Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-398-626/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, kaltinamojo N. T. gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

Apygardos teismo nutarties esmė

Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai, kuriais siekiama bent vieno iš aukščiau nurodytų kardomųjų priemonių tikslų, yra alternatyvūs, todėl šios procesinės prievartos priemonės skyrimui ar jos termino pratęsimui pakanka nustatyti bent vieną iš normoje įtvirtintų pagrindų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, nustatė du įstatyme įtvirtintus suėmimo pagrindus – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kaltinamojo gynėjos skundo ir suėmimo termino pratęsimą pagrindžiančius argumentus, konstatuoja, kad žemesniojo teismo išvados yra pagrįstos.

Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, todėl sprendžiant su procesinės prievartos priemonės taikymu susijusius klausimus, teismas neanalizuoja bylos duomenų iš esmės, nesprendžia asmenų kaltės, veikų kvalifikacijos ir kitų klausimų, kurie bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Bylos duomenimis, kaltinamajam N. T. pareikšti kaltinimai pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje užfiksuoti liudytojų (M. K., P. J. ir kt.) apklausų, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūrų, įgyvendintų tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, protokolai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados dėl narkotinių medžiagų bei šaunamųjų ginklų, pagal Europos tyrimo orderius ir tarptautinės teisinės pagalbos prašymus pateikta užsienio valstybių (Prancūzijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos) turima informacija (pavyzdžiui, Europolo kanalo pasikeitimo informacijos SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimas Nr. 1568804-87-1, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokolas Nr. 00133, taip pat kiti Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai bei apibendrinimai), Jungtinės tarptautinės tyrimo grupės surinkta informacija (dėl susižinojimo koduoto ryšio platforma „Sky ECC“, duomenys apie narkotinės medžiagos gabenimą, laikymą bei sulaikymą užsienio valstybėse ir pan.) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų sąlygų taikant kardomąją priemonę – duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas – yra vertinamasis kriterijus, todėl skiriant ar pratęsiant procesinės prievartos priemonės terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį aktą. Taigi, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir jų pakankamumą, todėl teisingai taikė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, turėdamas pagrindą manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgiama į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nesutiktina su skunde nurodytu teiginiu, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, išimtinai didelį dėmesį skyrė vien kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui, tinkamai neįvertindamas kitų įstatyme išvardytų aspektų. Skunde akcentuojama, jog net gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose N. T. išlaikė visus objektyviai įmanomus socialiai pozityvius ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi čia gyvena jo mama ir seserys, o jis čia turėtų deklaruotą gyvenamąją vietą, darbą. Vis dėlto, nors palaikomi santykiai su šeimos nariais gali būti vertinami kaip svarbus apsauginis rodiklis, galintis ateityje atgrasyti nuo teisei priešingo elgesio, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo šeiminių santykių laikyti kaip pakankamai prevenciškai veikiančiu požymiu. Kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, kaltinamasis N. T. iki suėmimo oficialiai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur sudarė santuoką, dirbo, buvo įkūręs įmonių, ten oficialiai gyveno ir ugdymo įstaigas lankė jo vaikai, jų motina taip pat planavo atvykti, o iki išvykimo kelis kartus buvo išvykęs nuolatiniam gyvenimui į Vokietijos Federacinę Respubliką, taigi iki suėmimo Lietuvos Respublikoje faktiškai negyveno, nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, nekilnojamojo turto ar įsipareigojimų, o vien šeiminių santykių Lietuvos Respublikoje turėjimas nesulaikė nei nuo išvykimo gyventi į užsienio valstybes, nei nuo galimo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegija pastebi, kad gynėjos skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis savo išvykimą į užsienį buvo deklaravęs oficialiai, o Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo žinoma jo gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys, nors ir nepatvirtina slapstymosi fakto, tačiau sąlygoja pakankamai stiprių ryšių su užsienio valstybėmis faktą, todėl sušvelninus kardomąją priemonę, kaltinamasis neturėtų didesnių paskatų pasilikti Lietuvos Respublikoje, o pabėgęs į Jungtines Amerikos Valstijas iš esmės nieko neprarastų ir galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, kaip jau yra daręs. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo slapstymosi rizikos nepaneigia ir aplinkybė, jog jis anksčiau nesiėmė aktyvių veiksmų mėginant pasislėpti, kadangi taikant suėmimą pakanka konstatuoti tik realią tokio elgesio grėsmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. T. dalyvavimas procese buvo užtikrintas tik po beveik metus trukusios ekstradicijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kadangi kaltinamasis ginčijo prašymą perduoti jį Lietuvos Respublikai, o kaltinamojo galimai įgyvendinti nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiko tarpą, jam galimai dalyvaujant itin aukštame lygyje organizuotoje nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuri, be kita ko, buvo orientuota ir į jos dalyvių teisinę apsaugą bei pagalbą, todėl kaltinamasis iki sulaikymo neturėjo pagrindo nei bėgti, nei slėptis, o tokia rizika gali būti užkardoma tik toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

Pažymėtina, kad stiprius kaltinamojo ryšius su užsienio valstybėmis pagrindžia itin platus galimai įvykdytų nusikalstamų veikų tarptautinis mastas ir kontaktai su užsienio valstybių piliečiais. N. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai apėmė Ispanijos Karalystės, Lenkijos Respublikos, Rusijos Federacijos, kitų valstybių teritorijas bei įtraukė Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Prancūzijoje, Nyderlandų Karalystėje). Todėl byloje surinkti duomenys neleidžia konstatuoti, jog kaltinamąjį siejantys ryšiai su užsienio valstybėmis ir jų piliečiais yra išimtinai socialiai pozityvūs. Priešingai, minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog N. T. įvairiose užsienio valstybėse – tiek Europos Sąjungos, tiek trečiosiose šalyse – turi ne atsitiktinio, o būtent nusikalstamo pobūdžio ryšių, kuriais galėtų pasinaudoti, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad net įvertinus skunde akcentuojamą aplinkybę, jog kaltinamojo pabėgimo atveju būtų galimas efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, leidžiantis sulaikyti ir operatyviai perduoti kaltinamąjį Lietuvos Respublikai, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nepagrįstai papildomai apsunkintų sudėtingą ir ne vienerius metus vykstantį baudžiamąjį procesą bei sudarytų kliūčių išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką. Todėl šiuo atveju rizika, kad procesas gali neproporcingai užtrukti (be to, visada egzistuoja tikimybė, kad kaltinamajam pavyktų sėkmingai ne vienerius metus slėptis), yra pernelyg didelė, kad galėtų pateisinti kaltinamojo patiriamų su suėmimu susijusių sunkumų palengvinimą.

Aukštesnysis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, jog realios laisvės atėmimo bausmės tikėtinumas ir griežtumas taip pat gali skatinti kaltinamąjį N. T. bėgti (slėptis) nuo teismo, nors tai ir nėra pagrindinė ar lemiama aplinkybė. N. T. pareikšti kaltinimai padarius vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusias bausmes – nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis), nuo 10 iki 15 metų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir nuo 3 iki 10 metų (BK 199 straipsnio 4 dalis) (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Įvertinus tikėtinos bausmės sunkumą kartu su aukščiau aptartomis aplinkybės (be kita ko, tuo, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė, o skunde akcentuojama jo vaikams keliama žala dėl galimybės palaikyti artimus ir nuolatinius santykius apribojimo), kaltinamajam iškilusi grėsmė, jog nuteisimo atveju jam gali būti paskirta itin ilga laisvės atėmimo bausmė, dar ilgiau apribojanti ne tik laisvę, bet ir galimybę dalyvauti savo vaikų raidos procese, vertintina kaip veiksnys, galintis lemti kaltinamojo apsisprendimą bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pagrindžia šios rizikos egzistavimą ir to pagrindu taikomo suėmimo termino pratęsimą.

Nagrinėjamu atveju vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą, atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BPK 122 straipsnio 4 dalimi, minėtas pagrindas gali būti nustatomas, jeigu yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, vaidmenį padarant nusikaltimus, taip pat kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamų veikų sąrašas apima kaltinamajam inkriminuotus nusikaltimus. Šioje baudžiamojoje byloje N. T. yra kaltinamas padaręs sunkias ir labai sunkias tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimu, gabenimu ir realizavimu įvairiose Europos valstybėse, taip pat ir kontrabanda. Kaltinime aprašytas aktyvus N. T. vaidmuo galimai 2014 m. organizuojant (įkuriant) „Džerkinių“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, 2014-2022 m. dalyvaujant šio susivienijimo veikloje, į ją įtraukiant kitus asmenis, taip pat atskiriems nusikaltimams įgyvendinti pasitelkiant nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis bei užsienio valstybėse veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius, periodiškai dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo vadovo rengiamuose pasitarimuose, kurių metu, be kita ko, buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai, skirstomasi vaidmenimis, sprendžiama dėl bendro pinigų fondo panaudojimo teikiant pagalbą teisėsaugos institucijų persekiojamiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, užmezgami kontaktai, nustatomos įtakos ir veiklos sferos, sprendžiami nesutarimai su Lietuvos Respublikoje bei užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir nusikalstamas veikas darančiais asmenimis. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, N. T. inkriminuojamos galimai padarytos veikos nebuvo atsitiktinės ar spontaniškos, o jo vaidmuo – antraeilis. Priešingai, galimai daryti nusikaltimai buvo kruopščiai planuojami, įgyvendinami organizuotai ir ilgą laiko tarpą, pasižymėjo tarptautiniu pobūdžiu, o kaltinamasis įvardijamas kaip galimai vienas pagrindinių nusikalstamo susivienijimo veikloje sprendimus priėmusių asmenų, siekusių nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe.

Vertinant tikimybę, kad suėmimą pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis N. T. gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo praeities teistumus. Kaip minėta, N. T. anksčiau buvo teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse, be kita ko, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nors gynėja teisingai nurodė, jog N. T. teistumas yra išnykęs, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesni asmens teistumai, tame tarpe ir išnykę, gali būti vertinami kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, o teistumo pasibaigimas nereiškia, jog į praeities teisės pažeidimus negali būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, kadangi tai tampa jo biografijos dalimi ir asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Atitinkamai daugkartiniai teistumai, sąlygoti įstatymų pažeidinėjimu nuo jauno amžiaus, neleidžia N. T. charakterizuoti teigiamai ir pagrįstai spręsti, jog jis turi teigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir nėra linkęs nusikalsti. Tokias išvadas pagrindžia ir faktas, jog šiuo metu kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra kur kas pavojingesnės nei praeityje įvykdyti nusikaltimai, kas rodo, jog kaltinamasis, ne vieną kartą patekęs į teisėsaugos akiratį, nelinkęs savo gyvenimo būdo keisti tinkama, įstatymams neprieštaraujančia linkme. Kaltinamajam N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo įgyvendinamos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, t. y. itin didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimas ir realizavimas, tam tikrais atvejais siekęs milijonines sumas, sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių N. T. pragyvenimo šaltinių, turėjusių sudaryti sąlygas pasiruošti galimai ateityje įvyksiančiam sulaikymui, kadangi, kaip nurodyta kaltinime, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo pinigų fondo lėšos buvo kaupiamos, be kita ko, su tikslu teikti pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviams, apmokant advokatų darbą. Pastebėtina, kad skunde akcentuojamas teisėtas kaltinamojo pajamų šaltinis iš jo vardu Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtų įmonių nepaneigia galimybės, jog be tokio pobūdžio finansinio šaltinio kaltinamasis galėjo ieškoti ir kitų, kur kas didesnių, tačiau neteisėtu būdu įgytų pajamų. Pagal byloje esančius inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį pagrindžiančius duomenis įvertinus tai, kad nei Lietuvos Respublikoje, nei užsienio valstybėse susiformavę pozityvūs socialiniai ryšiai bei šeimos kūrimas nesulaikė kaltinamojo nuo galimai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymo, pagrindo manyti, jog tokį rezultatą galėjo nulemti būtent pastovus ir teisėtas pajamų šaltinis, taip pat nelieka.

Kaltinamojo gynėja nepagrįstai akcentuoja, jog žemesnysis teismas neįvertino švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybių. Tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek ir šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės apie kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, ryšius su užsienio valstybėmis ir jų piliečiais sudarė svarų pagrindą tiek žemesniajam, tiek ir aukštesniajam teismui nepriimti sprendimo švelninti taikomą kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, net padidinus 60 000 Eur užstatą, nėra garantijų, jog tai sulaikytų kaltinamąjį nuo bandymo bėgti (slėptis), kadangi šia procesine prievartos priemone apribojama ne fizinė laisvė, o teisė į nuosavybę, pažymėtina – net ne kaltinamojo, o jo artimųjų. Be to, byloje pateikti duomenys apie tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įgyvendinimo metu galimai disponavo itin didelėmis pinigų sumomis ir, kaip ne kartą minėta, su nusikalstamo susivienijimo dalyviais kaupė bendrą piniginį fondą būtent su tikslu padėti bendrininkams išvengti baudžiamojo persekiojimo, neleidžia kardomosios priemonės – užstato – vertinti kaip pakankamos paskatos nevengti baudžiamojo proceso. Tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, teisėjų kolegija pastebi, kad nors tam tikrais atvejais ši laisvę apribojanti kardomoji priemonė gali būti efektyvi, svarbu atkreipti dėmesį, kad kaltinamajam pateiktame kaltinime pabrėžiamas galimai padarytų veikų tarptautiškumo pobūdis, aukšto lygio organizuotumas rengiantis vykdyti nusikaltimus, taip pat ne tik kontaktų užmezgimas, bet ir įtakos bei veiklos sferos nustatymas, nesutarimų tiek su Lietuvos Respublikoje, tiek su užsienyje (Libano Respublika, Rusijos Federacija, Ispanijos Karalystė, Čekijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika) veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir nusikalstamas veikas darančiais asmenimis sprendimas, rengimasis susivienijimo narių sulaikymams. Taigi tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad per ilgą laiko tarpą susiformavę platūs, galimai kriminalinio pobūdžio tarptautiniai ryšiai, realiai nesumažintų kaltinamojo galimybių pasislėpti, o vien jo buvimo vietos nustatymas aktualiu laiku nebūtų pakankamas užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui. Byloje yra duomenų, jog kaltinamieji, galimai vykdydami nusikalstamas veikas, naudojosi koduotomis elektroninių ryšių priemonėmis, todėl net pakeitus suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kaltinamasis galėtų turėti galimybę ne tik atnaujinti ryšius su kitais nusikalstamų veikų bendrininkais, bet ir daryti naujus nusikaltimus, o tai užkirstų kelią pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus.

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems inkriminuotas disponavimas suklastotais asmens tapatybės dokumentais taip pat didina kaltinamojo N. T. pasislėpimo riziką tuo atveju, jei suėmimas būtų keičiamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Ne kartą minėta, jog N. T. yra kaltinamas įkūręs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jame ilgą laiką aktyviai veikęs, buvęs vienas iš pagrindinių sprendimų priėmėjų. Tai reiškia, jog tarp jo ir kitų galimai kartu su juo veikusių bendrininkų negalėjo nesusiformuoti glaudūs santykiai bent jau galimai vykdytų nusikaltimų organizavimo atžvilgiu. Todėl pagrįstas manymas, jog kiti nusikalstamo susivienijimo nariai turi galimybę gauti padirbtus asmens dokumentus, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kad nusikalstamo susivienijimo nariai galimai rinko lėšas su baudžiamuoju persekiojimu susiduriančių narių finansiniam palaikymui, t. y. rūpinosi vienas kitu, kaip teisingai nurodė žemesnysis teismas, galėtų ženkliai palengvinti kaltinamojo pasislėpimą nuo teisėsaugos institucijų.

Skundo argumentai, kad kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nors be tų pačių, N. T. inkriminuotų, veikų jie yra kaltinami ir disponavimu suklastotais dokumentais, taip pat nesuteikia pagrindo aptariamos situacijos vertinti kitaip. Vien tai, kad tam tikra apimtimi kaltinime išdėstytas veikų kvalifikavimas ir inkriminavimas sutampa su kitiems kaltinamiesiems byloje pareikštais kaltinimais, nereiškia, jog jų turinys ir teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu yra vienoda. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimai yra sprendžiami individualiai, vertinant kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo) pavojingumą atskirai, nepriklausomai nuo kitų kartu apkaltintų asmenų charakteristikos, todėl su šiuo aspektu susiję skundo argumentai nagrinėjamo klausimo atžvilgiu nėra itin reikšmingi. Sutiktina, jog suėmimas N. T. atžvilgiu yra taikomas pakankamai ilgą laiką, tačiau kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, įvertinus visas suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams konstatuoti reikšmingas ir būtinas aplinkybes, nesuteikiant nei vienai išimtinio prioriteto. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BPK 127 straipsnio 10 dalimi, kaltinamojo N. T. atžvilgiu taikomas suėmimo terminas yra skaičiuojamas nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., t. y. nepilnus tris metus, todėl net pratęsus šios kardomosios priemonės taikymo terminą, jo pabaiga neviršys BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taip pat pastebėtina, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro virš 230 tomų, joje yra daug proceso dalyvių, pagal grafiką iki 2027 m. birželio 16 d. numatytas 51 teisiamasis posėdis, apklausti visi liudytojai ir pradėtos kaltinamųjų apklausos, taigi bylos nagrinėjimas vyksta intensyviai ir nėra vilkinamas, o metus į priekį suplanuotas baudžiamasis procesas nebūtinai reiškia, kad jis tęsis būtent tokį laikotarpį, bet verčiau rodo teismo suinteresuotumą ir inciatyvą kuo greičiau išnagrinėti bylą.

Savaime suprantama, kad taikoma procesinė prievartos priemonė suvaržo asmens teises, o asmuo, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, ypač labai sunkaus pobūdžio, negali tikėtis, jog procesinės prievartos priemonės poveikis bus minimalus. Vien aplinkybė, kad kaltinamasis asmeniniame gyvenime patiria neigiamą kardomosios priemonės poveikį ir dėl to jaučia diskomfortą ar nepasitenkinimą, neleidžia daryti išvados, kad ji taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant asmens teises bei teisėtus interesus. EŽTT praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad suėmimo termino pratęsimas savaime nereiškia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio pažeidimo. Priešingai, suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tais atvejais, kai viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Viešojo intereso įgyvendinimo reikšmę taip pat pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ir kaip įmanoma greičiau išnagrinėti baudžiamąją bylą, įvertinti N. T. ir kitiems asmenims pareikštus kaltinimus bei apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, o įvertinus ne kartą minėtas su kaltinamuoju susijusias aplinkybes apie jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, taip pat asmenybės bruožus, gyvenimo istoriją ir tarptautinius ryšius, teisėjų kolegijos manymu, dabartinėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje viešasis interesas gali būti apsaugotas tik taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, kaltinamajam N. T. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, nepažeidė jos taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai šiuo metu nėra pasikeitę ar išnykę, todėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 23 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.