- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- 1S-188-870/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- N. T.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. T. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7?straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, o būtent, tuo, kad jis ne vėliau kaip 2014 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, iš anksto susitaręs su V. R. ir D. P. daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, organizavo (įkūrė) „D.“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau – ir GNS), kuriam nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos vadovavo D. P., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą R. L., J. S., M. Š. (kurio tyrimas atskirtas), L. N. (kurio tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. P. (kurio tyrimas atskirtas), E. J., M. Š., T. V., M. V., R. G., V. F., Rusijos Federacijos pilietį O. K. (O. K.) ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas), T. R. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), A. P. (kurio tyrimas atskirtas dėl paieškos), D. Z. (kurio tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. V., V. J., E. J., A. Š., A. L. (kuris yra kaltinamasis Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme), užsienio valstybėse – Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius – Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį R. M. R. (kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime), Čekijos Respublikos piliečius V. K. (V. K.), Z. M. (Z. M.), M. Č. (M. Č.), A. Č. (A. Č.) jaunesnįjį, A. Č. (A. Č.) vyresnįjį, J. Ch. (J. Ch.) (kurie yra kaltinamieji Čekijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Slovakijos Respublikos pilietį R. E. (R. E.) (kuris yra kaltinamasis Slovakijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Latvijos Respublikos piliečius A. Z. (A. Z.), M. Z. (M. Z.), J. A. (J. A.), J. K. (J. K.) (kurie yra kaltinamieji Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme nagrinėjamoje byloje).
2. N. T., kartu su kitais „D.“ GNS dalyviais, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir už jos ribų, taip pat naudojantis šifruoto ryšio priemonėmis, dalyvavo D. P. periodiškai rengiamuose pasitarimuose, kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; paskiriami konkretūs dalyvių vaidmenys GNS veikloje; duodamos užduotys GNS dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; priimami sprendimai dėl bendro GNS pinigų fondo ir jį tvarkančių asmenų, įnašų į šį fondą dydžio, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, advokatų darbui apmokėti, taip pat pasirengimo nusikaltimams – įrankiams ir priemonėms, narkotinėms medžiagoms įgyti, transporto priemonėms įgyti, vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti, ryšio ir kitoms techninėms priemonėms įgyti, kitoms organizacinėms reikmėms; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas; sprendžiami „D.“ GNS dalyvių paklusnumo, disciplinos klausimai; užmezgami kontaktai, nustatomos įtakos bei veiklos sferos, sprendžiami nesutarimai su Kaune, Lietuvos Respublikoje bei užsienyje (Libano Respublika, Rusijos Federacija, Ispanijos Karalystė, Čekijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika) veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai, kuriamas šios nusikalstamos veiklos mechanizmas, parenkami joje dalyvaujantys asmenys.
3. N. T. kartu su kitais „D.“ GNS dalyviais, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; taip pat veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu D. P. ir dalyviais V. R., R. L., M. Š. (kurio tyrimas atskirtas), Rusijos Federacijos piliečiu O. K., GNS nepriklausančiais V. J., E. J., A. Š., A. L. (kuris yra kaltinamasis Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme), Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu R. M. R. (kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime), Čekijos Respublikos piliečiais V. K., Z. M., M. Č., A. Č. jaunesniuoju, A. Č. vyresniuoju, J. Ch. (kurie yra kaltinamieji Čekijos Respublikos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Slovakijos Respublikos piliečiu R. E. (kuris yra kaltinamasis Slovakijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Latvijos Respublikos piliečiais A. Z., M. Z., J. A., J. K. (kurie yra kaltinamieji Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme nagrinėjamoje byloje) ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos, t. y. iš viso ne mažiau kaip 3 480 kg kanapių dervos (hašišo) įgijimą Libano Respublikoje už ne mažiau kaip 1 879 200 JAV dolerių (1 583 400 Eur); laikymą nurodytu laikotarpiu Libano Respublikoje šio labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; minėtos narkotinės medžiagos pakrovimą į granito plokštėse pagamintas slėptuves, plokščių su narkotine medžiaga pakrovimą į konteinerius ir neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą 2020 m. lapkričio 18 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu laivais, geležinkeliu ir vilkikais Europos valstybių teritorijomis iš Libano Respublikos į Graikijos Respubliką, iš ten – į Slovakijos Respubliką, iš ten – į Čekijos Respubliką; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. neteisėtą ne mažiau kaip 3 480 kg kanapių dervos (hašišo) laikymą Čekijos Respublikos įmonės A. M. s.r.o. patalpose adresu: (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. iš Čekijos Respublikos per Europos valstybių teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika neteisėtą gabenimą vilkiku labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo), paslėptos granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neturint leidimo paminėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neteisėtą pergabenimą nurodytu laikotarpiu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Kauno rajono; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d. neteisėtą laikymą ir gabenimą vilkikais po Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; 2021 m. sausio 24 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu neteisėtą gabenimą ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos valstybės sienos, neturint leidimo minėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse ir naudojantis priedanginiam kroviniui skirtais dokumentais; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. kovo 12 d. neteisėtą gabenimą ir laikymą Latvijos Respublikos teritorijoje labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; neteisėtą 2021 m. kovo 12 d. gabenimą vilkiku dalies narkotinės medžiagos – 974 953 g kanapių dervos (hašišo) į Rusijos Federaciją, kol 2021 m. kovo 12 d., 5.30 val., kelyje A6, prie (duomenys neskelbtini), narkotikų krovinys buvo sulaikytas Latvijos policijos pareigūnų.
4. Taip pat N. T. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su GNS vadovu D. P., kitais dalyviais V. R., E. J., J. S., L. N., M. P., M. Š., T. V., M. V., R. G., V. F. bei GNS nepriklausančiais A. V., M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas), T. R. (nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. Z. (kuriam paskelbta paieška), A. P. (kuriam paskelbta paieška) ir kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. Ispanijos Karalystėje neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus už ne mažiau kaip 2 270 242 Eur įgijo ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – iš viso ne mažiau kaip ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus pergabeno minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritorijas iki Lenkijos Respublikos bei neteisėtai ten laikė iš viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), nurodytu laikotarpiu neteisėtai ne mažiau kaip per penkis kartus pergabeno šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje neteisėtai realizavo iš viso ne mažiau kaip 634,493 kg kanapių dervos (hašišo) už ne mažiau kaip 3 806 958 Eur, o dalis narkotinės medžiagos – 244 506,99 g kanapių dervos (hašišo) 2021 m. spalio 9 d., 20 val., buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų.
5. 2022 m. lapkričio 4 d. prokuroro nutarimais N. T. pripažintas įtariamuoju ir jam paskelbta paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi paieškomam įtariamajam N. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino. N. T. atžvilgiu buvo išduotas ekstradicijos prašymas, pagal kurį jis sulaikytas JAV ir perduotas Lietuvos Respublikai 2023 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi palikta galioti jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.
6. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
7. Kaltinamojo N. T. gynėjas advokatas G. Bukauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam N. T. suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui. Paskirti kaltinamajam N. T. 60 000 Eur užstatą (užstato suma, esant būtinybei, gali būti padidinta iki 80–100 tūkstančių Eur), intensyvią priežiūrą ir / ar kitas už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Gynėjo įsitikinimu, skundžiama nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pažeidžiant proporcingumo principą, nesilaikant BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir EŽTK) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje įtvirtintų reikalavimų ir motyvuotai nepasisakant, kodėl BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.
7.2. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal EŽTK, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tęsiant suėmimo, kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės, terminą, privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik duomenis, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat EŽTK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą, būti paleistam proceso metu. EŽTT, spręsdamas asmeniui taikomo suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartą pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 33977/96), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 12718/87; Miuler prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 13/1996/632/816; Velečka ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 56998 ir kiti).
7.3. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga (sine qua non) kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. EŽTT sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis / kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui.
7.4. Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti, įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.
7.5. Gynėjo manymu, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis neatitinka nurodytų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, teismo nutarties motyvai tik patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas formaliai, realiai net nesigilinant, ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir ar ši pati griežčiausia kardomoji priemonė yra būtina procesiniams tikslams pasiekti. Be to, pratęsdamas suėmimo terminą teismas iš esmės atkartojo ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus ir nepateikė naujų, įtikinamų motyvų, sudarančių pagrindą ir toliau tęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, esminė, dominuojanti reikšmė suteikta būtent N. T. pareikštų kaltinimų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui, taip pat jo ryšiams užsienyje. Visgi, sutinkamai su teisiniu reguliavimu (BPK 122 straipsnio 2 dalis), sprendžiant, ar įtariamasis / kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis / kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt.
7.6. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kaltinamasis iki sulaikymo turėjo stiprius socialinius ryšius ne tik JAV, kur gyveno iki sulaikymo, bet ir Lietuvos Respublikoje: Lietuvoje gyvena kaltinamojo motina, seserys, jo vaikų motina. Kaltinamasis iki sulaikymo oficialiai gyveno JAV, tačiau nuo 2022 metų pabaigos, kai N. T. buvo sulaikytas, ryšiai su JAV visiškai išnyko: su JAV gyvenančia sutuoktine ryšių nepalaiko ir neketina palaikyti, gyvenamosios vietos ir verslo JAV nebeliko. Nors iki sulaikymo JAV gyveno N. T. vaikai, tačiau dabar jie su motina persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą, nuo rugsėjo pradės lankyti mokyklą Kaune, o N. T., paleistas iš suėmimo, dabar gyventų su savo vaikais ir jų motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kaune (įsipareigojimas priimti kaltinamąjį gyventi yra pateiktas). Be to, paleistas iš suėmimo N. T. būtų priimtas dirbti į UAB „T. S.“ pagal nuolatinę darbo sutartį pardavimų vadybininko pareigose, gautų 2 000 Eur darbo užmokestį ir turėtų legalų pagyvenimo šaltinį Lietuvoje. Nors šias aplinkybes apygardos teismas vertino kaip rodančias pakankamai tvirtus N. T. ryšius su Lietuva, savo šeimos nariais, tačiau galiausiai jas sumenkino, esminę reikšmę suteikdamas praeityje buvusiems, tačiau dabar neegzistuojantiems ryšiams kitoje valstybėje. Aplinkybė, kad N. T. buvo suformavęs stiprius socialinius, ekonominius ryšius JAV, kai nebūdamas jokioje baudžiamojoje byloje įtariamuoju ar kaltinamuoju pagal išankstinį planą oficialiai persikėlė ten gyventi ir dirbti, negali būti argumentu dėl griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo, ypač vertinant tai, kad šiuo metu visi socialiniai, ekonominiai ryšiai yra tik Lietuvos Respublikoje. Todėl, anot gynėjo, skundžiama nutartimi nustatytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra sumenkęs ir nepateisina tolesnės griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo remiantis ankstesniu gyvenimo JAV faktu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ankstesnio kaltinamojo, jo šeimos narių gyvenimo užsienyje ir teistumų kitose valstybėse faktų nebepakanka pratęsiant ilgai besitęsiantį suėmimo terminą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-288-1076/2023).
7.7. Gynėjo manymu, skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus, taip pat yra nepagrįsta. Teismas šį pagrindą konstatavo iš esmės remdamasis tik nusikaltimo pobūdžiu ir bendrininkavimo forma. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 4 dalimi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas gali būti konstatuotas, kai yra duomenų, jog įtariamasis iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. EŽTT byloje Sulaoja prieš Estiją, nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Kaltinamojo N. T. teistumas, kurį skundžiamoje nutartyje akcentavo teismas, yra išnykęs, kaltinamasis turėjo verslą ir dirbo JAV, kur gaudavo pakankamas oficialias pajamas, dabar Lietuvoje taip pat turėtų darbo vietą, nuolatinį atlyginimą ir šios aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad N. T., paleistas iš suėmimo, dalyvaudamas procese kaip kaltinamasis Vilniaus apygardos teisme, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus.
7.8. Teismų praktikoje akcentuojamas viešojo intereso apsaugos prioritetas prieš asmens laisvės gerbimą ir kad viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis, suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra svarbus. Tačiau kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, vien tik formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Šiuo atveju kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstęs teismas, kruopščiai neįvertino N. T. taikomos griežčiausios priemonės trukmės, baudžiamosios bylos sudėtingumo, kartu su inkriminuotų veikų pavojingumu, sunkumu, kiekiu, mastu, ekonominiais, socialiniais bei šeiminiais ryšiais, taip pat ir ryšiais užsienyje. Gynėjo įsitikinimu, kaltinamajam N. T. ankstesnėmis nutartimis nustatytų suėmimo taikymo pagrindų, įtvirtintų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, procesinė reikšmė, palyginus su pradiniu proceso etapu, sumenko, todėl po daugiau nei 2 metų 6 mėnesių taikomos griežčiausios kardomosios priemonės, toliau vykstant procesui, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti N. T. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones.
7.9. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ilgą laiką taikant suėmimą asmenims, kaltinamiems sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Pavyzdžiui, asmeniui, kaltinamam dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 260 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), šiek tiek daugiau nei dvejus metus besitęsiantis suėmimo terminas įvertintas kaip pažeidžiantis proporcingumo principą, o BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus, aukštesniojo teismo vertinimu, galima užtikrinti taikant intensyvią priežiūrą ir 80 000 Eur užstatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-95-626/2024). Šioje byloje kaltinamiesiems, kuriems kaltinimai pareikšti ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, vienerius metus taikytas suėmimas buvo pakeistas į intensyvią priežiūrą ir 60 000 Eur užstatą, konstatavus, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kartu įvertinus ir kaltinamųjų socialinius, ekonominius ryšius su Lietuva (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-14-843/2025, Nr. 1S-15-627/2025).
7.10. Nagrinėjamu atveju pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą N. T., Vilniaus apygardos teismas apsiribojo deklaratyviais pasvarstymais apie viešojo intereso apsaugą, kovą su organizuotu nusikalstamumu, inkriminuojamo nusikalstamo susivienijimo disponavimą didelėmis pinigų sumomis, paties N. T. galimą vaidmenį, tačiau taip ir nenurodė įtikinamų motyvų, kurie paneigtų galimybę švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei užtikrinti proporcingumo principą tarp viešojo intereso ir asmens laisvės gerbimo taisyklės.
7.11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog viena iš efektyviausių kardomųjų priemonių, net ir asmenims, kurie yra kaltinami padarę organizuotus sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, kuri šiuo atveju galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kurios esmė – kaltinamojo (įtariamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-13-870/2024, Nr. 1S-8-843/2024). Skyrus šią kardomąją priemonę bei pritaikius atitinkamus apribojimus, t. y. nustatant kaltinamajam griežtą dienotvarkę, bus užkardyta galimybė jam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, BPK 133 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pavyzdžiui, byla Stogmuller prieš Austriją). Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas įtariamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Už kaltinamąjį N. T. yra sumokėtas 60 000 Eur užstatas.
7.12. Gynėjo manymu, netgi nepaisant teismo taip akcentuojamų kaltinimų sunkumo, gresiančios bausmės, tokia užstato suma, esant reikalui, užstatą taikant kartu su kitomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dokumento paėmimu, intensyvia priežiūra, tinkamai parinkus jos sąlygas, pilnai užtikrintų pakankamą kaltinamojo kontrolę proceso metu bei eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens kaltinamojo intencijas, o taip pat ir galimybes slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitaip trukdyti proceso sėkmei.
7.13. Gynėjo įsitikinimu, net ir įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą, kaltinamajam N. T. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, mastą, jo turėtus ryšius užsienyje, ankstesnius teistumus, jau daugiau nei 2 metus 6 mėnesius taikomos griežčiausios kardomosios priemonės procesinė reikšmė, palyginus su pradiniu proceso etapu, sumenko, todėl toliau vykstant procesui, gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nei suėmimas.
7.14. Įvertinus anksčiau šiame skunde išdėstytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo N. T. išnykusį teistumą, jo tvirtus socialinius ryšius su Lietuva, legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvoje, jokių veiksmų, galinčių trukdyti procesui ar rodančių jo intencijas vengti proceso, neatlikimą, nėra pagrindo sutikti su deklaratyviu teismo nutarties argumentu, jog paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Priešingai – šioje proceso stadijoje pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, įvertinus jau taikomo suėmimo trukmę, teismų praktiką (nutartys bylose Nr. 1S-95-626/2024, Nr. 1S-14-843/2025, Nr. 1S-15-627/2025, kai panašiai charakterizuojamiems asmenims, kaltinamiems ir dėl nusikalstamo susivienijimo, griežčiausios kardomosios priemonės pakeistos į švelnesnes), toliau nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje neabejotinai gali būti pasiekti taikant kitas, už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą.
7.15. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimą kiekvieno iš kaltinamųjų situacija yra vertinama individualiai, tačiau teismas privalo laikytis nuoseklumo ir teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus taikyti visiems asmenims, kurių kardomosios priemonės klausimas yra sprendžiamas. Šioje byloje keliems kaltinamiesiems, kuriems taip pat inkriminuoti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, už kurias numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kardomosios priemonės buvo sušvelnintos. Netęsdamas suėmimo kitiems kaltinamiesiems ir švelnindamas kardomąją priemonę Vilniaus apygardos teismas citavo šiame skunde išdėstytą EŽTT praktiką, susijusią su suėmimo trukme ir su tuo susijusį suėmimo pagrindų procesinės reikšmės mažėjimą. Teismas konstatavo, kad nors ir išlieka pagrindas manyti esant tikimybę, kad kaltinamieji gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti nusikalstamas veikas, tačiau tokios tikimybės nepakanka, jog būtų galima pateisinti daugiau nei dvejus metus trunkančią pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Tokiais motyvais kitiems asmenims pakeisdamas griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnes, bylą nagrinėjantis teismas akivaizdžiai stokoja nuoseklumo ir panašų suėmimo terminą vienu atveju vertina kaip pažeidžiantį BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir EŽTK nuostatas, kitu atveju ne. Taigi, besitęsiantis suėmimo taikymas iš esmės perrašant tuos pačius motyvus vėlesnėse nutartyse N. T. atveju yra neproporcingas, pažeidžiantis minėtų teisės aktų nuostatas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, o įvertinus, kad artimiausiu metu baigti ne tik viso baudžiamojo proceso, tačiau net ir proceso pirmojoje instancijoje nepavyks, kardomoji priemonė kaltinamajam N. T. turėtų būti švelnintina.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėja – skundą tenkinti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo N. T. gynėjo advokato G. Bukausko skundas atmetamas.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo N. T. gynėjo skundą, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą tinkamai įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės šiai kardomajai priemone pratęsti, nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymi apygardos teismas, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamojo T. V., liudytojų (M. K. ir kt.) apklausos, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, iš užsienio valstybių gautuose dokumentuose pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (Europolo kanalo pasikeitimo informacija SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešime Nr. 1568804-87-1, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokole Nr. 00133, taip pat kituose Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei apibendrinimuose); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma ,,Sky Ecc“, dėl narkotinių medžiagų sulaikymo), kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti N. T. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.
11. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
12. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam N. T. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
13. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
15. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. N. T. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų vieną sunkią ir tris labai sunkias, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų N. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo N. T. socialiniais, ekonominiais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo N. T. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos galimai padarytos tarptautiniu mastu veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – ginkluotame nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiko tarpą (nuo 2014 metų iki 2022 metų pabaigos, t. y. virš 8 metų). Pagal pareikštą kaltinimą N. T. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus, jis galimai buvo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo įkūrėjų, organizatorių, aktyviai dalyvavo inkriminuojamų nusikaltimų daryme. Be to, iš pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų.
17. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad N. T. iki suėmimo skyrimo oficialiai gyveno užsienyje – JAV, kur buvo sulaikytas pagal ekstradicijos prašymą, ten sudarė santuoką, turėjo verslą, JAV oficialiai gyveno jo vaikai, su kuriais kaltinamasis nuolat palaikė ryšį. Lietuvoje kaltinamasis nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio. Liudytojas T. V. parodė jį įdarbinęs, tačiau, jo teigimu, N. T. darbinių funkcijų nevykdė, įsidarbinti norėjo dėl to, kad galėtų išvykti į JAV. Iki išvykimo į JAV N. T. kelis kartus buvo išvykęs nuolat gyventi į Vokietiją. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ir ĮKNR) matyti, kad jis anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Nyderlandų Karalystėje ir Prancūzijoje). Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis N. T. turi stiprius socialinius ryšius ir Lietuvos Respublikoje: Lietuvoje gyvena kaltinamojo motina, seserys, jo vaikų motina persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą, nuo rugsėjo vaikai pradės lankyti mokyklą Kaune, o N. T., paleistas iš suėmimo, gyventų su savo vaikais ir jų motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kaune, ir būtų priimtas dirbti į UAB „T. S.“ pagal nuolatinę darbo sutartį pardavimų vadybininko pareigose, gautų 2 000 Eur darbo užmokestį ir turėtų legalų pagyvenimo šaltinį Lietuvoje. Tai rodo, kad N. T. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeiminiais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius, ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaltinamąjį saistantys socialiniai (šeimyniniai) ryšiai nelaikytini pakankamais, nes jie nesulaikė kaltinamojo nuo išvykimo iš Lietuvos bei nuo ankstesnių ir galbūt jam šiame baudžiamajame procese inkriminuotų tyčinių nusikaltimų, kurie galimai buvo daromi tarptautiniu mastu virš 8 metų.
18. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamasis N. T. anksčiau buvo kelis kartus teistas, tarp jų už disponavimą narkotinėmis medžiagomis Nyderlanduose. Kaltinamasis N. T. nuo jauno amžiaus (nuo 19 metų) nuolat daro nusikalstamas veikas. Duomenys apie daugkartinius teistumus neleidžia N. T. charakterizuoti teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų. Teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-39-788/2021). Ankstesni asmens teistumai visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, todėl vertinami kaip kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Nusikaltimai, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja N. T. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nėra padaręs. Kaltinamajam N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti. Įvertinus N. T. galimai šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, sunkumą, pobūdį, mastą (3 480 kg kanapių dervos (hašišo) buvo įgyta Libano Respublikoje (už ne mažiau kaip 1 583 400 Eur; 879 kg kanapių dervos (hašišo) buvo įgyta Ispanijos Karalystėje už ne mažiau kaip 2 270 242 Eur) turint tikslą jas realizuoti Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse (pelnas už narkotinės medžiagos (iš Libano) realizavimą Rusijos Federacijoje turėjo siekti 10 000 000 Eur ir turėjo būti padalintas tarp 5 GNS narių, tame tarpe ir N. T.; o pelnas už narkotinės medžiagos, įgytos Ispanijos Karalystėje, realizavimą Rusijos Federacijoje buvo už ne mažiau kaip 3 806 958 Eur), kurios kontrabandos būdu (plukdant jūra ir vežant sausuma) buvo gabenamos per kelias Europos valstybes), pakankamai ilgą jų darymo laikotarpį (virš 8 metų), sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių N. T. pragyvenimo šaltinių.
19. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis N. T. ilgą laiką gyveno užsienyje, t. y. iki sulaikymo gyveno JAV, anksčiau Vokietijoje. Kaltinamajam buvo paskelbta paieška, jis pagal ekstradicijos prašymą buvo sulaikytas JAV ir išduotas Lietuvos Respublikai. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos turi tarptautinį pobūdį, nusikaltimai galimai buvo daromi kelių valstybių teritorijose (Libane, Graikijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Ispanijos Karalystėje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje ir kt.), nusikalstamame susivienijime galimai dalyvavo skirtingų valstybių piliečiai (Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir kt.). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog N. T. galimai turi asmeninių ir kriminalinio pobūdžio ryšių užsienio valstybėse – tiek JAV, tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse ir, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti. Todėl N. T. deklaruojami socialiniai ryšiai nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų išvykti iš Lietuvos ir slapstytis. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis N. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), ar realiai rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.
20. Skunde nurodoma, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje suėmimas jau seniai buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau vien tai, kad N. T. ir kiti asmenys šioje baudžiamojoje byloje galimai dalyvavo to paties ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai padarė panašias nusikalstamas veikas, nereiškia, kad jiems pareikštų kaltinimų turinys sutampa ir jų teisinė padėtis yra vienoda. Ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad N. T. kaltinamas, be kita ko, ir ginkluoto nusikalstamo susivienijimo įkūrimu bei jo organizavimu.
21. Priešingai nei nurodoma skunde, BPK 127 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. Kaltinamasis N. T. vykdant ekstradiciją Lietuvos Respublikai perduotas ir sulaikytas 2023 m. rugsėjo 23 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, o BK 249 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamasis N. T. šioje byloje yra suimtas nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., t. y. 21 mėnesį. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro virš 215 tomų, joje yra daug proceso dalyvių, 16 kaltinamųjų, byla apygardos teisme gauta 2024 m. gegužės 8 d., byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2026 m. birželio 3 d., tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.
22. Taip pat priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas skunde, apygardos teismas svarstė galimybę N. T. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Intensyvios priežiūros, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstato, dokumentų paėmimo skyrimas tik tam tikru mastu suvaržytų N. T. fizinio judėjimo laisvę, leistų atlikti jo kontrolę, tačiau realiai jo judėjimo laisvės nevaržytų, taigi jam nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų ir teismo, daryti naujus nusikaltimus. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į skunde nurodytą 60 000 Eur ar didesnį (80–100 tūkst. Eur) užstatą. Pagal pareikštą kaltinimą N. T. su bendrininkais galimai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, iš kurių prekybos juodojoje rinkoje galėjo gauti labai dideles neteisėtų piniginių lėšų sumas, kurių dalį ketino panaudoti siekiant palengvinti savo teisinę padėtį tuo atveju, jeigu būtų suimti ir pan. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamo susivienijimo nariai galimai rengėsi jų sulaikymui, planavo dėl sulaikymo patirti išlaidų, todėl atitinkamų lėšų ar šiek tiek didesnių lėšų praradimas nebūtinai sulaikytų kaltinamąjį nuo bandymo pabėgti (pasislėpti) nuo teismo.
23. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo N. T. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati N. T. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis N. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus N. T. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, skaičių, mastą, tarptautinį pobūdį, gresiančią bausmę, jog jam buvo paskelbta paieška, jis buvo sulaikytas JAV, galimus ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą N. T. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodytą dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant N. T. griežčiausią kardomąją priemonę.
24. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad N. T. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.