- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 1S-188-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00127-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- K. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. Š. (K. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam K. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 19 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 3 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2019 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 28 d. buvo 9 mėnesiai 6 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2021 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59-22 (toliau ir – nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam K. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo atveju nuteistajam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatavo, kad K. Š. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad K. Š. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistasis K. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį.
5. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, nutartis išdėstyta prieštaraujančiais motyvais. Anot nuteistojo, apylinkės teismas atsižvelgė į jo teigiamas charakteristikas, bet kažkodėl priėmė priešingą, nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Priimdamas sprendimą atmesti teikimą teismas jį motyvavo visiškai neteisiniais argumentais, neįsigilino į situaciją, priėmė neobjektyvų sprendimą. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje kalbama apie jo praeitį, nesigilinant į dabartinę situaciją, teisiškai nevertinant jo pastangų išeiti anksčiau laiko į laisvę dėl vaikų, šeimos. Nuteistasis pažymi, kad Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, todėl iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad teismas jam taikytų lygtinį paleidimą. K. Š. teigimu, nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad nuteistasis praeityje yra baustas, suponuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimą, nes tai yra pakartotinis baudimas už anksčiau padarytą nusižengimą, nors paskirta bausmė (nuobauda) jau pasibaigusi. Taip pat skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad jis anksčiau niekada nebuvo teistas, o teismų praktikoje yra atvejų, kuomet lygtinis paleidimas buvo taikytas ne kartą teistam asmeniui. Skunde pažymima ir tai, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, o pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, kurie, pasak nuteistojo, per jam likusį bausmės laiką tikrai nesikeis. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, nuteistojo įsitikinimu, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, K. Š. vertinimu, iš jo elgesio visos bausmės atlikimo metu akivaizdu, kad jis gailisi padaryto nusikaltimo, kiek įmanydamas stengiasi savo geru elgesiu įrodyti, kad jis pasitaisė ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
6. Apibendrindamas nuteistasis teigia, jog aplinkybių visuma patvirtina, kad yra tiek formalus, tiek materialus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą bei motyvaciją keistis. Nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo K. Š. elgesį pataisos įstaigoje. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš įkalinimo vietos bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistasis neskatinamas pasitaisyti. Taip pat nuteistasis akcentuoja, kad šis bandymas išeiti anksčiau laiko jam buvo paskutinis, nes iki bausmės pabaigos jam liko 5 mėnesiai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. Š. skundas tenkinamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų (kurias K. Š. neabejotinai atitinka) ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Apygardos teismas, išanalizavęs teikimo bei asmens bylose esančius duomenis, daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo K. Š. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, žemą riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam K. Š., aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo pakankamai objektyvus, kas sutrukdė jam tinkamai pritaikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
10. Vertindamas K. Š. elgesio atitikimą BVK 157 straipsnyje numatytiems pagrindams aukštesnysis teismas pažymi, kad iš asmens byloje esančios 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-13 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad K. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys vertinimo sistemą, yra žema – 31 taškas, iš kurių 2 taškai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 29 taškai dinaminiai (yra galimybė mažinti). Lyginant su anksčiau atliktu įvertinimu, esminiai pokyčiai kriminogeninių sričių įverčiuose (taškais) nenustatyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema. Nors vertinant nurodytus taškus akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nematyti (taškai nesumažėjo), o didesnę dalį, tai yra net 29 taškus, pakartotinio K. Š. nusikalstamo elgesio rizikos taškų sudaro dinaminiai (nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, gyvenimo stilius ir draugai) veiksniai, kuriuos nuteistasis dar turi galimybę sumažinti, tačiau taškų nemažėjimas nesuponuoja prielaidos manyti, kad nuteistasis nepadarė pažangos keičiant savo elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminio K. Š. nusikalstamos rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika (47 taškai), taigi bausmės atlikimo metu K. Š. nusikalstamo elgesio rizika visgi sumažėjo gana ženkliai. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriose srityse ir kaip K. Š. galėtų dar taškais sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri ir taip yra žema, neatsižvelgė į tai, kad K. Š. dar labiau sumažinti dinaminius veiksnius, būnant pataisos įstaigoje ir likus labai trumpam neatliktos bausmės laikotarpiui, iš esmės nėra objektyvių sąlygų, kad tai jam padaryti neabejotinai bus lengviau lygtinio paleidimo sąlygomis.
11. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog K. Š. nepakankamai geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, kas gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška, kad galima teigti, jog K. Š. nuostatų ypatumai kriminalinio elgesio, visuomenės gerovės atžvilgiu buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau būtina pažymėti, kad tuo pačiu iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo pastangos elgtis disciplinuotai, nuteistasis orientuotas į savęs realizavimą pro-socialiais būdais, į savo resocializacijos bei integracijos procesą, geba įvardinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius ateities planus, numatyti, kliūtis, su kuriomis gali susidurti ateityje, racionaliai įvardina kliūčių šalinimo būdus, diskriminacinių nuostatų nestebima, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nėra aktyviai išreikštos. Priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo apylinkės teismas akcentavo ir tai, kad nuteistojo motyvacija atlygintinam darbiniam užimtumui pataisos įstaigoje nėra vertinama kaip pakankama. Iš tiesų, nuteistojo K. Š. požiūris į darbą dviprasmiškas, kadangi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jis vertina darbinį užimtumą laisvėje, tačiau darbui pataisos įstaigoje reiškia skeptišką požiūrį – bausmės atlikimo metu, 2017 m. birželio 5 d. nuteistasis atsisakė dirbti apmokamą pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, dėl ko jam buvo skirta nuobauda, taip pat Komisijai teigė kreipęsis į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau duomenų, kad jam būtų atsisakyta pasiūlyti darbą, Komisijai nepateikė. Iš tokio nuteistojo elgesio matyti, kad galimai jo požiūrį į darbą sąlygoja tam tikros nuteistųjų subkultūrą palaikančios nuostatos ar turimi įsitikinimai. Kita vertus, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visgi bausmės atlikimo metu K. Š. iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai yra siekė išsilavinimo – 2018 metais, K. Š. įgijo staliaus kvalifikaciją, taip pat mokėsi Vilniaus mokymo centre ir 2020 m. liepos 2 d. įgijo pagrindinį išsilavinimą, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, prisidėjo prie šių priemonių organizavimo, be to, paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turės darbo vietą (gauta tai patvirtinanti pažyma apie įdarbinimą) bei pastovias, legalias pajamas, kas veiks kaip stiprus apsauginis veiksnys nuteistojo resocializacijai. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad po paskutinio jo svarstymo Komisijoje, iki pakartotinio svarstymo, K. Š. buvo pateikta rekomendacija, kaip jis gali mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai yra atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis pateiktą rekomendaciją vykdė – nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio neatlygintinai tvarkė (klijavo) įstaigos bibliotekoje esančias knygas, kas visgi rodo, jog nuteistasis K. Š. stengiasi keisti požiūrį į darbą, taip pat dar labiau sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį K. Š. buvo baustas 3 kartus, tačiau paskutinį kartą daugiau nei prieš metus ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Apylinkės teismas pakankamai neįvertino, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio K. Š. yra 8 kartus skatintas už visuomeninę veiklą, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Toks pakankamai drausmingas nuteistojo elgesys, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti savo, kaip nuteistojo, pareigas, nepaisant bausmės atlikimo pradžioje parodyto nenoro dirbti pataisos įstaigoje, visgi sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.
13. Sprendžiant K. Š. lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad oficialių duomenų apie alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra, taip pat nėra ir duomenų apie alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo problemas gyvenimo istorijoje. Be to, remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 15 d. pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-89, nuteistojo atžvilgiu vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra. Taip pat akcentuotina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nepilnametę dukrą, su kuria santykiai geri, jis yra suinteresuotas dukters ugdymu ir išlaikymu, stengiasi vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas, kiek tai įmanoma esant izoliacijos sąlygomis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės kur gyventi – gyventų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje su savo šeima, kur taip pat yra tinkamos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, dėl kurios taikymo K. Š. sutinka. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, gyvenamosios ir aukščiau minėtos darbo vietos turėjimas, skolinių įsipareigojimų neturėjimas, piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, pakankamai tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek į visuomenę, tiek į darbo rinką tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.
14. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama tai, kad sprendžiant nuteistojo K. Š. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu nebuvo vieninga, tai yra du komisijos nariai siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturėtų būti vertinama, kaip trukdanti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo labiau, kad tokia Komisijos narių nuomonė daugiau yra grindžiama tik abejonėmis dėl nuteistojo požiūrio į darbą, o sprendimas taikyti nuteistajam K. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos visgi buvo priimtas Komisijos balsų dauguma. Šiuo atveju pabrėžtina tai, kad nuteistasis yra atlikęs didelę dalį jam skirtos bausmės, o likęs neatliktos bausmės laikas yra labai trumpas – nutarties priėmimo dieną yra vos šiek tiek daugiau nei 4 mėnesiai. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas (nagrinėjamu atveju K. Š. būtų taikoma net griežtesnė, tai yra intensyvi, priežiūra), o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo K. Š. asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Lygtinai paleidus K. Š. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam K. Š., naikinama kaip neteisėta bei nepagrįsta ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. Š. (K. Š.) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam K. Š..
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.