Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijos Zoom programos nuotolinį ryšį, išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. P. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu užvaldyti svetimą M. S. ir R. S. priklausantį turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., subūrė tam organizuotą grupę, įtraukė į ją J. G. ir D. J., nurodė grupės nariams veikti pagal jo parengtą nusikalstamos veikos planą bei jiems skirtas užduotis (vaidmenis) – D. J. persirengus „DPD“ tarnybos apranga ir prisistačius kurjeriu, bendrais veiksmais su J. G. įsibrauti į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamąsias patalpas, šiuos surišti, surasti patalpose laikomus pinigus ir juos pagrobti, tada, J. G. ir D. J. sutikus už atlygį dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 20 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu, nurodė J. G. perduoti D. J. „DPD“ tarnybos kurjerio aprangą, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, dienos metu, (duomenys neskelbtini), J. G. perdavė D. J. minėtą aprangą, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14–15 val., prie prekybos centro „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė D. J. nusikalstamos veikos padarymui nupirkti darbines pirštines, lipnią juostą ir apie 18 val. susitikti (duomenys neskelbtini) prieigose, po ko 18.17 val. prekybos centre „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. nupirko dvejas darbines pirštines ir du lipnios juostos ritinėlius, laikotarpyje iki 19.50 val. atvyko į jo (A. P.) nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tada, čia įvykusio susitikimo su J. G. ir D. J. metu, jis nurodė, kad D. J. turi persirengti „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, įvykio vietoje pirmas prieiti prie gyvenamojo namo, prisistatęs kurjeriu užkalbinti M. S., įsibrauti į patalpas ir, pagal situaciją, rankomis uždengti M. S. arba R. S. burną, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., D. J. lipnia juosta turi užklijuoti M. S. bei R. S. burnas ir juos saugoti, o J. G. – apieškoti patalpas, surasti ir paimti pinigus, iš karto po šio susitikimo, J. G. ir D. J. veikiant pagal nusikalstamos veikos planą ir jo paskirtas užduotis (vaidmenis), (duomenys neskelbtini), ribose, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, apie 20.05 val. J. G., rodydamas važiavimo maršrutą, kartu su D. J. nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, D. J. prisistačius kurjeriu, D. J. ir J. G. bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpas, grasindami nukentėjusiesiems M. S., R. S. panaudoti jų atžvilgiu daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami juos lipnia juosta ir taip atimdami galimybę priešintis, grasindami nukentėjusiųjų M. S., R. S. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti R. S., panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – stumdami ir pargriaudami M. S., tuo padarydami poodines kraujosruvas nugaros kairėje ir dešiniame šone, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, suduodami R. S. mažiausiai aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, dešinę ranką, tuo padarydami poodines kraujosruvas šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo patalpas ir iš miegamojo kambario pagrobė 2010 JAV dolerių (kas atitinka 1719,12 eurų), 140 Norvegijos kronų (kas atitinka 12,73 eurų), 1000 Ukrainos grivinų (kas atitinka 30,54 eurų), 150 Lenkijos zlotų (kas atitinka 33,33 eurų), 40 Bulgarijos levų (kas atitinka 20,45 eurų), 500 Tailando batų (kas atitinka 13,57 eurų), 170 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (kas atitinka 38,85 eurų) bei 1500 eurų, iš M. S. piniginės išėmė ir pagrobė 420 eurų, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su J. G. ir D. J. svetimo M. S. bei R. S. priklausančio bendros 3788,59 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiuosius surišant, taip atimant galimybę jiems priešintis.

2. Taip pat A. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, po ko, D. J. organizuotos grupės nariams suteikus informaciją apie nukentėjusio asmens G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodžius vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, vietoje parodžius ir kartu su kitais grupės nariais atlikus G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, J. G., D. J. ir K. Š., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodami peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, gavęs informaciją apie G. V. gyvenamojoje vietoje laikomus pinigus ir iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užvaldyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 5 d. subūrė tam organizuotą grupę, įtraukdamas į ją kaip padėjėją D. J., kaip vykdytojus – J. G. bei D. J., ir, remdamasis D. J. suteikta informacija apie G. V. tapatybę, veiklą, gyvenamąją vietą, turimas pinigines lėšas, pranešė J. G. ir D. J., kad apiplėštinas asmuo (G. V.) užsiima kontrabanda, gyvena (duomenys neskelbtini), kad pagal nusikalstamos veikos planą ir paskirstytas užduotis (vaidmenis) J. G. ir D. J. į įvykio vietą turi nuvykti persirengę „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, D. J. turi prisistatyti kurjeriu ir taip patekti į patalpas, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, šį surišę ir taip atėmę galimybę priešintis, J. G. ir D. J. turi apieškoti gyvenamąsias patalpas ir pagrobti pinigus, tuo pačiu laikotarpiu, jam parūpinus negaliojančius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) o J. G. – maskavimuisi skirtas darbines pirštines, „DPD“ tarnybos kurjerių aprangą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, žmogaus surišimui skirtą lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 20 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., D. J. nurodžius, kad G. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti įsibrovus į patalpas, jis pranešė, kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai pasidalins lygiomis dalimis, ir atskleidė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstydamas J. G. ir D. J. užduotis (vaidmenis) – nurodė J. G. ir D. J. persirengti „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, maskavimuisi panaudoti kaukes, darbines pirštines, į įvykio vietą vykti automobiliu „Toyota Prius“, tikruosius šio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) pakeitus į negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) G. V. gyvenamojoje vietoje D. J. prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, po to, į patalpas įsibrovus ir J. G., bendrais veiksmais panaudoti G. V. atžvilgiu fizinį smurtą, surišti pastarąjį lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, surasti ir pagrobti gyvenamajame name esančius pinigus, po ko jis, bendrais veiksmais su D. J., ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjo jo parūpintus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga bei pasilikus miško aikštelėje, mažiausiai du kartus, vieną kartą su D. J. ir J. G., o kitą kartą – tik su D. J., tyrimu nenustatytu „Mercedes Benz“ markės automobiliu, D. J. parodant važiavimo maršrutą, vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai, kartu su J. G. ir D. J. stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, įsibrovimui į patalpas sąlygos yra netinkamos, organizuotos grupės narių bendru sutarimu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas, susitarus susitikti kitą dieną, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 16 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., jis nurodė D. J. G. V. gyvenamojoje vietoje prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, tada, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, į drabužių kišenes įsidėjus lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, J. G. pasiūlius į organizuotos grupės sudėtį nusikalstamos veikos padarymui vykdytoju įtraukti dar vieną asmenį – K. Š., tiek jis, tiek kiti organizuotos grupės nariai – D. J. ir D. J. - šiam pasiūlymui pritarė, po ko J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), apie 18 val. susitiko su K. Š., o pastarajam sutikus su J. G. perduotu organizuotos grupės narių pasiūlymu dalyvauti plėšime įsibraunant į patalpas, J. G., D. J. ir K. Š. ketino vykti į įvykio vietą, tačiau jo (A. P.) nurodymu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas iki 2020 m. spalio 9 d., tęsdamas veiką, J. G. 2020 m. spalio 9 d. apie 13.30 val. automobilių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymui išnuomojus automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14 val. J. G., D. J. ir K. Š. iš degalinės „Viada“, esančios (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, pakeliui J. G. pranešus K. Š., kad nusikalstama veika pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai – jis, J. G., D. J. ir K. Š. - pasidalins lygiomis dalimis, apie 16 val., J. G., D. J. ir K. Š. atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G., D. J. ir K. Š., šioje vietoje, D. J. paaiškinus, kad G. V. namuose yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti plėšimo būdu, įsibrovus į patalpas, jis (A. P.) perdavė J. G. plastikinį butelį su benzinu ir pasakė, kad įsibrovus į patalpas benziną galima panaudoti G. V. apipilti ir taip pagąsdinti, jog šis greičiau nurodytų pinigų laikymo vietą, tada, laikotarpyje iki 17.30 val., D. J. persirengus ir ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J., automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad planuotos nusikalstamos veikos tą dieną padaryti galimybių nėra, nurodė šios veikos padarymą atidėti iki 2020 m. spalio 12 d., tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 12 d. apie 8.30 val. J. G., D. J. ir K. Š. susitikus degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau, apie 10:15 val., atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią Pušynų g., (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei J. G., D. J., K. Š. susitikimui, laikotarpyje iki 10.50 val. jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, parodė D. J. G. V. gyvenamąją vietą, nurodė šio asmens tikslų vardą bei pavardę, kad atvykęs į įvykio vietą persirengęs kurjeriu, D. J. galėtų kreiptis į nukentėjusį asmenį nesukeldamas įtarimo, po ko, jam ir D. J. automobiliu sugrįžus į miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), J. G. ir D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, K. Š. persirengus kitais, nusikalstamos veikos padarymui skirtais, drabužiais, jam ir D. J. ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) J. G., D. J. ir K. Š. užsidėjus maskavimuisi skirtas darbines pirštines ir kaukes, J. G. prieš tai automobilyje „Opel Vivaro“ padėjus lipnią juostą, plastikines sąvaržas, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir plastikinį butelį su benzinu, J. G. ir K. Š. prie savęs turint po peilį, apie 11.40 val., jam pasilikus laukti miško aikštelėje, J. G., D. J. ir K. Š. automobiliu „Opel Vivaro“ nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), iki 12.14 val. trise stebėjo G. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką ir, pastebėję prie gyvenamojo namo moterį – G. M., apie 12.20 val. automobiliu „Opel Vivaro“ sugrįžo apie tai pranešti jam (A. P.), po ko, gavę jo sutikimą įsibrauti į G. V. gyvenamąsias patalpas ir atlikti plėšimo veiksmus ne tik G. V., bet ir G. M. atžvilgiu, 12.42 val. tuo pačiu automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o apie 12.43 val. – prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tada, tęsdami veiką, D. J. prisistačius G. M. „DPD“ tarnybos kurjeriu, įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, ranka uždengus G. M. burną ir jėga įstūmus ją į kambarį, tuo pačiu metu J. G. ir K. Š., rankose laikydami ir demonstruodami du peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, po ko D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta ir plastikinėmis sąvaržomis surišant G. M. ir gyvenamojo namo viduje buvusios nepilnametės S. M. rankas bei kojas, paminėtais veiksmais G. M. padarant linijines kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, D. J. lipnia juosta užklijuojant G. M. ir S. M. burnas, D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais pernešant G. M. ir S. M. į virtuvės kambarį, J. G. reikalavo, kad G. M. nurodytų pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo gyvenamojo namo patalpas, po to, laikotarpyje iki 13.10 val., D. J. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir saugant G. M. bei S. M., J. G. ir K. Š., rankose laikydami po peilį, gyvenamojo namo patalpose ieškojo pinigų, tuo pačiu metu, D. J. nuo G. M. rankų pirštų numovė ir pagrobė du auksinius žiedus, bendros 400 eurų vertės, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 eurų, K. Š. iš gyvenamojo kambario paėmė ir pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone Xs“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 800 eurų vertės, po ko, apie 13.10 val. atvykus G. V., to paties namo koridoriuje, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais, grasindami G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, pareikalavo, kad G. V. atsigultų ant grindų, o šiam paklusus, J. G. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta surišo G. V. rankas, apieškojo šio drabužių kišenes ir piniginę, išėmė iš piniginės ir pagrobė 380 eurų, po ko, tęsdami veiką, reikalaudami nurodyti pinigų laikymo vietas, J. G. ir K. Š. G. V. nuvedė į vonios kambarį, čia, panaudodami fizinį smurtą – tyčia suduodami G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. V. fizinį skausmą, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant šį benzinu ir padegant, toliau reikalavo nurodyti pinigų laikymo vietas, po ko, J. G. ir K. Š., viršydami išankstinio susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais – juo, D. J. ir D. J. – ribas, tyčia bendrais veiksmais apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, tuo padarė G. V. terminį 1-2A-2B-3 laipsnio viso kūno nudegimą, apimantį 92 procentus kūno paviršiaus, dėl ko G. V. patyrė dideles fizines kančias ir, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, šokui bei asistolijai, 2020 m. spalio 17 d. 6:40 val. ligoninėje mirė, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su D. J., J. G., D. J. bei K. Š. svetimo G. M. ir G. V. priklausančio bendros 1780 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišant nukentėjusiuosius ir taip atimant galimybę jiems priešintis.

3. Be to, A. P. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, tyrimu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,698 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir laikė juos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 13 d., 5 val. 18 min., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą (miltelius) surado ir paėmė policijos pareigūnai, tuo būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. P. 2020 m. spalio 13 d. buvo laikinai sulaikytas. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 13 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad trijų mėnesių suėmimo pratęsimo kaltinamajam terminas vertintinas kaip adekvatus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui bei teisminio bylos nagrinėjimo stadijai. Nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą būtų galima pakeisti į kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Skunde kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam A. P. paskirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra, užstatu ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas A. P. gynėjo skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi A. P. taikomos kardomosios priemonės terminas sutrumpintas iki dviejų mėnesių, konstatuojant, kad nors apygardos teismas suėmimo pratęsimo pagrindus nustatė pagrįstai, tačiau pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminui pasiekus tokią ribą – daugiau nei trejus metus – ji nebegali pateisinti asmens laisvės suvaržymo griežčiausiomis sąlygomis. Aptariamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas tęsiasi pernelyg ilgai ir nesant aiškaus, iš anksto suplanuoto posėdžių grafiko galimai dar užtruks. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, jog apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės, tik formaliai svarstė kitų kardomųjų priemonių A. P. taikymo galimybę.

6.2. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartyje, kuria A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nurodyta, kad suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pakitę, nėra nustatyta aplinkybių, kurios šios kardomosios priemonės tolesnį taikymą darytų negalimą. Ši apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

6.3. Šiuo metu A. P. suėmime yra išbuvęs jau daugiau nei trejus metus. Šioje proceso stadijoje griežčiausios kardomosios prievartos taikymo neišvengiamumas objektyviai mažėja būtent dėl ilgos kaltinamojo suėmimo trukmės, ką pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tolesnis kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas, objektyviai nepagrindžiant šios procesinės prievartos tolimesnio taikymo būtinybės, sąlygoja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ar teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimą.

6.4. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. priimtos nutarties esminį argumentą, o būtent tai, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminui pasiekus tokią ribą, kokia yra nustatyta šioje byloje, ji nebegali pateisinti asmens laisvės suvaržymo griežčiausiomis sąlygomis. Nors po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Kauno apygardos teismas suderino teismo posėdžių grafiką, tačiau akivaizdu, kad per pratęstą suėmimo terminą baudžiamojoje byloje nebus priimtas nuosprendis, kas reiškia, jog ir vėl būtų sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo klausimas, o tai sąlygotų tolesnį A. P. teisių ir laisvių varžymą didele apimtimi. Dar daugiau, iš viešai skelbiamų teisės aktų akivaizdu, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, nes neišvengiamai pasikeis bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis.

6.5. Skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika nurodė, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, vertino, kad nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštus kaltinimus. Vis dėlto, pažymėtina, kad aptariamoje EŽTT byloje nurodyta, jog spręsdami klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, teismai turi pareigą išdėstyti aplinkybes, įrodančias tokio viešojo intereso buvimą, pateisinančias nukrypimą nuo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto asmens gerbimo laisvės taisyklės. A. P. gynėjas pagrįstai įsitikinęs, kad kardomųjų priemonių tikslai kaip skundžiamoje nutartyje nurodytas viešasis interesas, nėra išskirtinė priežastis ir nepateisina tolimesnio suėmimo termino, trunkančio daugiau kaip 38 mėnesius, tęsimo.

6.6. Tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas A. P. kaltinamas padaręs laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ar tai, kad jis kaltinamas padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas laikotarpiu, kuriuo jam ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37635-18 jau buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas, nėra išskirtinės priežastys, pateisinančios tolimesnį suėmimo termino tęsimą, o tai yra tie patys motyvais, kuriais grindžiamas suėmimo termino tęsimas BPK 122 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintais pagrindais.

6.7. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad „<...> pakeitus kaltinamajam A. P. kardomąją priemonę – suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, jis gali, prisidengdamas savo bloga sveikatos būkle, imti vengti teismo posėdžių, kas dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą“. Tačiau šios teismo išvados nepagrindžia skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės. 2023 m. spalio 13 d. A. P. nors ir dalyvavo teismo posėdyje, tačiau atsisakė duoti parodymus dėl prastos savijautos, o kaip paaiškėjo 2023 m. spalio 30 d., jis dėl prastos sveikatos būklės greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Manytina, kad tarp dviejų šių įvykių yra sąsajų. 2023 m. lapkričio 17 d. A. P. dalyvavo teismo posėdyje, tačiau atsisakė duoti parodymus dėl itin prastos savijautos, o kaip paaiškėjo iš gautos informacijos apie sveikatos būklę, kaltinamojo šlapimo takuose aptiktas akmuo. Skundžiamoje nutartyje teismo išskirtos A. P. 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu atsisakymo duoti parodymus priežastys niekaip nepagrindžia teismo posėdžių vengimo. Tai, kad asmuo, jausdamas ir kentėdamas fizinį skausmą, gali dalyvauti, t. y. sėdėti ir klausytis nagrinėjamos bylos teisme, nereiškia, kad jaučiamas fizinis skausmas netrukdo jam užsiimti kita veikla – mąstymu, kalbėjimu, judėjimu ir pan. A. P. dalyvavimą teismo posėdžiuose gali užtikrinti ir švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas, taikymas.

6.8. A. P., norėdamas atkreipti aukštesnės instancijos teismo dėmesį į savo padėtį bei nurodyti priežastis, kurios taip pat galėtų būti lemiamos priimant sprendimą dėl skundžiamos nutarties, surašė pareiškimą dėl bado streiko paskelbimo, kuriame savo iniciatyva išdėstė jam rūpimas mintis bei argumentus.

7. Teismo posėdyje kaltinamasis A. P. ir jo gynėjas advokatas M. B. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundas tenkinamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą bei įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad nors apygardos teismas ir teisingai nustatė, jog būdamas laisvėje A. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau įvertinus kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumą, taip pat tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė jam taikoma daugiau nei trejus metus, darytina išvada, jog ši kardomoji priemonė neatitinka proporcingumo principo. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino aplinkybių dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo A. P. atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl spręstinas klausimas dėl komplekso švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo vietoj neproporcingai ilgam laikui pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamajame akte aprašytų proceso dalyvių apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, apžiūros protokoluose, savanoriško daiktų pateikimo bei reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose, kratos protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Pirmiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. P. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones.

10. A. P. kaltinamas padaręs vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę be jokių alternatyvių švelnesnių bausmių (BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų). Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimas kaltinamajam gali būti keičiamas tik į kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių, kaip to prašo ir kaltinamojo gynėjas savo skunde. Viena iš A. P. skirtinų kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra. Ją skyrus nustatomos ir griežčiausios jos taikymo sąlygos (dienotvarkė), įpareigojant kaltinamąjį visą parą būti jo gyvenamojoje vietoje, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta jo judėjimo kontrolė ištisą parą, policijos pareigūnams kontroliuojant kaltinamąjį ir eliminuojant jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką, kurią apygardos teismas grindė gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme bei silpnais kaltinamojo socialiniais ir darbiniais ryšiais. Be to, papildomai dar ir paėmus kaltinamojo dokumentus, papildomai užkertamas kelias išvykti į užsienio valstybes, o dar vienos kardomosios priemonės – užstato – taikymas taip pat stabdys jo norą bėgti, kadangi bus prarandama ženkli užstato davėjo duota suma.

11. Apygardos teismas taip pat teisingai įvertino ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes A. P. praeityje teistas už analogiškus nusikaltimus, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis – svetimo turto grobimas – susijęs su finansinės naudos siekimu, kas leidžia spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas gali būti siejamas ir su asmens pragyvenimo šaltiniu, siekiu gauti papildomų pajamų. Tačiau, kaip jau ir minėta nutartyje, nustačius A. P. itin griežtas intensyvios priežiūros taikymo sąlygas – pastovų buvimą jo gyvenamojoje vietoje, eliminuojama ir rizika daryti naujus nusikaltimus, nes jų darymui jam neabejotinai reikėtų išvykti iš namų.

12. Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino galimybės šioje byloje taikyti kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių, atsižvelgdamas tiek į kaltinimų sunkumą (kaltinamasis nekaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu), ir ypač, esant tokiems kaltinimams ir suėmimo trukmę (daugiau nei 3 metai, kai įstatyme numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 metų). Todėl, nors ir formaliai vertinant įžvelgiami pagrindai dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas. Suėmimas – griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, dėl ko teismas, skirdamas ar pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, privalo išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. EŽTT, spręsdamas asmeniui taikomo suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartą pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prie Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo termino pratęsimo pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieš Belgiją, Nr. 12718/87; Miuler prieš Prancūziją, Nr. 13/1996/632/816; Velečka ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 56998 ir kt.). Net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas, siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus, tačiau po tam tikro laiko, toliau vykstant baudžiamajam procesui, nustatytų suėmimo pagrindų procesinė reikšmė palaipsniui mažėja ir menksta.

13. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad šiuo metu suėmimas A. P. yra taikomas daugiau nei trejus metus. Baudžiamoji byla apygardos teisme gauta 2021 m. spalio 1 d., tačiau iki šiol neišnagrinėta. Posėdžiai suplanuoti iki 2024 m. kovo 1 d. Akivaizdu, kad nors ir baudžiamoji byla yra sudėtinga, tačiau joje grafikas buvo sudarytas tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties Nr. 1S-301-870/2023 priėmimo, kaltinimai pareikšti penkiems asmenims. Iš byloje esančio 2023 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad byloje dalyvaujantys gynėjai užimti kitose baudžiamosiose bylose, kas lėmė sudėtingesnį teismo posėdžių datų suderinimą. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. sausio 3 d. dekretu Nr. 1K-1524 viena iš pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos narių, nagrinėjančių šią baudžiamąją bylą, nuo 2024 m. sausio 18 d. atleidžiama iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų, todėl akivaizdu, kad keičiantis teisėjų kolegijos sudėčiai, reikės derintis ir prie naujo teisėjo užimtumo, dėl ko bylos nagrinėjimas dar gali užsitęsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, toliau laikant A. P. suimtą, vis labiau didėja tikimybė, jog gali būti pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Konvencijos nuostatos. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad pakeitus kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą į vieną ar kelias kardomąsias priemones, jis gali, prisidengdamas savo bloga sveikatos būkle, imti vengti teismo posėdžių, kas dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą, tačiau pažymėtina, kad kaltinamajam tinkamai nesilaikant jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, be pateisinamos priežasties neatvykus į suplanuotą teismo posėdį, vėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo.

14. Teismo vertinimu, viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri šiuo atveju galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kurios esmė – kaltinamojo (įtariamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gyventų adresu (duomenys neskelbtini) (jo gynėjas po posėdžio pranešė, kad keitėsi (duomenys neskelbtini) gatvės namų numeracija ir pasikeitus namų numeracijai, adresas yra (duomenys neskelbtini), namas priklauso L. R.). Skyrus šią kardomąją priemonę bei pritaikius atitinkamus apribojimus, t. y. nustatant kaltinamajam visą parą neišeiti iš namų, išskyrus tuos atvejus, kai yra šaukiamas į teisiamuosius posėdžius, bus užkardinta galimybė jam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat nėra galimybės nustatyti švelnesnes intensyvios priežiūros sąlygas, kadangi į bylą nėra pateikta jokių konkrečių duomenų dėl kaltinamojo poreikio vykti į darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga A. P. paskirti kardomąją priemonę – užstatą (BPK 133 straipsnis), t. y. piniginę įmoką, kurią į teismo depozitinę sąskaitą sumoka kaltinamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos (BPK 133 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas parenkant kardomąją priemonę, taip pat į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo bei jo artimųjų turtine padėtimi, darytina išvada, kad 20 000 Eur dydžio piniginis užstatas bus adekvatus ir proporcingas. Teismo vertinimu, A. P. taip pat skirtina kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (BPK 134 straipsnis), paimant iš kaltinamojo jo turimus galiojančius asmens tapatybės dokumentus – pasą bei asmens tapatybės kortelę. Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad minėti dokumentai kratos metu iš jo paimti ir laikomi baudžiamojoje byloje. Šios nurodytos kardomosios priemonės bus pakankamos BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, pasiekti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹, 133, 134 straipsniais, 139 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. P. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę suėmimą kitomis kardomosiomis priemonėmis:

– intensyvia priežiūra, nustatant 6 mėnesių jos terminą, įpareigojant kaltinamąjį A. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), išskyrus laiką nuvykti į Kauno apygardos teismo teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, buvimą juose, parvykimo laiką į namus. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

– 20 000 Eur dydžio užstatu, kurį būtina įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per tris dienas nuo šios nutarties įteikimo A. P. dienos (pavedime ar kitame mokėjimo dokumente nurodomas asmuo, už kurį mokamas užstatas, bylos numeris, mokėtojo informacija).

– dokumentų paėmimu, paimant iš kaltinamojo A. P. jo turimus galiojančius asmens tapatybės dokumentus – pasą bei asmens tapatybės kortelę.

Kaltinamąjį A. P., laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių, paleisti iš suėmimo.

Išaiškinti kaltinamajam A. P., kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti, kad kaltinamasis ar užstato davėjas, per nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą).

Išaiškinti A. P., kad kai nustatyto dydžio užstatas į teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per teismo nurodytą terminą, prokuroras kreipiasi į teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo.

Išaiškinti kaltinamajam A. P. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas šaukiamam atvykti į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Teismo šaukimus siųsti A. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Įspėti užstato davėją, jei A. P. pažeis BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, sumokėtas užstatas pereis valstybei.

Nutarties dalį dėl A. P. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

Nutarties nuorašus išsiųsti kaltinamajam A. P. ir jo gynėjui, prokurorui, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.