės, negalima.
4. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuteistasis S. N. du trečdalius bausmės buvo atlikęs 2018 m. liepos 20 d., todėl atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
5. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. N. pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2015 m. lapkričio 6 d. Tuo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vėliau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atlikti 2018 m. kovo 21 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d., visais atvejais, priešingai nei nurodoma apylinkės teismo nutartyje, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to 2021 m. rugsėjo 21 d. S. N. buvo atliktas ir smurto rizikos įvertinimas taikant HCR-20 metodiką, vertinimo metu nustatyta žema pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Visa tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis S. N. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau, kaip minėta, svarbu įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas vykdyti socialines reabilitacijos plane numatytas priemones.
6. Matyti, jog S. N. elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, drausminėmis nuobaudomis jis buvo baustas 9 kartus (priešingai nei nurodoma skundą, apylinkės teismas įvertino, kad viena iš S. N. paskirtų nuobaudų yra panaikinta ir jis baustas 9 kartus), taip pat dar 4 kartus jo elgesys svarstytas Komisijoje. Vieną kartą S. N. baustas už alkoholio vartojimą, 2015 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo nustatytas 0,82 promilių girtumas. Po šio pažeidimo nuteistasis 2016‑2017 m. lankė anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės užsiėmimus, dalyvavo pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais apie alkoholio vartojimo prevenciją, 2016 m. vasario 25 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu S. N. buvo išbrauktas iš „psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos“ dalyvių sąrašo, kadangi pastaruoju metu nebuvo baustas drausmine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Taip pat 2017 m. gruodžio 8 d. jis dalyvavo paskaitoje „Psichologinės pagalbos priemonės, padedančios atsisakyti priklausomybių“, taip pat 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 3 d. dalyvavo alkoholio vartojimo prevencijos grupėje. Taigi nors S. N. ir buvo baustas drausmine nuobauda už šiurkštų pažeidimą – alkoholio vartojimą, tačiau matyti, kad po tokio savo poelgio jis dalyvavo ne vienoje programoje, susijusioje su alkoholio vartojimu, taip pat buvo ne kartą tikrintas dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, kas leidžia manyti, kad S. N. suprato alkoholio daromą įtaką jo veiksmams ir stengiasi savo elgesį taisyti. Nuteistojo pastangas keisti savo elgesį rodo ir tai, kad paskutinį kartą S. N. drausmine nuobauda buvo baustas 2018 m. gruodžio 14 d., taigi paskutiniu laikotarpiu, kiek daugiau nei 3 metus, jos elgesys yra vertinamas teigiamai. Atkreiptinas dėmesys, kad ne viena S. N. paskirta nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko už paskatinimus, kurių taip pat buvo nemažai, S. N. buvo skatintas 14 kartų, paskutinį kartą 2021 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat paminėtina, kad S. N. nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, 2021 m. rugpjūčio 6 d. S. N. buvo suteikta trumpalaikė dviejų parų išvyka į namus, o nuo 2021 m. spalio 21 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengiasi kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių. Nepaisant nuteistojo netinkamo elgesio bausmės atlikimo pradžioje, jo elgesys paskutiniu laikotarpiu yra pakankamai drausmingas ir sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Vien tai, kai jis anksčiau buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, savaime negali eliminuoti galimybės jam taikyti lygtinio paleidimo institutą, neįvertinus ir kitų nuteistojo veiksmų bausmės atlikimo metu.
7. Pastebėtina, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis įgijo net 4 naujas kvalifikacijas, taip pat nevengė darbo, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, nuo 2016 m. birželio 1 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio dirbo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Ūkio brigadoje, atvykęs į Vilniaus pataisos namus, 2021 m. lapkričio 16 d. buvo įdarbintas Vilniaus pataisos namų Turto fondo valdymo skyriaus pagalbiniu darbininku. S. N., išėjęs iš pataisos įstaigos, taip pat nori dirbti, planuoja nedelsiant įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas, kad galėtų išlaikyti šeimą bei mokėti turtinius finansinius įsipareigojimus. Tai, kad jis išėjęs iš pataisos įstaigos galėtų dirbti konkrečiose darbovietės, patvirtinta jo pateiktos pažymos apie įdarbinimą – 2021 m. liepos 20 d. UAB „G“ pranešimas, jog sutinka S. N. įdarbinti automechaniku šioje įmonėje, taip pat 2021 m. liepos 20 d. UAB „V“ pranešimas, kad sutinka S. N. įdarbinti autošaltkalviu šiame autoservise. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad S. N. yra suinteresuotas išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbinti, turėti stabilias pajamas bei norą save realizuoti visuomenėje priimtinais būdais.
8. Pastebėtina, kad S. N. ir būdamas laisvėje turėjo teigiamas nuostatas į darbą, nors socialinio tyrimo išvados duomenimis nusikalstamos veikos padarymo metu S. N. buvo bedarbis, tačiau tuo metu jis registravosi Užimtumo tarnyboje, prieš tai jis ne vienerius metus turėjo pastovų darbą, stabilias pajamas. Be to ir nusikalstama veika, už kurios padarymą S. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra susijusi su turtinė naudos gavimu. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą manyti, kad S. N., nors ir turėdamas dideles skolas, susidariusias dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (priteisti civiliniai ieškiniai), būdamas laisvėje stengsis dirbti ir atlyginti priteistą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad jis tą siekė daryti ir būdamas pataisos įstaigoje, prašė nuosprendį priėmusio teismo nurodyti nukentėjusiosios anketinius duomenis žalai atlyginti, tačiau teismas atsisakė juos pateikti, kadangi tokiais duomenimis nedisponuoja. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad dabartinė sunki S. N. materialinė padėtis vertintina kaip objektyvi priežastis, dėl kurios jis negali atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos.
9. Žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo, vertino S. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes ir S. N. poelgį nuosprendžio priėmimo metu, taip pat tai, kad nors S. N. pirmą kartą buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) metų ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau su teisėsaugos institucijomis pirmą kartą susidūrė (duomenys neskelbtini) metų, tuo atveju byla nuo nutraukta S. N. susitaikius su nukentėjusiuoju. Aukštesnysis teismas sutinka, jog vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo daromą pažangą negalima neatsižvelgti į veikos, už kurios padarymą asmuo yra nuteistas, aplinkybes, tačiau jos negali būti esminės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju matyti, kad S. N. šį nusikaltimą padarė dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir chuliganiškų paskatų, kaip jau buvo nustatyta, bausmės atlikimo metu jis dalyvavo ne vienuose mokymuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu ir manytina, kad šiuo metu rizikos veiksnys, susijęs su alkoholio vartojimu, yra valdomas. Bylos nagrinėjimu metu S. N. kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad sudavė smūgius, tačiau teigė, kad tai padarė gindamasis. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad šiuo metu, kalbėdamas apie savo nusikalstamus veiksmus, S. N. suvokia nusikaltimo pasekmes, įvardina ir asmenines pasekmes. S. N. pripažįsta, kad anksčiau ne visuomet galėjo sėkmingai identifikuoti problemas, tačiau šiuo metu jas sprendžia dialogu. S. N. bausmę atlieka daugiau nei 12 metų, per šį laikotarpį negauta duomenų apie nuteistojo agresyvaus, smurtinio elgesio apraiškas prieš pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus nuteistuosius. Pastaruoju metu jis stengiasi save kontroliuoti ir iškilusias problemas spręsti adekvačiais būdais. To siekė dalyvaudamas intervencinėse programose. Taip pat pastebėtina, kad tai, jog S. N. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, šiuo atveju negali būti vertinama kaip viena iš priežasčių, dėl ko negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi po to iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu S. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, praėjo 16 metų, per kuriuos S. N. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo kontaktus su kriminalinei aplinkai priklausančiais asmenimis ar kad jis būtų propagavęs antisocialinį gyvenimo būdą iki suėmimo.
10. Priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo apylinkės teismas akcentavo ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis nusikalstamos veikos darymo metu buvo susijęs su savitvardos sunkumais, impulsyvumu, subjektyviai interpretuojama socialine situacija, nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Tačiau iš tos pačios socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu šios probleminės sritys buvo koreguojamos dalyvaujant įvairiosiose tikslinėse priemonėse, nukreiptose į emocijų valdymą, S. N. mokėsi identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius agresiją, taip pat su nuteistuoju buvo aptarti savikontrolės, problemų sprendimo, požiūrio kaitos klausimai, prevencinių priemonių vykdymo metu.
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie leidžia manyti, kad S. N., paleistas lygtinai, elgsis pagal visuomenėje priimtas elgesio normas ir pakartotinai nenusikals: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su šeima, artimaisiais, supranta savo netinkamą poelgį ir dėl jo kilusias pasekmes, atlikdamas bausmę, įgijo ne vieną paklausią specialybę, turi teigiamas nuostatas į darbą, nevengė dirbti nei iki bausmės atlikimo, nei jos metu. Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad aplinkybės, jog S. N. būdamas laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, jog palaiko artimus ryšius su artimaisiais, vertintina teigiamai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo, o tuo metu neseniai gimusio vaiko turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Aukštesnysis teismas su šiais teismo argumentais nesutinka, kadangi nurodyti duomenys nėra tikslūs. S. N. nusikalstamos veikos padarymo metu iš ties turėjo draugę, tačiau ją vedė jau po nusikalstamos veikos padarymo, šiam būnant kardomajame kalinime, taip pat gerokai po šios nusikalstamos veikos padarymo, S. N. jau atlikinėjant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Visa tai rodo, kad priešingai, nei teigia apylinkės teismas, aplinkybė, jog S. N. turi tvirtus socialinius ryšius su šeima, kurie nenutrūko jam pakankamai ilgą laiką atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, taip pat gimęs vaikas, yra apsauginiai, kurie skatins nuteistąjį elgtis teisingai ir pakartotinai nenusikalsti.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu visos aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad S. N. yra vertas teismo pasitikėjimo ir jam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Pažymėtina, kad nuteistasis yra atlikęs didelę dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, likęs neatliktos bausmės laikas yra pakankamai trumpas – šios nutarties priėmimo dieną 9 mėnesiai ir 10 dienų, todėl manytina, kad lygtinio paleidimo taikymas pagerintų S. N. reintegraciją į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo S. N. asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Lygtinai paleidus S. N. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. N., naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. N. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N..
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.